Mūsų krašte nuo seno gyvavo ir buvo puoselėjama nacionalinė šunų veislė – lietuvių skalikai, paminėti Dusburgo kronikoje, žinomi maždaug nuo XII amžiaus. Be abejo, dabartiniai lietuvių skalikai gerokai skiriasi nuo savo pirmtakų, bet vis tiek tai ta pati vietinių skalikų šeima.

Bėgant laikui, vietinių skalikų šeima tai pagausėdavo, tai priartėdavo prie išnykimo ribos. Lietuvių skalikų augintojų sąjungos duomenimis, šiuo metu mūsų krašte gyvena apie 300 šios veislės šunų. Nedidelė jų dalis, 41 lietuvių skalikas, buvo užregistruota į antrąją specializuotą lietuvių skalikų parodą, kuri balandžio 24 d. įvyko Radviliškio rajone, Baisogaloje.

Parodos organizatoriai pasirinko gražią vietą – Baisogalos dvaro parką, LVA gyvulininkystės instituto prieglobstį.

Be lietuvių skalikų į parodą atvyko trys estų skalikai. Ne veltui sukorė šį kelią. Gražiausiu visos parodos šunimi kaip tik ir buvo išrinktas estų skalikas Dikis, P.Lukaičio augintinis.

Šįkart specializuotoje lietuvių skalikų parodoje daugiau teisėjų dėmesio ir pagyrų sulaukė kalytės. Gražiausia tarp visų skalikų taip pat buvo kalytė TAIGA, tauragiškių Preikšaičių augintinė. Ši trejų metų skalikė labiausiai atitiko veislės standartą.

Ko reikia, kad lietuvių skalikų veislė sustiprėtų, paklausiau klaipėdiškio Stanislovo Česnausko, kuris parodoje demonstravo augintinę Džiarą, kandidatę į Lietuvos jaunimo čempiones. „Reikia, kad daugiau lietuvių skalikų gyventų mieste, kad žmonės įsitikintų: lietuvių skalikai, kaip ir kiti šunys, yra šeimos šunys. Socialūs, gražūs ir protingi, sutariantys su vaikais ir visais aplinkiniais“,– teigė pašnekovas.

Jo manymu, lietuvių skalikai per mažai žinomi, nes dažniausia laikomi provincijoje, sutinkami tik medžioklėje: „Darbinės, medžioklinės skaliko savybės niekur nedings, jeigu jis bus dresuotas ir socialus, aktyviai leis laisvalaikį su šeimininkais ir gyvens mieste“.

Lietuvių skalikų (kaip latvių bei estų skalikų) ateitis, be abejo, yra šios veislės entuziastų rankose. Vadovaujantis vieningu lietuvių skaliko standartu, atidžiai laikantis LKD veisimo nuostatų bei parodų organizavimo taisyklių, reikalai po truputį juda į priekį.

„Kitaip ir būti negali, nes šios šunų veislės entuziastai puoselėja bendrą svajonę: kada nors išvysti lietuvių skaliko vardą Tarptautinės kinologų federacijos patvirtintame šunų veislių sąraše“,– sakė LSAS prezidentas Ričardas Barzdenis.

Nors mažais žingsneliais, bet judama ta linkme. Štai netrukus veislės gerbėjų laukia dar viena skalikų paroda – gegužės 8 d. Žemaitijoje, Plungėje, organizuojamas įdomus renginys – kunigaikščių Oginskių pereinamosios taurės 30 km jojimo žemaitukais varžybos ir lietuvių skalikų regioninė paroda.

Aurelija Staskevičienė
Svetlanos Valujevos nuotr.
www.skalikas.lt