Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Mano šunys
Titulinis Blogai Vokiečių aviganis... be dokumentų??? (kodėl tai blogai ir kiti paaiškinimai)

Vokiečių aviganis... be dokumentų??? (kodėl tai blogai ir kiti paaiškinimai)


MildaK, 2010-06-20 20:55:35

Diego vom Waisagrund (Vokiečių aviganis)

Rokis (VA ir niūfaundlendo mišrūnas)

Veislė:
• biol. vienos rūšies gyvulių, paukščių ar augalų grupė su vienodomis paveldimomis savybėmis;
• dirbtinė augalų ar gyvūnų populiacija, kurios narių kryžminimąsi su kitų populiacijų individais riboja žmogus ir kuri pasižymi biologiniais ar ūkiniais bruožais, naudingais žmogui;
• domestikuotų gyvūnų forma, kuri sudaro gyvybingą populiaciją, kurios besidauginantys individai išlaiko savo biologines ir ūkines savybes.

Veisėjas:
• žmogus, užsiimantis kruopščiai atrinktų tos pačios veislės individų veisimu, tuo siekdamas atkurti bei išsaugoti specifines savybes ir charakteristikas.

Populiacija:
• vienos biol. rūšies individų grupė, užimanti tos rūšies arealo dalį, genetiškai skirtinga nuo kitų tokių pat grupių;
• biol. vienos rūšies individų grupė, turinti savitą gana pastovų genų fondą ir galinti savarankiškai egzistuoti.
• vienos rūšies individų grupė, turinti savus genus ir galinti savarankiškai gyventi.

Selekcija:
• biol. veislių kūrimas ir gerinimas, atranka;

Selektyvus veisimas:
• gyvūnų ir augalų veisimas dėl tam tikrų jų turimų genetinių savybių.
SINONIMAS
Dirbtinė atranka:
• iš anksto apgalvotas, tikslingas individų veisimas dėl tam tikrų jų turimų savybių ar savybių rinkinių. Terminas buvo panaudotas Charles Darwin kaip antonimas natūraliajai atrankai, kurioje žmogaus nekontroliuojamas gyvūnų su tam tikromis savybėmis dauginimasis yra skirtas jų išgyvenimo arba reprodukcijos šansams didinti.


Vokiečių aviganis be dokumentų... Taip nebūna. Vokiečių aviganis turi jo kilmę įrodančius dokumentus. Šuo be kilmės dokumentų yra paprasčiausiai šuo. Nei geresnis, nei blogesnis, tiesiog nepriskiriamas jokiai veislei, kitaip tariant - beveislis.
Kilmės dokumentai tai informacija, jie – ne garantijų lapas ir ne Pirkimo-Pardavimo sutartis su abiejų šalių įsipareigojimais. O juk informacija – tai labai daug. Šuns kainą lemia tikrai ne kilmės dokumentų popieriukas, kurio paties kaina sieka apie 50 Lt ir kuris savo reikšmę įgijo vis griežtėjančiais veisimo reikalavimais ir normomis - be viso šito tai būtų tiesiog eilinė lentelė ant popieriaus.
Kaina - tai piniginė vertės išraiška: informacijos, laiko, pastangų, įdirbio, įnašų ir kt. Visa tai bei dar daugiau ir sudaro veislinio šuns kainą. Būtent informacijos dėka žinome, kas yra šuns protėviai, jų sveikatos tyrimų rezultatus, pasiekimus dresūroje, kiek jie atitinka veislės standartą išvaizda/charakteriu. Galime nagrinėti veisimo kombinacijas, kurių dėka buvo išveistas tam tikras individas, dominuojančius bruožus ar savybes. Ir dar daugiau.


Kad Lietuvoje Vokiečių aviganis galėtų būti veisiamas, pagal Lietuvos Kinologų Draugijos (LKD) normas, beje, jas visas su dar detalesniais paaiškinimais, papildymais ir atnaujinimais galite rasti www.kinologija.lt:

• jam turi būti atliktas klubo sąnarių displazijos tyrimas, leistini veisimui rezultatai (skliausteliuose: vokiška terminija):
A (normal) – klubo sanarių displazijos nėra
B (fast normal) – beveik normalūs sąnariai
C (noch zugelassen) – lengva klubo sąnarių displazija

Kergti šunį ar kalę su C laipsniu galima tik tada, jei kergimo partrneris turi A arba B laipsnį. Šunis, turinčius laipsnius D (vidutinė klubo sąnarių displazija) arba E (sunki klubo sąnarių displazija), veisime naudoti draudžiama.

• jam turi būti atlikti alkūnės sąnarių displazijos tyrimai, leistini veisimui laipsniai (skliausteliuose: vokiška terminija):
0 (normal) – Alkūnės displazijos nėra
1 (fast normal) – Lengva osteoartrozė
2 (noch zugelassen) – Vidutinio laipsnio osteoartrozė

Kergti šunį ar kalę su 2 laipsniu galima tik tada, jei kergimo partrneris turi 0 arba 1 laipsnį. Šunis, turinčius laipsnį 3 (sunki osteoartrozė) veisime naudoti draudžiama.
Informacijos apie tai, kas yra displazija ir osteoartrozė ir kodėl tai labai blogai šuniui, galite rasti internete.

