Tukas,šuo as senelio seserį ir Anykščiai

Seniai buvau prisiruošus tai papasakot, tačiau buvau išvažiavusi ir viskas ''papt ant gaidžio uodegos''. Tai vyko gan senokai, vasaros gale. Tačiau įspūdžiai neišblėsta nes sutikau du naujus draugus: Mišrūną Tuką ir mišrūną kūrio vardo nežinau. Pradėsiu nuo to kūrio vardo nežinau, vadinsiu jį bevardžiu.Atvažiavę pas senelio seserį nuėjome pasisveikinti su bevardžiu, jis ištiesė man abi letenas ir pliaukštelėjo tiesiai į mano delnus, paspaudžiau jam letenėles. Kai tik nuėjau pasisveikinti su rėksniu katinėliu Kicinu bevardis ėmė gailiai cypti, bet pamatęs vištas garsiai loti lyg sakydamas ''Kai tik mane atriš nuo šitos virvės jūs tapsit mano vakariene''. Kicinas su manim nelabai draugavo, tačiau teko eiti į vidų ''pasisedėt'', neiškenčiau net minutės ir nulėkiau pas bevardi rėkdama ''Kicinai nerėk.Kodėl tu taip kniauki?''. Žaisdama su šuniu nepajaučiau kai mama paėmė mano ranką ir pasakė ''Juste, važiuojam, atsisvekkink su šuniu''. Atsisvekinau su bevardžiu ir dar Kiciną bandžiau paglostyt, bet jis nulėkė po medžiu ir kaip visada kniaukė...Važiavom į man nepažystamą vietą, pasklido juodo šuns lojimas... Mama pasakė ''Neik gali būti piktas''. Bet iš namo išėjo senelė, o paskui ją šuniukas. Tai buvo mano močiutės sesuo.. Pirmiau šuniukas atsiliepė į mano šauksmą ''Šuniau'' ir lipo man ant kojų... Paskui močiutės sesuo pasakė ''Čia Myk..Tukas''. Mano močiutė nustebo''Mygtykas?''.Bet jos sesuo nusijuokė ir pasakė ''Norėjau pratarti Mykutis, buvo mano senas šuo, bet paskui susipratau ir pasakiau Tukas''. Žaidžiau su Tuku, mėčiau pagaliuką, jis atnešdavo, tačiau tekdavo eiti ieškoti kito, nes Tukas jo neatiduodavo... Pasirodė, kad ir juodasis šuo nepiktas, todėl ir jį šiek tiek paniurkiau, bet jis nebuvo toks linksmas kaip Tukas.. Kai jau norėjome važiuoti mus pakvietė į gražų kambarį.Ten buvo gan tikroviškas žaislinis briedis, Tukas ant jo atsigulė. tačiau pamatė mane ateinant ir..ėmė tampyti kelnes. Aš tryptelėjau, nes buvo sunku vaikščioti. Tukas vizgindamas uodegėlę, atsigulė ir ėmė loti, pratrūko juokas... Labai buvo sunku su Tuku atsisvekinti, bet teko važiuot. tukas taikėsi į mašiną, bet jam nebuvo leista. Atsisvekinusi pasakiau jam ''aš dar grįšiu, pažadu...''. Išvažiavome iš Anykščių į Panevežį, paklausiau mamos ''važiuosime dar?'' ji atsakė ''aišku, kad taip...''. Grįžusi namo viską papasakojau tėtei ir sesei. Visi pasijuokėme ir nuėjome miego.