Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Mano šunys
Titulinis Blogai Laisvė , lengvumas...

Laisvė , lengvumas...


Agniesk, 2010-03-07 02:18:12

Hei hei žiūrėk aš tave vejuosi...

Aš pykstu, tu mane jau erzini, ateik čia gausi tuojaus velnių už kandžiulkinizmą !

Taip jau nutinka kai pasirengamas nesaugus greitis. užsisekime saugos diržus...

Vyyy , grakštumas , tas miklumas kojų , smagu pašėlti.

Ech ir vėl į kadrą netilpau.

Tai akimirka kuri mane įkvepia , dinamiškam posūkiui , norui skrieti kaip vejui per laukus, per prerijas , o gal per ledo platybes? Tai bus trumpa tačiau man mielų akimirkų kupina istorija apie du draugus kurie nesustoja, skriedami per gyvenimą su užsidegimu, su noru pirmauti , buti geresniu vienas už kitą, tai lyg amžinas iššūkis...
Pasitaikė superinis oras , saulė spingsėjo atsimušdama į sniegą ir sukurdama vieno didelio žemės deimanto efektą. Negalima, tiesiog draudžiama tokiu puikiu metu sėdėti kažkur tarp keturių sienų , juk mes matom tiek nedaug širdžiai mielos šviesos... Susipakavę visą reikalingą mantą leidomės į kelionę link laikinosios žemės, kaip žinia juk ežeras bent jau trims mėseniams patampa nauja išbandymų ir nuotykių erdve. Kaip ir kiekvieną dienužėlę, susitikome keletą draugiškų ir kartais pikdžiugiškų draugelių , na jau ko jau ko, bet didelio noro žaisti taip ir nė vienas nedemonstravo , tik tas šnairas žvilgsnis: „ ak še tu pas mane, smagaus žaidimo apturėsim šiaurės šunėke“... ir labai greitas pasišalinimas iš grėsmingosios zonos. Na toliau išėję į saugiają zonikę patraukėm link savo dienos tikslo , daug daug ledo ir šviežio sniego tiesiog akino mus visus tris , (na trys tai čia įeitų šeinininkas, Demo ir jo geriausias draugas Džembo kuris karts nuo karto pasisvečiuoja pas mus savaitgaliais, tai mano tėčio šuo) ir jau net akuliorių teko rastis savo maiše.
Ou nou! Kaip gi taip , kodėl mes visdar suvaržyti , ką? Žvejai? Na jau ne jie mums netrukdo maldaujam taves , maldaujam ( gailestingi žvilgsniai sminga tiesiai tau į veidą) juk nesunku ,nee visai nesunku tik pakšt ir mes bėgame begame kur kojos neš , mes laabai geri , juk pažysti mus , numanai musų veiksmus( na kurgi ne…) , ‘esame viso miestelio šuniško klusnumo pavyzdys’ tai ką jau jau jau … ir Tas ausiai mielas garsas komanda sėskitės , paskui štai jau ima, jau liečia tą metalinį laisvės ribotuvą …
Cakt , ir vrum vrum užsiveda varikliukas… į priekį! Jehū , vejas , sniegas , tas perkūniškai slidus dalykas po letenom na jis man nepatinka , vis slysti , krenti ir vėl atsistoji ir vėl krenti sau ant šono... Taip be galo ir tęstųsi visas spektakliukas, du šunes eina lenkčių kuris daugiau kartelių viens per kitą šoks , kuris daugiau staigių manevrų atliks.. OGI VE, žmonės , ne tfū kažkas labai jau greit juda reik patikrint .. ir pradeda ilgą ir nesėkmingą kelionę link mažo taškelio priekyje , na deja per toli. Tenka gryžti atgalios pas draugą Džembo , na matai apsigavau .. lyžt.. O tavo nasrai visai skanūs , na taip , barzda visai gerai sulaiko maisto likučius... Bėgame toliau žiū , nendrynai gal koks kiškutis slėpsis , ėėė tai mėsytės pavalgytume sočiai... Ir vėl staigiu mostu atsiduriame numatytoje zonoje.. Tuščia ... trumpas nusivylimas , noro bėgioti praradimas, privertė trumpam padaryti poilsinį stovėjimą. Taip gražiai atrodė ta link laidos besiritanti saulė , priminė labiau ne pavasarį o nuostabią žiemos pasaką kurią mums padovanojo puikieji šiaurės vėjai... Po tokios pauzelės vos ne vos sugaudžiau abu parazitiškus padarus ir jau maniau namolio traukti , bet jiems ir man taip smagu pasidarė , šviesų vakarą leisti grynam ore kad dar ilgai vaikščiojom , kol ir saulėlydžio , tokio kaip ir priklauso didingo kupino gausybe atspalvių ir ‚saulės mirties nešėjo‘ sulaukėme... tuo pasakojimą ir noriu užbaigti , susimatysim kitais kartais brangieji „šunų meilės vergai‘ , tegul kiekviena diena atneša po naują nuotykį ir prasmigą laiką su vieninteliu tikru draugu.... Ir pabaigai, truputis kūrybos:

Jaučiu lyg vėl sapnuočiau,
miegi greta ledinių mano kojų,
Taip šilta daros...
Guvi liepsnelė tirpdo šaltą ledą.
Rusenki neužgeski, brangusis draugo žiburėli...
Ir širdys tegul mūsų muš į vieną taktą,
Forever and ever...

(blog'o reitingas +13)

Skaitykite komentarus 9
Kiti šio vartotojo blogai:

Agniesk, 2009-09-22 23:24:31
Kertulis nuo pat tos dienos kai perlipo savo milžiniškų ir tamsių namolių slenkstį nebuvo labai gerbiamas aplinkinių. Kiemo peštukai , postringaudami savotiškas nesąmones, bandė mažajam įžiebti savo plieniniais snapais į ploną ir menką...
Agniesk, 2009-06-30 01:17:15
Ech atrodo jau vasarėlė ritasi į antrą pusę, ir štai gavom žinią jugi jau grybieną verčiasi nuo kotų. Negalėjom praleisti progos pirmąkart šiais metais nusirist iki miškelio. Apsiginklavę galybe reikalingų ir nereikalingų šmutkių iškeliavom iš...
Agniesk, 2009-06-08 15:56:06
Kur tirpsta ledynai Kur sniego kalnynai, Klajoja ten mūsų protėvių vėlės... Į šaltį panirę mūs lauks amžinai Pakinktai sudilę ir rogių vaikai. Deganti saulė nušvies kelią link tikslo mes eisim, nežūsim sunkumus sutikę. Nors daug mylių...
reklama