• tiek kalė, tiek patinas turi būti įvertinti dviejų skirtingų teisėjų dviejose skirtingose parodose, minimalūs įvertinimai, leidžiantys šunis naudoti veisimui, yra:
kalei – „labai gerai“
patinui – „puikiai“

Norint veisti kalę, kurios aukščiausias įvertinimas yra "gerai", arba patiną, kurio aukščiausias įvertinimas yra "labai gerai", privalomas IPO 1 dresūros normatyvo išsilaikymas.

• visiems VA, gimusiems po 2010-07-01 privaloma BH ("Šuo mieste") dresūra ir veislės apžiūra.

Per veislės apžiūrą šuo yra apžiūrimas, išmatuojamas ir aprašomas (kaip parodoje) ir turi atlikti „nusikaltėlio sulaikymą“, tai yra, kandant dresūros rankovę sulaikyti, sustabdyti figūrantą.
Lietuvos veislinės apžiūros taisykles galima rasti:
http://gsd-lithuania.com/veisimas/veisline-apziura
IPO ir BH dresuočių normatyvus galima rasti:
http://www.fci.be/circulaires/55-2011-annex-en.pdf

Lietuvos Vokiečių aviganių Savininkų Klubas (LVASK), priklausantis LKD ir didžiausiam vienos veislės klubui (įsteigto, beje, dar paties veislės kūrėjo Max von Stephanitz kartu su kitais bendražygiais) - SV (Verein für Deutsche Schäferhunde (SV) e.V.), patinų veisimui taiko dar griežtesnius reikalavimus - kiekvienas patinas, kurį norima kergti per LVASK, turi išsilaikyti pilną IPO.

Parodos - tai ne tik šou, tai vieta, kurioje įvertinamas šuns atitikimas standartui, ar nėra didelių nukrypimų nuo jo tiek išore, tiek charakteriu. Vokiečių aviganio standartą lietuvių kalba galite rasti LVASK oficialiame tinklapyje http://gsd-lithuania.com/vokieciu-aviganis-2/standartas , o anglų kalba http://www.fci.be/uploaded_files/166g01-en-sv.doc

• minimali amžiaus riba, nuo kurios galima vokiečių aviganius naudoti veisime, yra:
kalė – 18 mėn.
patinas – 12 mėn.
• maksimali amžiaus riba iki kurios galima veisti, yra:
kalė – 8 metai
patinas – neribotai

Prieš vadai gaunant dokumentus, klubo atstovai ją apžiūri, turintiems diskvalifikacinių ydų šunims ant kilmės dokumentų yra dedamas štampas „Veislės brokas“ - tokie šunys negali būti veisiami. Jei kažkoks brokas pasirodo vėliau, šuniukui augant, tokie šunys tiesiog negauna įvertinimų, atitinkančių veisimo reikalavimus ir būti veisiami negali. Šuniukų identifikacijai ir „surišimui“ su jų kilmės dokumentais yra dedami integriniai grandynai, vadinamieji mikročipai, arba daromos tatuiruotės. Veisėjas taip pat privalo vadą dehelmintizuoti ir turėti tai patvirtinančius veterinarijos gydytojo išduotus dokumentus. Šuniukus LKD leidžia parduoti ne jaunesnius nei 2 mėnesių amžiaus.
Tai čia šiek tiek iš taisyklių srities.



Ar kada nors susimąstėte, iš kur atsirado tie "veisliniai, bet be dokumentų"?

Kai šuo neatitinka veislės standarto išoriškai ar turi diskvalifikacinių ydų, dėl kurių negali būti veisiamas, tarp jų ir: laužta uodega, nepilnas dantų komplektas, blogas sąkandis ir kt.
Kai šuo turi aiškiai pasireiškiančių nervų sistemos sutrikimų ar charakterio ydų, įskaitant bailumą ar bailią agresiją – beje, tokie šunys pirkėjams dažniausiai pristatomi kaip super-sargūs, vieno-žmogaus šunys.
Kai šuo turi sveikatos problemų, vienas iš pavyzdžių - jau minėta displazija. Nors vokiečių aviganiai, deja, turi dar ir kitų sveikatos problemų.
Kai šeimininkas nesidomi kinologija, o veisia nes: "kalei reikia nors vieną kartą pagimdyt, na, dėl sveikatos", "patinas labai 'lipa' ant kojų ir 'joja' ant žaislų", "nes parodos - nesąmonė, o tie 'įvertinimai' - durnių reikalas", "nes tingiu/nenoriu/neturiu laiko visiem tiem popierizmams" ir panašiai – tokių šunų palikuoniai negaus kilmės dokumentų ir negalės būti toliau naudojami veisime ar vadintis veislės atstovais.

