Senovės išminčius sakė: „Aplenk tą miestą, kur negirdėti šunų lojimo ir vaikų juoko“. Ar tinka šis posakis Izraeliui? Ir apskritai, šunų parodą Izraelyje: kokia jii? Atvykėliams ji – egzotika. Vietos žmonėms – dar vienas taikaus gyvenimo liudijimas.

Gal todėl vilnietės Svetlanos Valujevos pasakojimą apie Tarptautinę šunų parodą Izraelyje vis palydi frazės: draugiška atmosfera, svetingi žmonės.

Nuoširdūs ir draugiški

Spalio pabaigoje, kai mūsų krašte naktimis spaudė pirmasis šaltukas, Izraelio šiaurinėje dalyje reikėjo ieškoti šešėlio. Ne tiek sau, kiek prie karščio nepratusiems atvykėlių šunims.
Tarptautinė šunų paroda, vykusi Afuloje, neišsiskyrė dalyvių gausa, elitiniais šunimis ar garsiais vardais. Tačiau ji išsiskyrė draugiška atmosfera ir pastangomis surengti tikrą šunų mylėtojų šventę.

„Nors šalyje atmosfera įtempta, žmonės labai malonūs. Jie kalbino, domėjosi, iš kur atvykau, siūlė atsigaivinti šaltu vandeniu ir vis šypsojosi,–  įspūdžiais dalijosi S.Valujeva. – Ten žmonės labai bendruomeniški, nuoširdžiai rūpinasi vienas kitu ir gyvūnais“.

Ne naujokai

Ar Izraelio kinologus galime laikyti naujokais? Ne. Jie seniai yra Tarptautinės kinologų federacijos nariai. Ne pirmus metus rengia dideles tarptautines šunų parodas. 1987 m. čia vyko Pasaulinė šunų paroda, o 2001 m. – Europos šunų čempionatas.

Aptvertoje ir dengtoje Afulos miesto turgaus aikštėje spalio 24-ąją septyniuose ringuose šurmuliavo 710 parodos dalyvių ir maždaug tiek pat juos palaikančiųjų. Paroda vyko Afuloje, nes samdyti gausią apsaugą didesniame mieste atsieitų brangiau. Be apsaugos joks renginys šiame krašte nevyksta, todėl ir įeinant į parodą, ir oros uoste, pasak pašnekovės, vyksta rimta patikra.

Afulos parodoje daugiausia buvo vokiečių aviganių (62), jiems teisėjavo ekspertas iš Ukrainos. Varžėsi net 30 Cane corso šunų, o nacionalinės šio krašto šunų veislės – Kanaano šunų tebuvo keletas.

Madas diktuoja atvykėliai

S.Valujevai susidarė įspūdis, kad kinologines madas Izrealyje diktuoja išeiviai iš buvusios Sovietų sąjungos. Jie arba persikėlė į Izraelį su savo šunimis, arba atvykę neatsisakė ankstesnio hobio.

„Jeigu pamatai geros kondicijos, puikų šunį, įsiklausyk, ir dažniausiai išgirsi rusų kalbą“,– minėjo pašnekovė.

Prie parodos ringo ji susipažino su Janina Vilenchik, buvusia Vilniaus gyventoja. Gyvendama mūsų šalyje ji laikė Maskvos sarginį šunį, o dabar veisia Jorkšyro terjerus.

Ir nors gatvėse su šeimininkais vaikštinėjančių šunų negausu, šunys šiame krašte  mylimi ir, pasak Izraelio šunų mylėtojų klubo prezidento Eitano Etinger‘io, kinologų gretos vis gausėja. Prezidentas gal ir nepastebėjo už tvoros besibūriuojančiųjų – bilietas į parodą kainavo 15 eurų. Nemažai šunų augintojų, o galbūt tų, kurie dar tik svajoja apie šunį, liko už vartų – bilietai jiems buvo per brangūs.

O šunys loja...

Afulos tarptautinėje parodoje, skambant gyvai muzikai, buvo išrinkti parodos favoritai. Nugalėjo kernterjeras Napo Beit Dembin, kurio savininkė – Dorit Dembin. Šis šuo atstovavo Izrraelio šunims ir „Eukanuba World Challenge“ konkurse. Tikrai puikus kernterjeras.
Geriausias jaunas šuo – Aliaskos malamutas Nordic Glory Ayala of Navarama Mal, kurio savininkė Ayelet Shushan.

Mūsų pašnekovės S.Valujevos šiperkių patinas buvo išrinktas geriausiu veislės atstovu, jo niekas neaplenkė ir I FCI grupės konkurse.
„Neaplenkit šios gražios šalies. Nepaisant politinės nesantaikos su Palestina, ten tikrai loja šunys ir skamba vaikų juokas“, – patikino Svetlana.

Aurelija Staskevičienė
Svetlanos Valujevos nuotr. www.sviesos.net