Mišrūnų sveikata

Sveiki norėčiau paklausti gal ką užklupo tokia bėda. Mano šuniukui pleiskanoja ties stuburu oda. Taip eina nuo uodegos kokius 5-7cm. Gal kasnors galėtumėt patarti? Būsiu dėkinga

Būna ir apnašos tokios spalvos. Dalis ruda, o, sakykim, iltinio danties priekyje toks kaip pajuodavimas. Valant bent kas antra diena pasta, graužiant graužalus, dantys apsivalo. Nebent ten gedimas


RoVega :
>Sveiki, Mūsų mažylei neseniai pasikeitė dantukai, viskas buvo gerai. Bet neseniai
>pastebėjau pajuodavimą prie krūminio danties, tokio juodavimo anksčiau nebuvo... Gal kam
>buvo taip nutikę, ar žinot nuo ko taip ir ką daryti?

Prie ar ant danties? Jei tai ne maisto likučiai, reiškia yra dantenų gedimas ir tuomet teks padraugauti su veterinarų

Sveiki, Mūsų mažylei neseniai pasikeitė dantukai, viskas buvo gerai. Bet neseniai pastebėjau pajuodavimą prie krūminio danties, tokio juodavimo anksčiau nebuvo... Gal kam buvo taip nutikę, ar žinot nuo ko taip ir ką daryti?

Kas svarbiausia, kad tie patys simptomai dar nereiškia, kad serga būtent ta aprašyta liga, todėl reikia tirtis. Svarbiausia kuo anksčiau pastebėti kažkokius elgsenos ar sveikatos pokyčius. Gaila, kad dauguma juos pastebi jau per vėlai

Čia yra kaip ir su žmonėmis, reikia atidžiai stebėti sveikatą ir kreiptis pas veterinarą atsiradus ligai o ne gerokai paūmėjus . Dauguma gi ( vieša paslaptis ) per daug nesivargina, nes, na, čia gi šuo, ne žmogus, pats pasveiks....O toliau turi tai, ką turi ...

Verta paskaityti ir susidomėti, bet žinoma rūpintis savo mylimukais.

astuke aciu uz info

Šuns Širdis
Širdies nepakankamumas yra susijęs su amžiumi. Seno šuns prasta širdis — tai lyg ir savaime aiškus faktas. «Iš kur būti sveikai širdžiai tokiame amžiuje?» - dažnai girdžiu kalbant «senukų» šeimininkus. Žinoma, senėjimo procesas neišvengiamas. Bet ar jis visada natūralus, ar mes patys kartais jo nepaspartiname dėl savo neišmanymo arba nepakankamai rūpindamiesi savo augintiniais?
Pirmuosius požymius, kad šuns širdis pradeda pasiduoti, jūs galite pastebėti gerokai anksčiau nei atsiranda rimtų sutrikimų.Labai svarbu pastebėti šį momentą, nes ankstyvuoju etapu širdies nepakankamumas gana efektyviai gydomas. Kartais reikia tik pakeisti racioną ir sumažinti fizinį krūvį, kad pristabdytumėte procesą.

