Kosmose benamiai šunys - ištvermingiausi

Šiandien perskaičiau vieną straipsnį, kuris mane ganėtinai sudomino, pamaniau, gal ir jums bus įdomu. Primenu, kad tai ne mano rašytas straipsnis, aš jį tik sutrumpinau. Šaltinis nurodytas pabaigoje.

Balandžio 12 d. sukanka 50 metų, kai pirmasis žmogus pakilo į kosmosą. Tačiau iki Jurijaus Gagarino aplink Žemę skriejo kitos gyvos būtybės.

Kosmonautikos pionieriai yra Jurijos Gagarinas, Alan Shepard, John Glenn, Neil Armstrong, Valentina Tereškova... O kas prisimena Laiką, Pčiolką ir Mušką, kalytes, paaukojusias gyvybes dėl mokslo? O kaip dar prieš Gagariną iš kosmoso grįžusios Belka, Strelka ir Černuška?

Didžiausia kosmoso pionierės garbė priklauso kalytei Laikai, pirmajam gyvūnui, skriejusiam Žemės orbita. Iki trečiųjų gyvenimo metų benamis šunelis valkatavo Maskvoje, kol jį ''įdarbino'' sovietų kosmoso tyrimų centras. Mišrūnė buvo pratinama prie ankštų narvų, centrifugų, triukšmo ir vibracijos. 1957 m. lapkričio 3 d. Laika laidais apraizgytame korsete startavo iš Baikonuro kosmodromo antrajame dirbtiniame palydove, kurį sovietai paleido į Žemės orbitą, ''Sputnik 2''. Po 7 valandų skrydžio Laika neberodė gyvybės žymių - ji žuvo nuo perkaitimo, tikriausiai dėl šilumos izoliacijos defekto, ir nuo išgąsčio. Jos grįžimas ir nebuvo numatytas: po 10 dienų Laika būtų gavusi užnuodyto ėdalo, kad gyva nesudegtų grįžtant į Žemės atmosferą, kaip įvyko su jos transporto priemone. Sovietų Sąjunga ilgai slėpė tikrąją šunelio žūties priežastį, nes eksperimentas visame pasaulyje ir be to sukėlė gyvūnų teisių gynėjų ir šunų mėgėjų protestus. Po daugelio metų Olegas Gasenka, raketų technikos specialistas, rengęs Laiką skrydžiui, sakė: ''Kuo daugiau laiko prabėga, tuo labiau dėl to apgailestauju. Mes iš šios misijos pasimokėme nepakankamai, kad būtų galima pateisinti šuns žūtį''.
Šiaip ar taip, vėliau sovietai šunų misijas rengė taip, kad keturkojai liktų gyvi. Visada būdavo pasirenkami benamiai šunys, nes mokslininkai manė, kad jie yra ištvermingesni. Kosmonautikos centre vykdavo tikros šunų atrankos: be šviesaus kailio, kurį būtų galima gerai matyti per kameras, ir kompaktiškos formos, jie turėjo būti dar ir gražūs, kad gerai atrodytų būsimose spaudos nuotraukose. Kalytės Strelka ir Belka 1960 m. rugpjūčio 20 d. ''Sputnik 5'' pirmosios grįžo iš skrydžio gyvos. Kosmose jos praleido vieną dieną kartu su įvairiausiais augalais, grybais, bakterijų kultūromis ir pelėmis. Palydovas, kuriame jos skrido, buvo kosminio laivo ''Vostok'', kuriuo į kosmosą pakilo J.Gagarinas, vienas iš bandomųjų modelių. Tarp Laikos, Belkos ir Strelkos pasekėjų yra Pčiolka ir Muška, kurios skrido ''Sputnik 6'' ir dėl raketos defekto sudegė grįžtant į Žemės atmosferą, Černuška, vieną dieną praleidusi ''Sputnik 9'' pelių, jūros kiaulytės ir kosmonauto-lėlės Ivano Ivanovičiaus draugijoje, taip pat Zviozdočka. Pastarajai vardą - Žvaigždutė - suteikė pats J.Gagarinas, bet 1961 m. kovo 25 d. į kosmosą ji skrido ne su juo, o su medine lėle Ivanovičiumi. Tai buvo paskutinis bandymas prieš ''Vostok 1'', su kuriuo J.Gagarinas 1961 m. balandžio 12 d. pakilo į kosmosą, skrydį. Grįžęs per vieną banketą J.Gagarinas pajuokavo: ''Net nežinau, kas esu - pirmasis žmogus kosmose ar paskutinysis šuo''.
Kai žmonės kosmose nebebuvo sensacija, du šunys pasiekė buvimo Žemės orbitoje rekordą: Veterokas ir Ugoliokas ja skriejo nuo 1966 m. vasario 22 d. iki 1966 m. kovo 16 d. - 22 dienas. Neskaitant širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų, jie grįžo nenukentėję. Jų misija iki šiol yra šunų rekordas, o žmonės jį viršijo tik 1974 m.
Kalytė Laika buvo įamžinta pašto ženkluose, ją primena ir skulptūra Rusijos kosmonautų treniruočių centre, Žvaigždžių miestelyje prie Maskvos. Pagerbiant Belkos ir Strelkos nuopelnus, buvo padarytos jų iškamšos Maskvos kosmonautikos muziejui. Sovietų valstybės vadovas Nikita Chruščiovas vieną iš Strelkos šuniukų padovanojo JAV prezidento Džono Kenedžio šeimai.

Šaltinis - laikraščio ''Respublika'' priedas ''Julius/Brigita'', straipsnį parengė žurnalistė M. Kunskaitė.