Pomeranijos (Pamarėnų) špicas

Pomeranijos špicas (kartais dar vadinamas Pom Pom) buvo pavadintas pagal Pomeranijos regioną centrinėje Europoje. Dabar šis regionas yra šiaurinės Lenkijos ir rytų Vokietijos dalis. Šie šunys priklauso žaislinių šunų grupei, nes yra labai smulkaus kūno sudėjimo.
Manoma, kad šiuolaikinių Pomeranijos špicų protėviai buvo darbiniai Arkties regiono šunys. Pomeranijos špicai yra vokiečių špicų veislės dalis. Visus špicus, išskyrus nykštukinius ir mažuosius (jie išvesti Didžiojoje Britanijoje), išvedė Vokietijos šunų augintojai. Tai labai sena veislė, vokiečių literatūroje minima jau XV a. viduryje.

Šie aktyvūs maži šuneliai tiesiog trykšta geru charakteriu, energija ir draugiškumu. Jie atrodo kaip miniatiūrinės lapės dėl išorinio šiurkštaus kailio, kurį papildo stačios ausys ir tankus poplaukis. Uodega gausiai apaugusi nukarusiais plaukais. Iš išvaizdos jie yra panašūs į kailio kamuoliuką. Jie juda lengvai, spyruokliuojančia ir krypuojančia eisena.
Pamarėnų špicai gali būti dvylikos spalvų. Rinkitės iš juodos, rudos, šokolado, bebro, raudonos, oranžinės, kreminės, oranžinės sabalo, pilkos sabalo, mėlynos, baltos ar margos spalvos.
Dvisluoksnį kailį sudaro minkšta, tanki pavilnė ir ilgų, tiesių, šiurkščių plaukų išorinis kailis. Priekis, šlaunys ir užpakalinės kojos iki kulkšniių yra labai apžėlusios. Uodega vešliai apaugusi ilgais, šiurkščiais tiesiais plaukais.

Tai gyvybingi ir energingi maži šuneliai, labai ištikimi savo šeimoms. Mėgsta, kai jais rūpinamasi ir yra nešiojami. Tačiau nelepinkite per daug, nes gali tapti pavydūs.
Tai puikūs sarginiai šunys, savo skardžiu ir garsiu balsu nubaidantys plėšikus. Lojimas kaip atsakas į naujus stimulus gali tapti įkyriu šuns įpročiu. Šios veislės šunys gali pradėti loti bet kokioje situacijoje. Gina savo teritoriją, todėl loja išgirdę bet kokį išorinį aplinkos garsą. Jie gerai sutars su kitais namų augintiniais, tačiau nesidrovės pulti pašalinių, nepaisydami jų dydžio.
Nepaisant mielos ir švelnios prigimties, reikia prižiūrėti, kad žaisdami su vaikais šuneliai nebūtų skriaudžiami ar kankinami, nes gali tapti ypač nervingi, juos nesunku suerzinti.
Tai protingi šunys, lengvai dresuojami. Ekstravertai, todėl mėgsta būti dėmesio centre. Jeigu prastai treniruojami, gali tapti agresyvūs ir dominuojantys.

Turi tankų dvigubą kailį, todėl jį rekomenduojama šukuoti kasdien. Taip pat tai puikus būdas kovoti su šių šunelių šėrimusi. Juos reikėtų kirpti maždaug kas 1-2 mėn. Reguliariai tikrinkite poplaukį dėl veltinių. Nenaudokite labai tankių šukų, nes tai gali pažeisti poplaukį ir kailio pilnumas bus sugadintas. Kailis turi būti gerai iššukuotas šiurkščiomis šukomis ir švelniai sulyginamas šepečiu. Kartas nuo karto reikia pakirpti šerius aplink kojas.

Tai viena iš tvirčiausių kambarinių šunelių veislių, tačiau yra žinoma apie tam tikras problemas. Laisvos kelių girnelės, atviros kaukolės, žemas cukraus kiekis kraujyje, dantų byrėjimas, žemaūgiškumas ir akių problemos yra vienos iš dažniausių. Taip pat gali pasitaikyti ir dislokacijos ar kaulų lūžių atvejų, tad šunyčiams reikia neleisti šokinėti.
Dažni negalavimai: kaulai (besivystant) – girnelės išnirimas, Reprodukcinė sistema (patino) – nenusileidusios sėklidės arba kriptorchizmas (vienpusis arba abipusis), Endokrininė sistema – hipotiroidizmas, Smegenys (įgyta) – hipoglikemija, Smegenys (įgimta) – galvos smegenų vandenė, Akys – progresuojanti tinklainės atrofija, Akys – ašarų latakų nepraeinamumas, Endokrininė sistema – hipofizės sumažėjimas.