Amerikiečių stafordšyro terjeras

Stafordšyro grafystės angliakasiai sukryžmino anglų buldogą su terjeru ir taip atsirado nauja veislė - Stafordšyro terjeras. Tačiau iš Didžiosios Britanijos į JAV amerikiečių Stafordšyro terjerai atkeliavo tik 1870 metais, kur taip pat kaip ir Anglijoje buvo naudojami šunų kovoms. 1936 m. gegužės 23 d. buvo įsteigtas amerikiečių Stafordšyro terjerų mėgėjų klubas. Taip pat Stafordšyro terjerai buvo įregistruoti Amerikos kinelogų klubo 1936 metais. 

1100 metais Anglijoje ir kitose Europos šalyse vykdavo šunų kautynės su buliais ir meškomis. Tai buvo laikoma kaip nacionaline Anglijos sporto šaka. Tačiau 1835 metais Anglijoje šios šunų kovos buvo uždraustos, bet tai nesutrukdė galimybei organizuoti šunų kautynes. Tam buvo reikalingas idealus šuo - kovotojo tipo, kuris būtų tinkamas šiam procesui ir neštų pelną. Taip pat savimi pasitikintis, drąsus, atletiškas, vikrus, agresyvus kitiems šunims, tačiau mylintis bei paklusnus žmogui šuo. Norint tai pasiekti, buvo kryžminamos įvairių šunų veislės, kurios nepilnai atitiko šiuos kriterijus, bet vienas kitą papildant buvo tikimasi idealaus varianto. 

Dar pirmojo pasaulinio karo metais amerikos Stafordšyro terjerų veislė tapo labai populiari dėl šių šunų drąsos, jėgos, begalinės energijos bei sumanumo. Jei kovos metu šuo nukreipdavo dėmesį į žmogų, jam įkasdavo ar kitaip pademonstruodavo agresiją, šis iš kart būdavo sunaikinamas. 

Pirmoji amerikos Stafordšyro terjero kalytė, atvykusi iš Rusijos, įregistruota Lietuvos kinologų draugijoje 1994 metais. Vėliau Lietuvos kinologai įsigijo Stafordšyro terjerų Lenkijoje bei Slovakijoje. Šiuo metu Lietuvos kinologų draugijoje įregistruoti 638 amerikiečių Stafordšyro terjerai, iš kurių yra nemažai dalyvaujančių parodose. 

Stafordšyro terjerai - gebantys jausti toleranciją žmogui šunys. Nors ir neeilinis, tačiau ryškus temperamentas. Puikūs fiziniai sugebėjimai, pasitikėjimas savimi, kuris sunkiai išveda šunį iš pusiausvyros. Taip pat amerikiečių Stafordšyro terjerams nesvetimas yra geranoriškas požiūris į svetimus žmones, atsidavimas šeimai, gebėjimas prisitaikyti ir neišpasakytas sargumas. Tai šuo, kuris veltui neurzgia ir neloja. Daugelį gąsdina tai, jog šis šuo linkęs žiūrėti tiesiai ir atvirai žmonėms į akis. Tačiau kadangi amerikiečių Stafordšyro terjeras gyvena su žmogumi, jis yra geranoriškai linkęs jam pasitarnauti. Ištvermingas, mylintis vaikus, prieraišus, bebaimis, ištikimas, žaismingas, kartais ūmus, tačiau geras. Taip pat drąsiai galima pavadinti šeimos nariu, draugu ir net artimiausiu bičiuliu. Tačiau negalima paneigti, kad kaip ir tarp visų kitų šunų veislių taip ir čia pasitaiko agresyvių individų. Juolab, jog jie turi kovinę prigimtį, tad yra galimybė, jog vos tik pamatę kitą šunį jie gali pulti, taip sukeldami stiprius sužalojimus.

Šeimininkai privalo teisingai auklėti ir suteikti dresūros pagrindus amerikiečių Stafordšyro terjerui. Dresuojant negalima naudoti prievartos, kitaip tai išprovokuos genetiškai nulemtą Stafordšyro terjero agresiją. Kadangi šių šunų kailis yra trumpas, Stafordšyro terjerams nereikalinga rūpestinga kailio priežiūra. Taip pat šiam šuniui neatsiejama gyvenimo dalys yra nuolatinis judėjimas, tai ilgi pasivaikščiojimai bei greitas bėgiojimas. 

1. Stambi, išraiškinga galva. Lūpos sučiauptos ir horizontalios. Žandikauliai ryškūs. Pažandė stipri. Nosis juodos spalvos. Ausys būna apkarpytos arba neapkarpytos. Kaklas truputį išriestas ir vidutinio ilgio. Oda aptempta.

2. Kaulai, raumenys bei masė yra pakankamai išsivystę. Kūnas neturi būti pernelyg raumeningas.

3. Šių šunų kūnas stambus, tačiau proporcingas, vidutinio dydžio. 

4. Sandaroje bei judesiuose jaučiama harmonija. Išorė ir judesiai gražiai derantys tarpusavy.

5. Šunų ūgis ties ketera -46-48,5 cm, kaliu – 43-46 cm. Šunys paprastai sveria 25-30 kg., o kalės – 20-25 kg. 

6. Kojos ne per daug ilgos, kontūras nepanašus į lenktyninio šuns.

7. Kailis trumpas, prigludęs ir palietus standus. Leistina bet kuri spalva, ištisa, mišri ar su dėmėmis, tačiau visiškai balta, daugiau nei 80 procentų balta, juoda su rusvai geltona ar rausvai ruda yra nepageidautinos.

9-15 metų.

Įsigijus šuniuką, būtinai pasiimkite maistelio iš veisėjo, kurį jis valgo ir stenkitės laikytis jo rekomendacijų. Svarbiausia tai daryti pirmomis savaitėmis.