Žiaurus elgesys su gyvūnais

Viskas.Baigiam pyktis.Kas buvo tas pražuvo,o jei norit,aiškinkites laisvoje temoje

Būtent, kad nėra. Dabar galima varyti ką tik nori ant Karinnos

Gintarine rašė:
>Bet kas iš to kad nuvažiuosim, juk nebėra nei merdinčio kačiuko, nei dirbančios karinnos,
>jei tau dauguma savanorių tai teigia, tai ar gali tai įrodyti, bent jau su žmonėmis.

Bet kas iš to kad nuvažiuosim, juk nebėra nei merdinčio kačiuko, nei dirbančios karinnos, jei tau dauguma savanorių tai teigia, tai ar gali tai įrodyti, bent jau su žmonėmis.

As suprantu kad kovot beviltiska.Bet ir organizacijai ne geriau nuo tokiu komentaru. Nes jie yra netiesa.zodziu norit tikekit norit ne tas kam rupetu nuvaziuotu i prieglauda paziuretu kaip gyvunus ten priziuri ir isitikintu.


Gintarine rašė:
>Bet ar įrodymų turi? Jei ne, tiesiog nėra naudos kovoti...

Bet ar įrodymų turi? Jei ne, tiesiog nėra naudos kovoti...

Man nera ko bijot nes is prieglaudos zmones isvaro tik jei jie elgiasi blogai. Norit tikeki bet geriausia spresti patiems pamacius. O meluoti galima is kersto kad buvo ismesta.


Rodnega rašė:
>Tikiu karinna. Jei nėra tikslo meluoti. O tu tiesiog kažkodėl pataikauji direktorei,
>nudobusei kačiuką. Gal bijai, kad ir tave išmes
>Gretusikas rašė:
>>Siulau netiket tuo ka karinna papasakojo nes ji melavo as pati savanoriauju
>>sos-gyvunuose(buves pifas.lt) ir karinna taip tiesiog kersija uz tai kad ja isvare.
>>karinna rašė:
>>>Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo
>>>paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina,
>>>visi mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai
>>>darbai lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.
>>>Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi
>>>kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui.
>>>Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant
>>>šono, pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai
>>>keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė
>>>nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką.
>>>Tačiau nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors
>>>ateis, jis jau bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu
>>>nuvažiavau į Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią
>>>klykė iš skausmo. Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi
>>>ašaromis. Nuvežus veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo
>>>pasakyti, bet greičiausiai leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką
>>>užmigdėme. Taip nutinka, niekas nuo to neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas -
>>>moteris, apie kurios gerumą gyvūnams rašo laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką
>>>kankintis baisiuose skausmuose, nė nemanė jam padėti. Kol aš vežiau kačiuką į
>>>kliniką, keletą kartų skambinau Ilonai, kad perspėtų klinikos darbuotojus. Ji vis
>>>pasakojo, kokia ji laiminga, jai parveža triušiuką, rastą Kaune ir prašė perskambinti
>>>vėliau. Žinoma, į kliniką ji taip ir nepaskambino. Galima įsivaizduoti mano būseną.
>>>Rankose klykia iš skausmo mažas kačiukas, o direktorė linksmai man pasakoja apie naują
>>>globotinį ir jai visiškai nusispjaut, kad kitas globotinis taip kenčia. Tada ir
>>>apsisprendžiau palikti šią organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik po kelių
>>>savaičių, nors per jas ir mažai dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo tinklapyje
>>>žmonės klausė, kodėl aš išėjau. Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau, kodėl
>>>išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš išvadinta melage ir intrigante, man
>>>užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2 metus, kiek aš buvau pažįstama su
>>>Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos širdies, kai savaitėmis likdavau viena
>>>prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.
>>>Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten
>>>vyksta.
>>>Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma
>>>laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man
>>>pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir
>>>antras paukštelis.
>>>Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos
>>>ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,,
>>>šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal
>>>tai ir taip, velnias žino.
>>>Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių
>>>skambučių.

Tikiu karinna. Jei nėra tikslo meluoti. O tu tiesiog kažkodėl pataikauji direktorei, nudobusei kačiuką. Gal bijai, kad ir tave išmes

Gretusikas rašė:
>Siulau netiket tuo ka karinna papasakojo nes ji melavo as pati savanoriauju sos-gyvunuose(buves
>pifas.lt) ir karinna taip tiesiog kersija uz tai kad ja isvare.
>karinna rašė:
>>Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo
>>paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina,
>>visi mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai
>>darbai lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.
>>Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi
>>kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui.
>>Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant
>>šono, pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai
>>keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė
>>nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką. Tačiau
>>nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors ateis, jis
>>jau bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu nuvažiavau į
>>Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią klykė iš
>>skausmo. Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi ašaromis.
>>Nuvežus veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo pasakyti, bet
>>greičiausiai leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką užmigdėme. Taip
>>nutinka, niekas nuo to neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas - moteris, apie kurios
>>gerumą gyvūnams rašo laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką kankintis baisiuose
>>skausmuose, nė nemanė jam padėti. Kol aš vežiau kačiuką į kliniką, keletą kartų
>>skambinau Ilonai, kad perspėtų klinikos darbuotojus. Ji vis pasakojo, kokia ji laiminga, jai
>>parveža triušiuką, rastą Kaune ir prašė perskambinti vėliau. Žinoma, į kliniką ji
>>taip ir nepaskambino. Galima įsivaizduoti mano būseną. Rankose klykia iš skausmo mažas
>>kačiukas, o direktorė linksmai man pasakoja apie naują globotinį ir jai visiškai
>>nusispjaut, kad kitas globotinis taip kenčia. Tada ir apsisprendžiau palikti šią
>>organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik po kelių savaičių, nors per jas ir mažai
>>dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo tinklapyje žmonės klausė, kodėl aš išėjau.
>>Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau, kodėl išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš
>>išvadinta melage ir intrigante, man užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2
>>metus, kiek aš buvau pažįstama su Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos
>>širdies, kai savaitėmis likdavau viena prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien
>>tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.
>>Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten
>>vyksta.
>>Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma
>>laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man
>>pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir
>>antras paukštelis.
>>Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos
>>ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,,
>>šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal
>>tai ir taip, velnias žino.
>>Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių
>>skambučių.

