Šuniškų cigarečių kolekcija“, taip vadinasi anglų tapytojo Cecilio Aldin piešiniai. Kolekcionieriai jas medžioja, o kažkada šių piešinių galėjai gauti veltui. Tereikėjo nusipirkti cigarečių pakelį, o atplėšęs rasdavai siurprizą – veislinio šuns portretą ir aprašymą. 

Dailininkas C.Aldin tikrai neskatino žmonių tapti užkietėjusiais rūkaliais. Jis tenorėjo atkreipti dėmesį į veislinius šunis. Tik vėliau rūkoriai ėmė varžytis, kuris surinks daugiau ir kuo įvairesnių šunų portretų.

Cecilio Aldin jau seniai nebėra tarp gyvųjų (1870 - 1935), tačiau jo piešiniai tebedžiugina gyvūnų mylėtojus. Dažniausiai dailininkas piešė šunis ir žirgus. Jis iliustravo R.Kiplingo, Č.Dikenso knygas, laikraščių ir žurnalų straipsnius.

C.Aldin metė mokyklą sulaukęs šešiolikos metų. Tėvai neprieštaravo, nes jaunuolio gabumai buvo akivaizdūs. Tėvo statybininko, savamokslio dailininko, paskatintas, jis įstojo į Karališkąjį menų koledžą. O kai menininkas Wiliam Calderon Sasekse įsteigė animalistų mokyklą, tapo šios mokymo įstaigos pažiba.

C. Aldin vertinamas ne už anatominį piešinių tikslumą, o už tai, kad perteikė gyvūnų nuotaikas, žavias grimasas. Jis tarytum fotografas sugebėjo pagauti vidinį šunų žavesį.

„Šuniškų cigarečių kolekciją“ dailininkas pradėjo kurti 1910 m., per metus ją ir užbaigė. Iš viso nupiešė 50 skirtingų kortelių, kurias gamintojai dėjo į „Cope's“ cigarečių pakelius. Piešinių ciklą pavadino „Pasaulio šunys“. Piešė greitai ir su ugnele, nes buvo tikras šunų gerbėjas.

Dailininkas  augino 5 šunis: airių vilkogaudį, dalmatiną, bulterjerą, Silihemo ir škotų terjerą. Jo mylimiausi buvo airių vilkogaudis Mickie ir bulterjeras Cracker. Visi C.Aldin augintiniai irgi pozavo piešiniams.

Jis mėgo vaizduoti retesnių veislių šunis. Tibeto mastifas, Laplandijos šuo, Bordo dogas, japonų spanielis ir kiti reti šunys sudarė kolekcijos pagrindą. Dabar už šiuos piešinius kolekcionieriai yra pasirengę mokėti tūkstančius svarų sterlingų.

Aurelija Staskevičienė
irishwolfhounds.org iliustracija, C.Aldin pieš.