Voljeras

O būdą patys kalat ar perkat?

Artūrai, dar čia pasiskaitinėk

http://www.bone.lt/bone-klubai/Vokieciu-aviganiu/Prieziura/Voljeras/

tai va su tuo sietu tokios ir problemos, mes tokią norėjom pirkti, bet kaina nemaža, tik tiek, kad tvirčiau nei sietas ir ilgesniam laikui

Lolos tėvams voljerą pastatėm, kad atskirt juos. mama labai bijo griaustinių,, fejerverkų ir kitų garsų. buvo nepratus dar prie voljero išsigandus kažkaip sugebėjo išdraskyt skylę ir lysdama iš voljero nusiplėšė spenelį. dar buvo maitinanti todėl krūtinė labai didelė buvo. teko vežt siūt ir visa kita. daug problemų ir nervų aptūrėjom.
todėl patarčiau dėti tvirtą tiklą.

Manoji niekad nelipo ant būdos, kažkaip ji išvis prie aukščio nepratus, bet plokščias stogas labai gerai susidėt maistui kai ateinu šert be to jeigu jau šuo mėgsta užlipt ant stogo, tai reikia ir stogą tvirtint prie sienų, kad neiššoktų


veronka :
>Dar vienas voljeras yra kiemo teritorijoje ties vartais, kur laikinai kartais uždaromas šuo.
>Voljero perimetre betono pamatai, kad šuo nepasikastų, sienos- metalo strypai kampuočio
>karkase, dvišlaičiu šiferio stogu apdengta pusė voljero, po stogu- būda. Grindų nėra-
>žolė. Prie būdos- kelios šaligatvio plokštės.
>Dar patirties patarimas- šuns būdos togą daryti plokščią, galima su nedideliu nuolydžiu,
>šunys labai mėgsta ant jo gulėti. Įėjimą į šuns būdą daryti ne per vidurį o šone,
>palei sienutę, kad šuniukas galėtų užlysti - pasislėpti nuo vėjo ar saugiai pamiegoti.

Dar vienas voljeras yra kiemo teritorijoje ties vartais, kur laikinai kartais uždaromas šuo. Voljero perimetre betono pamatai, kad šuo nepasikastų, sienos- metalo strypai kampuočio karkase, dvišlaičiu šiferio stogu apdengta pusė voljero, po stogu- būda. Grindų nėra- žolė. Prie būdos- kelios šaligatvio plokštės.
Dar patirties patarimas- šuns būdos stogą daryti plokščią, galima su nedideliu nuolydžiu, šunys labai mėgsta ant jo gulėti. Įėjimą į šuns būdą daryti ne per vidurį o šone, palei sienutę, kad šuniukas galėtų užlįsti - pasislėpti nuo vėjo ar saugiai pamiegoti.

Mes voljerams pritaikem seną kluoną. Viską išardėm, palikom tik stogo konstrukciją su kampiniais kuorais. Vietoj sienų tarp kuorų sumontavom tinklą, įdėjom medines grindis su nuolydžiais (kluono viduje teritoriją tinklo pertvaromis suskirstėm į voljerus, kiekvienas jų turi vieną sieną išorėn su grindų nuolydžiu, kad plaunanat vanduo nutekėtų). I kiekvieną voljerą pagal šuniuką pastatėm po būdą.Sienos tinklas apačioje (palei grindis) sutvirtintas metaliniu kampuočiu, nesiliečia su grindimis keletu cm, kad plaunant purvas laisvai valytųsi. Žiemą, kad nepripūstytų, voljerų apačias išoriniu perimetru apdedu plastiko plokšte. Aišku, žiemą su prišalusiais kakaškinais sunkoka , neišvalysi, kai lauke po pasivaikščiojimo atsinešamas lobis namo - voljeran. Bet kam žiemą lengva? Bertutė žiemą dažniausiai gyvena namie. Ji pažeidžiama ir kailiukas trumpas.

Būda jau truputį apibyrėjus, nes lentos ne vientisos, tai dabar laikinai aplopyta, nes panelė kažkaip sugeba išspirti tai taip gaunasi, kad ji galėdavo matyti probūdą savo bliūdą ar katės maisto nevagia
o šiaip pro voljero apačią puikiai pralenda, kad ir višta. Grįžus iš darbo radau Arą nulenkusią galvą su prie lūpos prilipusia plunksna, paskui už būdos radau daugiau nelaimėlės vištelės apdarų. Ir ji dabar įpratus: atsigula ir pro tvoros apačią iškišus kojas gaudo praeinančius prielipa

sardnaskelA :
>ten jos pilis

ten jos pilis

Mhm, buvau Arą įsileidus į kambarį, tai moteriškė apieškojo stalą ar nieko nereikalingo nėra, paskui bandė bėgiot, o vietos kambary pagal ją nėra daug, taivirto viskas kas kely jei nuo mažens būtų buvus, tada taip, o dabar pilna burna ir plaukų būtų su ja miegant, jai geriau jos voljeras, ten jos valdos, jos pilis ir ji ten puikiai jaučiasi vat žiemą būna bėda, kai kakalai prišąla, tai turiu laukt kol atitirps arba iškapot

sardnaskelA :
>pas mane tai Ara miegotų lovoje. Po Muko mirties Rex bandė okupuoti Muko vietą, draskė,
>kapstė ir gulė ten, kur Mukas, bet kol kas liko savo virtuvėje