Pirkėjai taip pat atsakingi. Turbūt visi žinome, kaip veikia pasiūlos-paklausos dėsniai. Vienas iš jų – kol yra paklausa, bus ir pasiūla. Įsigydami šunį, pasiūlą skatinate. O tokios paklausos pasiūloje apie kokybę ar vertę niekas nešneka, o tik apie pinigus: kaip uždirbti ir kaip sutaupyti. Trumpai apžvelgsiu tokios pasiūlos pasekmes.

Dalis individų iš tokių "veislinių" kergimų gyvena sau laimingai kaip šeimos šunys. Tačiau dalis patenka į prieglaudas ar gyvūnų globos organizacijas – atnešti dabar jau buvusių savininkų, kai kurie randami palikti prie durų, miškuose, išmesti į šiukšlių konteinerius ir pan. Beveisliai šunys juk irgi turi protėvius, kai kurie iš jų - gal net veislinius, tačiau čia istorijos niekaip neatseksi. Tačiau žinant tendencijas nesunku numanyti, kad neatsakingi šunų savininkai įnešė savo indėlį. Pabendraukite su prieglaudų ar gyvūnų globos organizacijų darbuotojais, savanoriais - jie jums galės papasakoti daug ką.
Dalis auginami nepatenkinant net elementariausių šuns gerovei reikalingų salygų: vanduo, maistas, veterinarinė priežiūra, judėjimo laisvė, socialinis bendravimas. Dalis bus ir toliau kergiami dėl jau anksčiau išvardintų priežaščių, arba tiesiog – nes savininkams norisi pinigų. Dalis visą gyvenimą kentės nuo paveldimų ligų.

Patyrinėkime vieną iš paveldimų ligų – displaziją. Pabandysiu bendrais bruožais paaiškinti vieno faktoriaus svarbą, nors jų yra daug daugiau, veisimas - tai ne vien displazijos eliminavimas. Polinkis į displaziją keliauja per kartų kartas, todėl labai svarbu eliminuoti iš veisimo individus, kuriems šis polinkis pasireiškia kliniškai. Tai yra pats paprasčiausias žingsnis, kurį galima žengti, kovojant su displazijos pasireiškimu veislėje.
Veisiant vokiečių aviganius yra privalomi klubo ir alkūnės sąnarių displazijos tyrimai. Esant tam tikriems displazijos pasireiškimo laipsniams, šuo nebegali būti veisiamas arba, norint šunį naudoti veisliniame darbe, kergimo partnerio laipsnis turi būti aukštesnis.
Vokiečių aviganių kilmės dokumentuose galima atsekti visų protėvių displazijos tyrimų rezultatus nuo privalomo tyrimo įvedimo. Žinant tokią informaciją, lengviau parinkti ir kuo tinkamesnį partnerį kergimui, tikintis sveikų palikuonių, ir pačiam, būsimam, šeimininkui išsirinkti vadą nuo kuo sveikesnių protėvių.

Tobulų nėra, nes kiekvienas žmogus tobulybę įsivaiduoja vis kitaip, to pasekoje skiriasi vizijos, tikslai, norai ir lūkesčiai. Veisėjai - žmonės, o žmonių yra įvairių, todėl gerai, kad pagrindinę minimalią informaciją - kilmė, sveikatos tyrimų rezultatai, eksterjero įvertinimai, išlaikyti dresūros normatyvai, palikuonių rezultatai ir t.t. - galima gauti iš tokio nešališko 'apskaitos' dokumento kaip Kilmės Dokumentai.



Pacituosiu diskusiją (diskusijos dalyvių tekstas neredaguotas), vykusią viename lietuviškame forume, kuriai pasisukus "veislinių be dokumentų" linkme, sugalvojau mini žaidimą: įdėjusi dviejų šunų nuotraukas (jas abi galite matyti straipsnio viršuje), paprašiau diskusijos dalyvių spėti, kuris iš šunų yra grynaveislis, ir savo sprendimus pagrįsti. Šį kūrybiškumą paskatino vienos dalyvės mintis:

“Be dokumentu sunis VA vadina tuos, kuriu abieji tevai buvo VA, nes kai isimaiso brisiai - tai ir suo pasimato nebepanasus i VA.“

"Po tokio pasisakymo manau, kad jau laikas mano atsakymui.
Taigi, spėjimai, kuris iš dviejų šunų yra Vokiečių aviganis, buvo tokie:
2 ats. - nė vienas iš jų nėra VA
6 ats. - Vokiečių aviganis yra pirmoje foto
1 ats. - Vokiečių aviganis yra antroje foto

Spėjimų pagrindimas:
"sprendziu pagal ausis,nes aviganio ausys smailios, o tas kitas gal belgu, pagal ausis.",
"pirma mintis buvo, kad pirma foto, paskui gal ir 2. Nu bet tada jei reikia rinktis, imu 1",
"jei sprest pagal ausis, tai as uz antra buciau, bet kazkaip man jo kailis ne VA ..vienu zodziu mano ats- nei vienas",
"Sakyciau pirmas, sprendziu is galvos, nes is nieko kito labai jau ir nenuspresi, suo guli",
"pirmas ne VA, labai galva plati",
"manau pirmoje VA, antroje REA",
„abu ne VA! Nes nei viena seimininke rankose nelaiko dokumentu, o jei nera dokumentu - NERA IR VEISLES!“.

