Bone
Mice
Laukinė širdis (Dedikuota Sibiro haskiams)
Agniesk, 2009-06-08 15:56:06
Kur sniego kalnynai,
Klajoja ten mūsų protėvių vėlės...
Į šaltį panirę mūs lauks amžinai
Pakinktai sudilę ir rogių vaikai.
Deganti saulė nušvies kelią link tikslo
mes eisim, nežūsim sunkumus sutikę.
Nors daug mylių skiria nuo Tėvynės savos
Mes jaučiam, mes žinom Pagryšim kadanors.
Ir nykstantis miražas man primena savus...
Kiek akys neužmato regiu tikrus namus.
Ūūū... aidas balsą atlieps ...
Juk prigimties niekas nepakeis.
Aš laisvas , laisvas!
Klajosiu po planetą...
Tik daug mylių nužengęs pasieksiu gimtą žemę.
Skaitykite komentarus 10
| Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |
Kiti šio vartotojo blogai:
Agniesk, 2010-03-07 02:18:12
Tai akimirka kuri mane įkvepia , dinamiškam posūkiui , norui skrieti kaip vejui per laukus, per prerijas , o gal per ledo platybes? Tai bus trumpa tačiau man mielų akimirkų kupina istorija apie du draugus kurie nesustoja, skriedami per gyvenimą...
Agniesk, 2009-09-22 23:24:31
Kertulis nuo pat tos dienos kai perlipo savo milžiniškų ir tamsių namolių slenkstį nebuvo labai gerbiamas aplinkinių. Kiemo peštukai , postringaudami savotiškas nesąmones, bandė mažajam įžiebti savo plieniniais snapais į ploną ir menką...
Agniesk, 2009-06-30 01:17:15
Ech atrodo jau vasarėlė ritasi į antrą pusę, ir štai gavom žinią jugi jau grybieną verčiasi nuo kotų. Negalėjom praleisti progos pirmąkart šiais metais nusirist iki miškelio. Apsiginklavę galybe reikalingų ir nereikalingų šmutkių iškeliavom iš...
