Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Mano šunys
Titulinis Blogai Pupos operacija

Pupos operacija


astuke666, 2014-01-21 12:46:38

Pirmoji dienelė iškart po operacijos

Antoji diena

Gulim

Dabar netyčia ir iš lovos galiu iškristi

Mylimiausias moliūgėlis

Sveiki, na ką, trumpai papasakosim kaip praėjo mūsų šventės. Kas prieš Kalėdas ruošėsi pakuoti dovanas, ar dar jas pirko, mes gyvenom priešoperacinėm nuotaikom. Siaubingai bijojau. Žinojau, kad viskas turi būti gerai, bet baimė neaplenkė ir, aišku, šuo mane eilinį kartą guodė. Iškeikus pasaulį, kad vos Pupai pasibaigus tariamam nėštumui prasidėjo kitas, tikėjausi, kad bent po operacijos vargo jai bus mažiau, tuo tikėjimu ir gyvenom iki prieššventinio šeštadienio. Šunelė po bado dietų buvo stipriai sukūdus. Ne, nepaliegus, nes sportavom, kad tik tą prakeiktą pseudonėštumą pradangint.
Penktadienio vakare atlaikėm laiptų maratoną (pirmyn atgal iki nukritimo) pašėriau apie 19val. ir siuvau prijuostę, kad pridengt žaizdai po kastracijos. Susidėjau „šmutkeles“ iš anksto, kad jei ką primiršiu būtų laiko įsimest: pasiėmėm pora palučių, kad patiesti ant mašinos sodynės, mat po narkozės gali būti netyčiukų, vaikišką pleduką, kad neperpūstų vėjas benešant namo, kelnes karpymui (apsidraudžiau jeigu netiktų prijuostė) ir aišku pinigų.
Šeštadienio rytą nei vandens nei pašaro negavo, dėl ko didžiai nustebo. Išvedžiota ir „išsikrovus“ visus reikalus, džiugiai nulapsėjo į mašiną (šita procedūra kažkodėl jai pati maloniausia). Visą kelią drebėjo lyg nujausdama, o aš apsikabinus raminau, lyg abiem būtų dėl to ramiau. Nuvykom truputį anksčiau nei reikia, prieš 11-tą val. buvo suleista narkozė ir ji pamažu užmigo. Veterinarė patikslino, kad apie 13 val. turėtų paskambint. Palikau šunelę skaudančia širdim ir meldžiausi, kad viskas būtų gerai, kad jokių blogybių nerastų. Vaikščiodama Maximoj nervindavausi dėl didžiulių eilių, dėl besistumdančių žmonių, dabar vaikščiojau kaip taranas ir nieko nemačiau iš to jaudulio ir baimės. Gerokai prieš 13-tą val. jau laukėm prie veterinarinės gydyklos ir už keliolikos minučių išėjus veterinarė pakvietė pasiimt Pupos daiktelius, juk reikės rankų neštis ligoniuką. O kas geriau už mane pačią ją parsineš? Vos įėjus susimokėjau pinigėlius, nuramino, kad nieko blogo nerado, tik sudirgusią pieno liauką nuramino, o šiaip viskas puikiai pavyko. Išklausinėjau dar kartą viską ką galima ir ką ne ligoniukui. Viską buvau skaičius, nes ruošiausi tam, kaip didžiausiam įvykiui, todėl ką sakė veterinarė teko tik prisiminti. Nuėjus į operacinę pledukas jau kilnojosi nuo Pupelės uodegos dūžių, kaip sakė vos išgirdus mano balsą jos uodega jau dirbo savo darbą. Greičiausiai ir silpniausia būtų, bet uodega kaltų į taktą. Sakiau kai pasveiks eisim mušt būgnų :)
Neiškenčiau, pabučiavau į galvytę, baisiausiai pasiilgau. Pasiėmiau šunytę, o visą kelią einant iki mašinos jos uodega tabalavo (dirbo).
Pagaliau grįžom namo. Paguldžiau ant pagalvių užklotą pleduku ciuckę ir slaugiau. Ką ten slaugysi, svarbiausia būti šalia, nes vos pajudėjus ji kelia galvą ir ieško. Norėjosi paguldyti ant sofos, kad būtų patogiau, bet bijojau, kad nenukristų. Pasekmės būtų liūdnos. Va taip visą pusdienį ir pramiegojo. Neleidau keltis, o ji lyg puikiausiai suprasdama klausė. Nupirkau žuvies, kad maistelis būtų kuo lengvesnis, kaip žinia ji alergiška, todėl nei vištienos nei konservų negalėjau duoti. Gert ar ėst nenorėjo, todėl per prievartą net neverčiau. Vėlų vakarą lūžau prie televizoriaus, o ji prisistatė prie manęs ir pranešė, kad nori laukan. Teko atsiprašyt užmirštojo pavadėlio ir prisirišt stipruolę. Net drebėdama išvedžiau, taip bijojau, kad neužsigautų, o vedant pavadėliu kažkiek sulaikysiu jeigu pradės trizniot, ji tai sugeba. Aišku vėliau paprašė ir valgyt - gavo trupučiuką žuvies. Po to ji vėl stebėjosi, kad tiek mažai vakarienės (ji dažnai stebisi raukydama kaktą ir žiūrėdama į mane ir į bliūdą). Naktis praėjo labai ramiai, užklota išmiegojo iki ryto.
2oji diena prasidėjo žadinimu, mat reikia į lauką reikalus sutvarkyt, o ir pilvukas jau gurgia. Todėl pirmiausia garsiai nusižiovauja, išsicypia, išbučiuoja ir tik tada dvikojė teikiasi iškelt savo pasturgalį iš lovos. Aišku tvarkydama Pupelės prijuostę, kad netyčia neapsidirbtų, apžiūrėjau ar nešlapiuoja žaizda. Po laukučio pavalgė ir nutapeno į savo guolį. Va taip ir praleidom tas keletą dienų kol nebuvo galima žaisti. Miegam, valgom, žaizdą apsižiūrim, miegam, valgom, žaizdą apsižiūrim... O kur dar be palojimų. Jeigu kas ateina būtinai reikia nulėkt pažiūrėt ir aplot, kad ir pilvuką skauda, bet pareiga yra pareiga.
Po Kalėdų dar kartą apsižiūrėjom pas veterinarus, kad galėčiau ramia širdim eit į darbą - gijimas puikus.
Šiuo metu viskas gerai. Bėgam su vėju, valgom, žaidžiam, šliaužiojam, kasinėjamės...
...ir perduodam labų dienų mūsų bone.lt draugams ;)
Ačiū, kas laikėt špygutes :geles:

(blog'o reitingas +29)

Skaitykite komentarus 17
Kiti šio vartotojo blogai:

astuke666, 2014-05-22 13:00:44
Tikiu, kad yra kažkas ko mes nematom, kažkas, kas mus saugo, kartais netgi painiojamas su vidiniu balsu, galbūt, tai angelas sargas... žemėj mano angelas sargas yra šuo. Kai dar buvau maža turėjau šunį, paprastą kiemsargiuką, jis atitrūko nuo...
astuke666, 2013-11-09 09:25:43
Sveiki, ką čia papasakosi. Galėtum pakeisti pasaulį, bėgtum, kad ir dabar. Deja ne kiekvieną kietą akmenėlį pajudinsi, o jeigu dar ir vietoj širdies akmenėlis, tai belsk kur nori, neįeisi. Pagalvojau apie žmones, kurie užmigdo savo augintinius....
reklama