Jūsų dėmesiui teisingas atsakymas:
Abu šunys labai panašūs į Vokiečių aviganius, tačiau tikras Vokiečių aviganis yra pirmoje nuotraukoje.

Tai - http://www.pedigreedatabase.com/gsd/pedigree/626533.html Diego vom Waisagrund (nuotrauka paimta iš http://www.zkrajekarlaiv.cz/ ), kurio genealoginį medį galima atsekti iki veislės pradžios, iki pirmojo oficialiai registruoto vokiečių aviganio Horand von Grafrath.
Antroje nuotraukoje - Rokis, be dokumentų (nuotrauka paimta iš http://www.bone.lt/bone-klubai/Vokieciu-aviganiu/Veisimas/Vada/,m.1,offset.40 ), nors abu jo tėvai - su: motina - Vokiečių aviganis, tėvas - Niūfaundlendas. Jo savininkas taip pat galėtų muštis į krūtinę sakydamas, kad Rokis - tikras vokiečių aviganis, tik be dokumentų. Nes juk panašus, tiesa?

Visi besimušantys į krūtinę, nepamirškite, kad tol, kol bus norinčių ir leidžiančių, kad juos apgaudinėtų, tol bus ir apgavikų. Fenotipiniai (išoriniai) požymiai dar ne viskas. Veislė - tai ne tik išorinis individų panašumas, veislė - tai ir tam tikri genų rinkiniai, suformuoti per ilgametį selekcinį darbą. O dokumentai tai informacija, padedanti atsekti visą tą selekcinį darbą."



Dar keletas minčių apie kilmės dokumentus, selekciją, ir veislę apskritai.

"Nepailstu kalbėti šia skaudžia tema, nors kartais, prisipažinsiu, ir aš prarandu savitvardą. Visų pirma, kiekvienas sutiks, jog jokių dokumentų niekas niekam niekad ir šiaip sau neišduoda. Išskirsiu tik tuos atvejus, kai iš aferistų perkami panašūs į dokumentus popieriai, norint juos panaudoti nelegaliais tikslais. Kad kilmės liudijimai būtų šuniukams išduoti – jų tėvai turi būti pripažinti tinkamais veisimui. Tai sprendžia ne dviejų kaimynų vakaruškoje susirinkusi „taryba“, o teisėtos kinologų organizacijos nustatytos taisyklės. Be to, kiekvienai veislei yra taikomi tam tikri apribojimai ar reikalavimai. Gera kilmė yra tiek šuns savininko, tiek veisėjo garbės reikalas ir ilgamečio darbo įrodymas.
Kiek galima lyginti neva kokybiškus nekilminguosius šuniukus su išties kilmingais? Ar kas surenka vadas, šuniukams sulaukus šešių mėnesių, apžiūrai? Kur fiksuojamas veislės brokas, psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimai? Labai lengva teigti, kad šie beveisliai yra sveiki ir protingi, juk niekas negali pamatyti toje pačioje vadoje gimusio bailiai agresyvaus klipatos. Dažnai taip nutinka, kad pirktas, kaip mėgsta įvardinti taupytojų viliotojai - „sau“ šuo be kilmės liudijimo tampa didžiausia naujo šeimininko problema.
Paroda – tai ne tik titulų rinkimo vieta. Yra veisiami šunys ir su žemesniais įvertinimais nei puikiai, beje, kartais jų palikuonys būna labai aukštos kokybės. Argi nevertėtų apsilankyti parodoje ir pasiklausyti profesionalo nuomonės apie augintinį, arba sudalyvauti paklusnumo varžybose ir iškovoti jose pergalę, dėl sportinio intereso? (Priminsiu, kad ir varžybose dalyvauja tik šunys, turintys dokumentus, patvirtinančius jų kilmę).
Ar galima vadinti veisliniu šunimi tą, kuris tik iš išvaizdos truputį panašus, bet neturi tai įrodančių dokumentų? Tai yra veislės vardo vogimas. Už tokias vagystes šou versle yra mokamos ženklios baudos. Matyt ir kinologai greitai pateiks ieškinį ir pasuks teismų link, tuomet bus sustabdyti melo srautai, upeliais tekantys iš spaudoje bei internete talpinamų skelbimų.
Veisėjos vardu, pilnai atsakydama už savo žodžius, galiu informuoti nežinančiuosius, tuos, kurie labai nori veislinio šuns ir atsakingai žiūri į savo svajonę, kad jį tikrai gaus. Tačiau teks išnaudoti visas galimybes bei variantus. Ir ne pinigai čia yra svarbiausi. Ir aš, ir mano kolegos šunų veisėjai visada pasinaudos kontrakto ar bendrasavininkystės galimybe vardan to, kad šuniukas gautų puikų, nuolat juo besirūpinantį, šeimininką. Nebūkime akli, parsivesdami į namus DRAUGĄ!