Gretusikai, visiškai tavimi netikiu... Visų pirma turėk įrodymų, kad karinna kažką netinkamo darė, o po to jau gali bandyt ką nors daryt. O antra kokia nauda tai daryti?

Nemanau, kad galima sugalvoti tokią istoriją . Yra nemėgstančių teisybės ieškančių, gal dėlto ją ir išmetė? Liūdna, jei tai teisybė . Tarkim, ji meluoja. Ji gi žino, kad perskaitys savanoriai ir bus demaskuota, sumaišyta su šiukšlėmis. Tada ji - baisus žmogus. Tokiais dalykais nejuokaujama !

Gretusikas rašė:
>Siulau netiket tuo ka karinna papasakojo nes ji melavo as pati savanoriauju sos-gyvunuose(buves
>pifas.lt) ir karinna taip tiesiog kersija uz tai kad ja isvare.
>karinna rašė:
>>Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo
>>paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina,
>>visi mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai
>>darbai lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.
>>Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi
>>kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui.
>>Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant
>>šono, pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai
>>keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė
>>nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką. Tačiau
>>nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors ateis, jis
>>jau bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu nuvažiavau į
>>Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią klykė iš
>>skausmo. Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi ašaromis.
>>Nuvežus veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo pasakyti, bet
>>greičiausiai leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką užmigdėme. Taip
>>nutinka, niekas nuo to neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas - moteris, apie kurios
>>gerumą gyvūnams rašo laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką kankintis baisiuose
>>skausmuose, nė nemanė jam padėti. Kol aš vežiau kačiuką į kliniką, keletą kartų
>>skambinau Ilonai, kad perspėtų klinikos darbuotojus. Ji vis pasakojo, kokia ji laiminga, jai
>>parveža triušiuką, rastą Kaune ir prašė perskambinti vėliau. Žinoma, į kliniką ji
>>taip ir nepaskambino. Galima įsivaizduoti mano būseną. Rankose klykia iš skausmo mažas
>>kačiukas, o direktorė linksmai man pasakoja apie naują globotinį ir jai visiškai
>>nusispjaut, kad kitas globotinis taip kenčia. Tada ir apsisprendžiau palikti šią
>>organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik po kelių savaičių, nors per jas ir mažai
>>dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo tinklapyje žmonės klausė, kodėl aš išėjau.
>>Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau, kodėl išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš
>>išvadinta melage ir intrigante, man užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2
>>metus, kiek aš buvau pažįstama su Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos
>>širdies, kai savaitėmis likdavau viena prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien
>>tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.
>>Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten
>>vyksta.
>>Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma
>>laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man
>>pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir
>>antras paukštelis.
>>Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos
>>ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,,
>>šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal
>>tai ir taip, velnias žino.
>>Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių
>>skambučių.

Siulau netiket tuo ka karinna papasakojo nes ji melavo as pati savanoriauju sos-gyvunuose(buves pifas.lt) ir karinna taip tiesiog kersija uz tai kad ja isvare.


karinna rašė:
>Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo
>paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina, visi
>mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai darbai
>lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.
>Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi
>kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui.
>Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant šono,
>pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai
>keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė
>nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką. Tačiau
>nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors ateis, jis jau
>bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu nuvažiavau į
>Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią klykė iš skausmo.
>Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi ašaromis. Nuvežus
>veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo pasakyti, bet greičiausiai
>leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką užmigdėme. Taip nutinka, niekas nuo to
>neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas - moteris, apie kurios gerumą gyvūnams rašo
>laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką kankintis baisiuose skausmuose, nė nemanė jam
>padėti. Kol aš vežiau kačiuką į kliniką, keletą kartų skambinau Ilonai, kad perspėtų
>klinikos darbuotojus. Ji vis pasakojo, kokia ji laiminga, jai parveža triušiuką, rastą
>Kaune ir prašė perskambinti vėliau. Žinoma, į kliniką ji taip ir nepaskambino. Galima
>įsivaizduoti mano būseną. Rankose klykia iš skausmo mažas kačiukas, o direktorė linksmai
>man pasakoja apie naują globotinį ir jai visiškai nusispjaut, kad kitas globotinis taip
>kenčia. Tada ir apsisprendžiau palikti šią organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik
>po kelių savaičių, nors per jas ir mažai dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo
>tinklapyje žmonės klausė, kodėl aš išėjau. Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau,
>kodėl išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš išvadinta melage ir intrigante, man
>užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2 metus, kiek aš buvau pažįstama su
>Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos širdies, kai savaitėmis likdavau viena
>prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.
>Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten
>vyksta.
>Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma
>laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man
>pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir
>antras paukštelis.
>Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos
>ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,,
>šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal tai
>ir taip, velnias žino.
>Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių
>skambučių.