Kastracija (sterilizacija)

Hm, kazkaip savo Aika pakankamai priziurim, kad jis ten ant jokiu kaliu "neliptu"...Ir nemanau, kad jo charakteris jau kardinaliai pasikeistu i gera po kastracijos....zodz, man nemaiso, kad mano ciucikas su kiausiais Bet pats neturiu nieko pries pries kastracija-sterilizacija.

Kas dėl elgesio pasikeitimo, tai kiek teko girdėti, tikrai ne į blogąją pusę... Ramesnis, prieraišesnis, sienom nelaipioja, kai užsinori

Aš irgi vis dar nesiryžtu Kažkaip galvoju Ara labai pasikeis po sterilizacijos, nu bijau kažkodėl be to reikia pasirūpint žaizda, kad šuo nesilaižytų, o kadangi dirbu, tai galimybės sužiūrėt nebus
o Pipkė vis dar tikras vyras Žodžiu, prieš kastraaciją-sterilizacija neturiu nieko, bet pati savo šunim bijau

Mes ko gero taip pat ryšimės kastracijai, nesinori kam tai problemų užkrauti, nors girdėjau, po jos sunkių ligų nemaža tikimybė... Oh varge. Tikrai reiks rimtai šiuo klausimu pamąstyti.

Ne tik sutinku bet ir sterilizuotos manosios abi. Vienas dalykas kad abi mišrūnės, ir veisti nežadu, antras dalykas tai kai rujoja problemų daug, ir terliojasi ir šunys prie laiptinės laukia nuo ryto iki vakaro . Ir dar turėjau pavyzdį, pati pirmoji mano kalytė irgi mišrūnė tiesiogine to žodžio prasme eidavo iš proto kai praeidavo keli mėnesiai po rujos. Susisukdavo lizdą drabužių spintoj, cysinčių žaisliukų prisinešdavo, pienas atsirasdavo, nu lygtai jau ir atsivedus šuniukų būtų. Išlysdavo iš savo lizdo tik paėst palakt ir į lauką išeit. Į lauką ir tai tik kelioms minutėms, nes kaip gera mama negalėjo ilgam savo žaisliukų palikt. Tiesiog manau kad čia kankinimas šuns, ir psichikos žalojimas. O dabar tiek Čilė tiek Tuci sterilizuotos, ir jokių problemų, nieko jos nenori, ir niekas joms nerūpi