Taigi, ką mes sužinome, pažvelgę į kilmės liudijimą?
1. Organizacijos, kuri išdavė dokumentą, pavadinimą.
2. Lietuvos šunų veislės knygos numerį.
3. Tatuiruotės numerį, kuriuo pažymėtas šuo.
4. Šuns vardą, veislyno pavadinimą, gimimo datą, spalvą.
5. Veisėjo vardą, pavardę, adresą.
6. Tėvų, senelių, senolių vardus, titulus.
7. Tėvų, senelių, senolių darbinių savybių įvertinimus (sutrumpintus), išlaikytų egzaminų įvertinimus.
8. Tėvų, senelių, senolių HD (displazijos laipsnį), jei tyrimas buvo atliekamas pagal veislei taikomus reikalavimus.
9. Tėvų, senelių, senolių kraujo (DNA) tyrimo rezultatus, pagal veislei taikomus reikalavimus.
10. Identifikacijos numerį, parodantį, kad dokumentas pripažintas pasauliniu mastu.

Jei atidžiai rinksitės naująjį šeimos narį, kilmės liudijime surinktą informaciją dar keliskart pasitikrinsite internete bei konsultuodamiesi su veislės specialistais - gausite puikų rezultatą."
Vokiečių aviganių veislyno „Meilės erdvė“ savininkė, LVASK tarybos narė Rasa Dykinaitė


"Šuns dokumentai parodo, kad mažiausiai trys jo protėvių kartos pagal eksterjerą, sveikatą ir psichiką atitiko visus jo veislės reikalavimus. Tai reiškia, kad jis būtent tas reikiamas savybes paveldėjo iš tėvų, senelių ir prosenelių. Tai reiškia, kad yra ganėtinai tiksliai prognozuojamas jo charakteris, o taip pat yra žinoma, kokias savybes jis perduos palikuonims.
Norint, kad veislė tobulėtų užuot išsigimusi, būtinai reikalinga veisimo atranka. Atranka vykdoma įvertinant parodose kiekvieno šuns eksterjerą, įvertinant jo psichiką bei darbines savybes, ir, ne mažiau svarbu – pagal kilmės dokumentus derinant veisiamų šunų kraujo linijas, siekiant išveisti maksimaliai sveikus ir gražius šunis.
Veisiant be dokumentų, visada gali atsitikti taip, kad ir šuniuko tėvas, ir motina turėjo tą patį senelį, kuris, pvz., buvo geno, nulemiančio aklumą 2 metų amžiuje, nešiotojas. Arba kitų ligų. Arba psichikos defektų. Taip gali atsitikti ir veisiant šunis su dokumentais, tačiau broko tikimybė nepalyginamai mažesnė. Geras veisėjas, studijuodamas šuns kilmės dokumentus, už kiekvieno protėvio vardo mato konkretų šunį su visom jo savybėm, o taip pat žino, koks šuo iš visų protėvių genų derinio gims dar po kelių generacijų. Tik tokių veisėjų dėka egzistuoja veislės. O tie, kurie daugina neva „veislinius“ šunis be dokumentų – iš esmės parazituoja ant veisėjų darbo rezultatų, tuo pat metu gadindami veislę.
*********
Jūs tikriausiai žinote, kad gamtoje yra toks svarbus faktorius kaip natūralioji atranka, kurios dėka išlieka tik stipriausi, geriausiai prisitaikę individai, kurie perduoda savo savybes palikuonims. Gamta negailestinga, ji "išravi" visus silpnuosius iš populiacijos. Užtat visa rūšis išlieka ir klesti.
Žmonių sukurtoms veislėms natūralioji atranka turi tik minimalią įtaką. Todėl ir yra sukurti dirbtinės atrankos metodai, kurie formavosi ne vieną šimtmetį. Šie metodai toli gražu ne tokie žiaurūs kaip gamtoje - juk niekas nenaikina šunų, kurie turi nežymių defektų, nukrypimų nuo standarto. Užtenka ir to, kad jie tiesiog neveisiami. Veisiami tie, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, t. y., yra žinomos kilmės, kad galima būtų pagal kraujus parinkti geriausiai tinkančią porą, turi eksterjerą, atitinkantį veislės standartą, neturi defektų, kuriuos galėtų perduoti palikuonims, yra sveiki fiziškai ir psichiškai."
Lietuvos taksų mylėtojų klubo valdybos narė Daiva Delnickaitė
http://www.taksuklubas.lt