Pirmieji požymiai gali atsirasti šešerių septynerių metų. Jūsų šuo pradėjo greičiau pavargti, jam reikia daugiau laiko atsigauti po pasivaikščiojimo. Jeigu taip nutiko karštą dieną, viskas suprantama: šuo stengiasi atsikratyti perteklinės drėgmės organizme, «prakaituoja». Tačiau greitai kaitrą pakeičia vėsios dienos, o šuns lekavimas nesiliauja. Žinoma, toks kvėpavimas būdingas daugeliui ligų. Jis atsiranda esant karščiams ir įvairiems skausmams, apsinuodijus ar paprasčiausiai nevirškinant skrandžiui. Vis dėlto esant bet kokiems širdies veiklos sutrikimams lekavimas - pats pastoviausias ir tikriausias požymis. Jeigu laiku kreipsitės į gydytoją ir jis patvirtins, kad viso to priežastis yra širdis, jums reikėtų paprasčiausiai sutrumpinti pasivaikščiojimų laiką ir pervesti šunį prie trijų keturių kartų šėrimo mažomis porcijomis.
Bet jūs ėmėte ir neatkreipėte dėmesio į patį pirmąjį signalą. Šiek tiek vėliau gali atsirasti kosuliukas, nors jūsų augintinis nepersišaldęs ir tebeturi apetitą. Tai nutinka ilgiau pabėgiojus arba džiaugsmingai sutinkant jus. Tai rimtas simptomas, ir be vaistų jau neapsieisite. Juos duoti reikės ilgai, ir prižiūrint veterinarui. Bet, tarkime, ir čia jūs pramiegojote (šuo linksmas, judrus, turi gerą apetitą). Kosulio priepuoliai ir lekavimas gali praeiti ir be gydymo, bet po kurio laiko vėl atsiras. Taip gali kartotis keletą kartų. Bėgant laikui intervalai tarp priepuolių bus vis trumpesni, o patys priepuoliai tęsis ilgiau.
Dabar jūsų šuniui reikės duoti vaistus nuolat, iki jo gyvenimo galo, o vilties pasveikti bus vis mažiau. Galų gale nelaimingas gyvūnas pradės dusti ramybės būsenos, kosulio priepuoliai ilgai nepraeis, kankins šunį ir dieną, ir naktį. Šuo pasidaro vangus, apatiškas ir abejingai žiūri į siūlomus mėsos gabalėlius, kuriuos neseniai dar taip mėgo. Tai — užleistas atvejis, ir gydytojui pasiekus šią stadiją tikriausiai nebepavyks pagerinti būklės. Širdies raumuo jau taip susidėvėjęs, kad nebeliko rezervų net ir iš dalies atsistatyti. Tokiu atveju prognozės neguodžia.
Bet užbėgti nelaimei kelią už akių galima: jeigu jūsų augintiniui po šešerių septynerių metų staiga atsirado dusulys, o ypač lengvas kosuliukas, - nuveskite jį pas veterinarą.
Yra veislių, kurios ypač linkusios sirgti širdies ligomis. Tai nereiškia, kad visi šių veislių šunys baigia savo gyvenimą infarktu. Tiesiog širdies nepakankamumas jiems pasitaiko dažniau ir anksčiau nei kitiems. Juolab tai nereiškia to, kad kitų veislių šunys nežino, kas yra širdies skausmas.
Į rizikos grupę pirmiausia patenka gigantiškų veislių šunys. Tai — dogai, senbernarai, niufaundlendai. Paprastai širdies problemų jiems atsiranda dėl dviejų priežasčių: pernelyg didelio fizinio krūvio arba, priešingai, dėl pasivaikščiojimų trūkumo. Ir pirmuoju, ir antruoju atveju šuns širdis pasiduoda per anksti. Ne kartą girdėjau šeimininkus kalbant, kaip jų grėjai ir polkanos mėgsta ilgai bėgti šalia dviračio. «Gydytojau, mes su Grėjumi visą gyvenimą sportavom, o dabar jam sunku netgi užlipti laiptais», - padrikai man aiškino aštuonmečio dogo šeimininkas. Didysis gražuolis gulėjo ant šaltų mano kabineto grindų ir niekaip negalėjo atsikvėpti. Paklausiau jo širdies. Ji akivaizdžiai buvo nesveika, dirbo su didele įtampa. Rimtų sutrikimų, laimei, kol kas nebuvo, ir viską dar buvo galima ištaisyti, bet, žinoma, su sąlyga, kad «sportinė karjera» bus baigta. Gerai, kad man neprireikė ilgai aiškinti šuns šeimininkui, koks pavojingas Grėjui didelis krūvis. Aštuoneri — dar ne senatvė, bet didžioji Grėjaus gyvenimo dalis jau nugyventa.
Sportas, žinoma, naudingas visiems, bet šunims labai sunku apskaičiuoti krūvį, ypač tiems, kurie nepritaikyti bėgti. Vakarykštis krūvis šiandien gali tapti ne pagal jėgas, o rezultatas — trūkis. Šios nesėkmės šeimininkus visada užklumpa netikėtai. Reikia prisiminti, kad svarbiausia taisyklė laikant «gigantus» yra saikas. Ir per pasivaikščiojimus, ir šeriant.
Kitaip nei didžiosios veislės, mažosios (nykštukiniai pudeliai, pinčeriai) dažniau nei kiti kenčia nuo emocinės perkrovos. Visi, kurie laiko tokius šunis, žino, kad šie sutvėrimai gana nervingi, o kartais net isteriški. Greičiausiai čia ir slypi dažnų jų nemalonumų su širdimi priežastis. Jie baikštūs (stengiasi aploti kiekvieną), jautrūs ir be galo pavydūs. Jų stichija — ne sportas, ne bekraščiai laukai ir net ne sofa. Jie visą gyvenimą praleidžia ant rankų. Tinkamesnę vietą šiems mieliems sutvėrimams sunku ir įsivaizduoti. Kai jūs pirmą kartą paėmėte ant rankų savo Čiarliuką, žinokite, kad tai — visam gyvenimui. Tai — jūsų džiaugsmas, jūsų laimė, jūsų kryžius.
Šiems mažučiams svarbu jaustis išskirtiniais ir vieninteliais. Nesugalvokite jiems matant pagirti kito šuns, juolab jo paglostyti. Tai bus jūsų neištaisoma klaida. Nepaisant to, kad šunys atleidžia lengviau už mus, nevertėtų tampyti likimo už ūsų. Prisiminkite, kad tokiems mažyliams pats geriausias vaistas — meilė. Na ir, žinoma, dažniau paprašykite veterinaro paklausyti jūsų šuns širdelės.
Visi šunys be išimties gerai jaučia mūsų nuotaiką. Visus mūsų džiaugsmus ir liūdesį jie išgyvena kartu su mumis. Taigi jei norite, kad jūsų numylėtinis visada būtų sveikas, pasistenkite, kad jūsų nuotaika kuo dažniau būtų gera.
Gydytojas Lipinas

http://www.dresuraklp.lt/straipsniai-apie-sunis/veterinarija/61-suns-sirdis

Na va kaip džiugu šaunu, kad rūpinies saviške


Bituke :
>Savo šunelių sveikata reikia rūpintis, kartais reikia pasidaryti profilaktiškai tyrimus,kad
> tikrai žinotum ar jis sveikas. Šiandien savo Bitei padarėm kraujo tyrimus dėl inkstų,
>kepenų veiklos ir gliukozės (dėl diabeto). Žinoma labai apsidžiaugiau, kad visi rodikliai
>geri.O padaryti tyrimus seniai labai norėjosi, bet vis atidėliojau, mat teko išgirsti labai
>liūdną istoriją su vienu šuneliu, kuriam nuolatos reikėdavo leisti insuliną dėl diabeto.
>