Užmegzti ryšį su šunimi 9

2009 lapkričio 5d.

Talentingų ir darbščių jaunųjų šunų mylėtojų jau turime nemažai, todėl šunų parodose visada malonu stebėti jaunąją kinologų kartą. Viena iš jų – Monika Čekytė, Vilniaus S. Daukanto pagrindinės m-klos aštuntokė. „Svarbiausia užmegzti ryšį su šunimi, tada parodoje daug lengviau viskas seksis“,– tvirtina M. Čekytė, maloniai sutikusi atsakyti į mūsų žurnalo klausimus.


Kada susidomėjai šunimis?

Šunimis domėjausi seniai, tačiau mano svajonė išsipildė tik prieš porą metų. Ilgai rinkausi patinkančią šunų veislę. Norėjosi kolio, tačiau bute didoką šunį laikyti neturėjome galimybių. Todėl išsirinkau šeltį – mažą, mielą pūkuotuką, kalytę Mixy. Tačiau su mumis ji išgyveno tik metus. Per Naujuosius, išsigandusi fejerverkų, ji pradingo.
 
Beieškodami internete savo Mixytės, pamatėme šelčių kalytės Aišos nuotrauką ir nutarėme netekties skausmą gydyti nauju šuniuku. Kai Aiša paaugo, pradėjau su ja vaikščioti į dresūros užsiėmimus.

Patiko, dar labiau susidomėjau šunimis, todėl kinologė Diana Jurkuvėnienė pasiūlė lankyti jaunųjų hendlerių pamokas. Ten ir „užsikrėčiau“ hendlingu. Pradėjau dalyvauti konkursuose, paskui šunų parodoje išdrįsau demonstruoti ir kitos veislės šunį. Dabar parodose išstatinėju porą šunų.

Tėvai pritaria šiam tavo pomėgiui?

Taip!

Ar dėl kinologinio hobio nenukenčia mokslai?

Ne, mokausi gerai. Šunį tėvai pirko iškeldami sąlygą, kad gerai mokysiuos. Pirmą augintinį dėl to man ir padovanojo.

Kokių dar augintinių yra jūsų namuose?

Pusantrų metų broliukas (Kvatojasi). O jei rimtai, tai mano išdykėlio brolio vardas yra Kipras. Esu laiminga, kad mama Živilė ir tėtis Ainis neprieštarauja mano „sušunėjimui“, džiaugiasi laimėjimais kartu su manimi.

O draugai nepatraukia per dantį, kad paskui šuns uodegą lakstai?

Draugai mane supranta. Draugės dažnai atvažiuoja į parodas pasižiūrėti ir „pasirgti“ už mane. Jų parama ir dėmesys dar labiau įpareigoja, negaliu susimauti.

Kiek laiko skiri šunų hendlingui?

Vaikštau į hendlingo pamokėles savaitgaliais (pora val. per dieną).

Kas kinologijos srityje tau yra didžiausias autoritetas?
 
Didžiausiais autoritetas – mano hendlingo mokytoja Diana Jurkuvėnienė. Ji yra mano pirmoji ir vienintelė mokytoja, ja labai pasitikiu. Ji sugeba rasti bendrą kalbą su kiekvienu šunimi, tai nepaprastai svarbu, norint gerai pademonstruoti ir dresuoti šunis.

Tavo svajonės...

Svajoju apie dobermaną. Dar svajoju dalyvauti ir pasiekti gerų rezultatų jaunųjų hendlerių konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio parodose. Noriu įgyti daugiau kinologinės patirties. Baigusi mokyklą norėčiau dirbti darbą, susijusį su šunimis ir kitais gyvūnais. Tikiu, kad šunys visada bus su manimi.

Aurelijos Staskevičienės tekstas ir nuotr.

(straipsnio reitingas +70)

Skaitykite komentarus 9


reklama