"Tai tikrai labai skaudi tema visiems kinologams, kurie užsiima vienos ar kitos veislės tobulinimu. Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad mes ne prieš šunis – kiekvienas sutvėrimas yra vertas meilės ir rūpesčio, jis nekaltas, jog buvo į pasaulį paleistas neatsakingo daugintojo dėka. Taip pat nenoriu pasakyti, jog visi nekilmingi šunys blogi – anaiptol, jie taip pat gali būti nuostabūs šeimos draugai ir atsidavę savo šeimininkui augintiniai. Tiesiog noriu apginti veislės vardą.
*********
Kas yra veislė? Tai žmonių selekcinio darbo rezultatas, darbo, kai žmogus domisi, kas yra ta veislė, kas jai būdinga. Kiekviena veislė turi jai būdingus fenotipinius požymius ir atitinkamą charakterį. Sakyčiau, labai kretiniška pačiam spręsti, kiek tavo šuo atitinka standartą bent jau fenotipiškai. Paklauskit žmonių, nusiperkančių vat taip kalę su dokumentais ir užkėlusių ant jos kaimynų patiną, koks yra tos veislės standartas... Nemanau, kad kuris nors papasakos. Net jei abu tėvai dokumentuoti, jų šuniukai bus mišrūnai, nes jie neturi dokumento, patvirtinančio savo veislę, nes jų vaikai nebegalės turėti atitinkamos veislės palikuonių, o tai esminis dalykas selekcijoje. Tam, kad šuo galėtų turėti savo veislės palikuonių, jo išvaizda turi būti įvertinta parodoje atitinkamų veislės specialistų, kurie sprendžia, kiek vienas ar kitas individas atitinka standartą, kokie yra jo pliusai, kokie - minusai. Parodos - ne tam, kad ten atvestumėt šunį tik dėl "pakazuchos". Kai tos pačios veislės šunų kai kuriose parodose susirenka apie 1000 vnt., laimėtojas juk tik vienas. Kiti ateina įvertinimų - mažo lapuko su teisėjo pastabomis. Jis reikalingas tam, kad kažkas be pačio šeimininko – specialistas - įvertintų šunį, pasakytų jo trūkumus, į ką reiktų atsižvelgti ieškant partnerio, kad palikuonys kuo labiau atitiktų savo veislės standartą. Rimtose parodose yra reproduktorių konkursai - kur tėvas išveda savo palikuonius nuo skirtingų kalių, kad žmonės galėtų pasižiūrėti ir atitinkamai pagal gimusių vaikų kokybę parinkti partnerį savo kalei. Parodos yra visų pirma rimtas selekcinis renginys, veisėjų triūso įvertinimas ir tik po to šou. Jei taip paniekinamai žiūrėsim į veisėjus ir parodas, neliks per penketą metelių ir veislių, kurių taip godžiai kabinasi dažnas bedokumenčių šunų veisėjas ir tūlas pirkėjas.
*********
Kai veisi šunis su dokumentais, eini į parodas, kad išgirstum ne kaimyno, o specialisto nuomonę apie savo šunį (kiek jis atitinka vokiečių aviganio (VA) standartą, ko trūksta), kai važinėji į Vokietiją daryti sveikatos tyrimų (jie privalomi veisliniams šunims), kai dresuoji bet kokiu oru šlapdamas iki trusikų, kai parduodi savo daiktus, kad nuvažiuotum pas norimą patiną ir pakergtum kalę, o ta lieka tuščia, bet ir vėl tai darai, o tau parašo, kad „šuns ten senelių seneliai buvo su dokumentais, tai palikuonys tikrai veisliniai“ - paima toks pyktis: vat kodėl tie senelių savininkai nepakėlė užpakalių ką nors padaryti, nesukišo savo pinigų, laiko, sveikatos ir tiesiog užkėlę kaimynų reksą ant kalės pagamino vaikų ir visiems perša, kad jų šuniukai toki, kaip mano. Nu nei per kur. Jie gali būti nuostabiausi savo šeimos šunys, žaviausi, mylimiausi, bet jiems iki vokiečių aviganio trūko patvirtimų, kad jie išvaizda, judesiu, darbinėmis savybėmis ir sveikata yra tikri VA. Mažai? Patikėkit - labai daug. Tai yra piratavimas sąskaita žmonių, kurie įdeda daug darbo, kad visuomenė matytų, koks yra vokiečių aviganis. Tuo tarpu kiti tuo bukai naudojasi.
********
Dabar norėčiau paaiškinti, kodėl pavojinga pirkti kai kurių veislių šunis be kilmės dokumentų, o ypač pavojinga, kai tėvai turi kilmės dokumentus, o šuniukai – ne: tam, kad vokiečių aviganiai susilauktų kilmingų šuniukų, jie turi gauti įvertinimus parodoje, jog jų išvaizda atitinka vokiečių aviganio išvaizdą (tam tikrai nebūtina laimėti), išlaikyti dresūros egzaminą, psichikos testą, veislinę apžiūrą ir atlikti genetinės ligos displazijos tyrimą. Tad jei jums siūlo šuniukus be kilmės dokumentų, o savininkas sako, kad dokumentų nėra tik dėl to, jog nenorėjo dalyvauti „parodų cirke“ – jus apgaudinėja, o jūs rizikuojate gauti šuniuką, kurio tėvai nedresuoti, yra per daug bailūs, agresyvūs ar serga displazija. Visokių šuniukų yra ir tarp kilmingų šunų, tačiau ten bent jau atliekama atranka. Tuo tarpu ką jūs sužinosite apie ankstesnius palikuonis nuo kalės, kuri veisiama be dokumentų, kur juos pamatysite? Ko gero, niekur, o jei ir pamatysite – niekada nežinosite ar jūsų neapgaudinėja.
*********
Brokuotus iš veisimo su dokumentais meta, kai tuo tarpu tuos pačius brokus visu tempu naudoja bedokumentiniam dauginimui. Niekas nuo nieko neapsaugotas, bet dokumentiniame veisime vyksta SELEKCIJA - atrenkami netinkami. Tuo tarpu taip nei iš tolo nedaroma dauginime be dokumentų, labai abejoju, ar yra daug daugintojų, kurių staiga paklausus jie jums pasakytų veislės standartą, diskvalifikacines ydas. Juk tai, ką išmeta veislinis veisimas, godžiai ima ir toliau sėja bedokumentinis.
*********
Įdomus dar faktas, jog kai per žinias skelbiama, kad vienos ar kitos veislės šuo apkandžiojo vaikus ar suaugusius, tai dažniausiai būna šuo be dokumentų – nereikėtų ir į tai užmerkti akių. Pagaliau, įsidėmėtina, jog pagal Lietuvos kinologų draugijos įstatus, jei veislyne išveisiama bent viena vada be kilmės dokumentų – veislynas uždaromas. Tas pats, jei patinas panaudojamas šuniukų vadai be dokumentų – jis pašalinamas iš veislinio darbo. Veislę patvirtina tik kilmės dokumentas, taip kaip jūsų pilietybę – įrašas pase. Taigi, joks save gerbiantis veisėjas ar žmogus, turintis vertingą šunį, nerizikuos savo geru vardu ir būsima veisimo perspektyva tam, kad sukurtų neveislinių šunų vadą. Matome, kad atpuola visi tikri veislės atstovai, galintys susilaukti veislinių palikuonių – kas gi lieka? Žinoma, visada yra išimčių, bet išimtis tik patvirtina taisyklę.“
Vokiečių aviganių veislyno „Laukinė vilkauogė“ savininkė, LVASK tarybos narė Živilė Čepulienė
http://www.facebook.com/pages/Laukinė-Vilkauogė/445659252176837


