Seniau veislinius šunis labai vertino. Apie jų kainas, šunininkų profesiją, medžioklės su šunimis ypatumus galime sužinoti iš senųjų knygų ir dokumentų.

„Medžioklė su sakalais“, taip vadinosi pirmoji kinologinė knyga, išleista 1618 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jos autorius – Volynės vaivada, bajoras Jonušas Ostrogiškis (Janosz Ostrogski, 1554-1620).

Rusų kalba parašytoje knygoje autorius atspindėjo skalikų ir ogarų veislių šunis, su kuriais medžiojo Lietuvos didikai. Jie laikė ne tik šiuos, bet ir kitų veislių medžioklinius šunis, kurių įsigydavo Lenkijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Taip pat mūsų krašte dar buvo likę totorių atgabentų medžioklinių šunų.

XVII-XVIII a. medžioklinius šunis vertino labiau už arklius ar karves. Už gerą veislinę kalę buvo galima įsigyti nedidelį dvarelį. Nors ir labai liūdna, bet net baudžiauninkus dvarininkai mainė į veislinius šunis.

Kad tai ne išsigalvojimai, liudija Lietuvos Statutas. Jame rašoma, kad su sakalais išmokyto medžioti šuns kaina yra 3 rubliai. Už medžioklinio šuns vagystę grėsė 3 grivinų, už nužudymą – 6 grivinų bauda. Palyginimui: valstiečio nužudymas taip pat įvertintas 6 grivinomis.

Senuosiuose dokumentuose galima aptikti naują pareigybę: šunininkas. Šis žmogus dresavo šunis ir mokė medžioklės paslapčių. Be to, prižiūrėjo šunidžių darbininkus, kurie kuopė voljerus, šėrė ir šukavo šunis.

Taip pat vyresnysis šunininkas rūpinosi šunų veisimu. Šunininkai buvo gerbiami ir vertinami. Antrajame Lietuvos Statute numatyta bauda už šunininko įžeidimą arba sužalojimą – 3 rubliai. Užmušęs šunininką nusikaltėlis turėjo mokėti dideles baudas pastarojo šeimai bei artimiesiems.

Pirmoji šunininkystės knyga lietuvių kalba išleista tik 1937 metais. Ji buvo atspausdinta Kaune 1 700 egz. tiražu. Knygą „Šuns dresūra“ parengė Povilas Krygeris, rėmė „Policijos“ laikraštis. Tuo metu Lietuvos policija turėjo nemažai tarnybinių šunų: erdelterjerų, dobermanų, vokiečių aviganių ir rotveilerių.

Zita Kurmytė
Aurelijos Staskevičienės nuotr.