"Kas yra veislė? Išorinių* ir vidinių** savybių visuma, būdinga konkrečiai šunų grupei ir perduodama palikuonims, gali būti vadinama "veisle".
*Išorinės savybės, - veislei būdingas eksterjeras, anatominės ypatybės, dydis, svoris, kailio spalva ir struktūra ir t.t...
**Vidinės savybės, - charakteris su visomis subtilybėmis, darbinės savybės.
Kilmės liudijimas yra vienintelis dalykas, patvirtinantis ir garantuojantis šuns kilmę (tame tarpe garantuoja, kad šuniukas yra konkrečios veislės atstovas).
Kaip ten bebūtų, veisliniai šunys atsirado kur kas ankščiau nei buvo sugalvoti dokumentai. Tiesiog žmonės dirbantys veislinį/selekcinį darbą vengė atsitiktinių kergimų ir dėl to šiai dienai mes turime tokią veislių gausą."
Veislyno „Eolo arfa“ savininkė Laima Eidukienė
http://www.eolo-arfa.lt/


"Kadangi veislė yra kažkoks užtvirtintas genų rinkinys, o kiekvienam sutiktam šuniui į DNR nepažiūrėsi, tai dokumentas ir parodo jo kilmę mum suprantamu būdu, tai - įrankis.
Taigi skirtumas tarp šuns su dokumentais ir ne yra ne popieriuje, o genuose, o jų selekcija yra darbas ir menas, va iš kur gero veislinio šuns ar kito veislinio gyvūno tokia kaina.
*********
Dokumentai=veislė, kai vyksta selekcinis darbas, dokumentais žymima proceso eiga, paprastas darbą palengvinantis principas - visai kaip apskaita.
*********
Veislė yra prijaukintų gyvūnų grupė, pasižyminčių vieningais išvaizdos, elgesio ir kitais bruožais, išskiriančiais juos iš kitų tos pačios rūšies gyvūnų grupių (t.y. kaip kolis skiriasi nuo mastifo, nors jie abu šunys). Veislės atstovai perduoda šiuos požymius savo palikuonims.
Šuo šalia žmogaus jau ~15.000 metų ir nuo pat pradžių buvo daroma atranka pagal išvaizdos, elgesio savybes bei žmogaus poreikius, kas ilgainiui išsirutuliojo į tiek daug veislių.
Dokumentai ir veislės knygos, jei neklystu, atsirado ~19a. kuomet itin susidomėta genetika, įvestos veislių knygos, registracijos dokumentai, bandymai bei parodos - tinkamų veisliniam darbui atstovų atranka.
Nors šiandien dauguma šunų nebedirba to, kam buvo išveisti, jie vis dar turi tuos speficinius požymius ir turi toliau būti veisiami taip, kad juos išsaugotų. Dokumentuoti šunys visame šitame procese dalyvauja, kadangi jų kilmė yra žinoma ir su tuo galima dirbti, bedokumenčiai - nedalyvauja."
LVASK tarybos narė Eglė K.


FAKTAI:

-Dokumentai negarantuoja šuns kokybės - jie garantuoja kilmę.
-Dokumentus šuniukas arba turi arba ne - kalbos apie tai, kad juos galima "padaryti" vėliau yra bjaurus melas.
-Tai, kad abu tėvai turi dokumentus, o jų vaikai dokumentų neturi, greičiausiai reiškia tai, kad tėvai turi akivaizdžių nukrypimų nuo standarto, sveikatos ar psichikos problemų.
-Dokumentų kaina siekia apie 50 litų.
Čekoslovakų vilkšunių veislyno „Kvepia pelynais“ savininkė Vaiva Žostautė
http://www.kvepia-pelynais.lt

-Mėlynas skiepų Europasas nėra dokumentai.
-Excel‘inė lentelė ant balto popieriaus lapo nėra dokumentai.
-Šuniuką su jo kilmės dokumentais 'susieja' tatuiruotė arba implantuotas mikročipas.
-Viena iš pagrindinių kinologinių organizacijų pasaulyje yra ( http://www.fci.be ) FCI, jos narė Lietuvoje ( http://www.kinologija.lt )LKD.
-LKD dokumentų pavyzdys http://www.kinologija.lt/wp-content/uploads/2010/05/kilmes-dokumentu-pavyzdziai.pdf
LVASK tarybos narė Eglė K.



Jei ne ta grupelė fanatikų, davusių pradžią veislės gimimui, įkūrusių veislės klubą ir savo didžiąją gyvenimo dalį besistengusių kuo daugiau gero padaryti veislės labui; jei ne dabartiniai fanatikai, griežtinantys veisimo taisykles, važiuojantys neskaičiuodami kilometrų vardan geresnės kergimo kombinacijos; testuojantys savo šunis dresūros pagalba ir leidžiantys laiką seminaruose bei dresūros aikštelėse; jei ne tie visi, kurie stengiasi dėl vokiečių aviganių veislės ir dėl atskirų individų , tada nebūtų su kuo lyginti "veislinių be dokumentų", nes... nebeliktų veislės.

Savybės - visos - turi genetinę bazę, jos negimsta iš oro, jų rutuliojimasis taip pat ne atsitiktinis. Veisime ta genetinė bazė yra kryptingai formuojama.

Kaip minėjau, kilmės dokumentai – tai informacija, ne garantijos. Renkantis būsimą šunelį būkite sąmoningi ir neskubėkite. Bendraukite su veisėjais, augintojais, lankykitės parodose, varžybose, dresūros aikštelėse. Tyrinėkite kraujų linijas, domėkitės pačia veisle, nebijokite klausti.
Paklauskite ir savęs, ko tikitės iš šuns? Gal jums su Vokiečių aviganiu net nepakeliui? Pasaulyje veislių daug ir geriausiai „veikia“ ir gražiausiai atrodo tie šeimininko ir šuns duetai, kuriuose šuo ir šeimininkas papildo vienas kitą. Kai jau turėsite atvirą atsakymą į šį klausimą, bus lengviau ir rinktis.

Ir jei atsakymas bus teigiamas, tada diena, kai mažas trepsintis keturkojis, vizgančia uodega ir spindnčiomis akutėmis bėgios po jūsų namus, bus jau pakeliui.


Nuoširdžiai,

Vokiečių aviganių veislės mylėtoja
Milda


Keletas nuorodų:

• Tarptautinė kinologų federacija (FCI) - http://www.fci.be
• Lietuvos kinologų draugija (LKD) - http://www.kinologija.lt
• Lietuvos vokiečių aviganių savininkų klubas (LVASK) - http://www.gsd-lithuania.com
• VA kilmės duomenų bazės:
http://www.pedigreedatabase.com ir http://www.working-dog.eu

(blog'o reitingas +68)

Skaitykite komentarus 13
Kiti šio vartotojo blogai:

MildaK, 2012-03-07 17:04:47
Aš tau paskolinsiu trumpam mažytį vokietuką, kad jį mylėtum kol gyvens, ir nepaliktum jo, kai striuka. Gal metų dvylikai, o gal tik dviems ar trims tiktai, bet pasirūpink juo, kol man jo vėl viršuj prireiks. Nuskaidrins jis dienas tavas...
reklama