Žiaurus elgesys su gyvūnais

Aš papasakosiu kelis epizodus iš savanoriavimo Pife.lt (dabar SOS-gyvūnai), kurie ir tapo paskutiniais lašais mano darbe ten. Eilinių žmonių žiaurumas gyvūnams jau nestebina, visi mes žinom įvairių istorijų. Tačiau kitos pusės - gyvūnų gelbėtojų kasdieniai darbai lieka nepastebėti. Ne tik geri, bet ir blogi.

Turėjom priglaudę 10 kačiukų nuo 2 kačių, kurie gimė prie kinų restorano. Visi kačiukai sirgo rinotracheitu, jiems kasdien leidome antibiotikus ir homeopatiją palaikymui. Užėjau neperspėjusi į prieglaudėlę Žalgirio gatvėje, o vienas kačiukas guli ant šono, pajudinus klykia. Skambinu Ilonai (direktorei). Ji papasakojo, kad prasidėjo jam tai keliasdešimt minučių po vaistų suleidimo, ji VALANDĄ prasedėjo prie jo. Bet nepadarė nieko. Turėjo mašiną, visas galimybes nuvežti kačiuką į veterinarijos kliniką. Tačiau nė nemanė to daryti. Paliko kankintis agonijoje, tikėdamasi, kad kai kas nors ateis, jis jau bus miręs. Radau kažkokią dėžutę, įsidėjau kačiuką ir troleibusu nuvažiavau į Jakovo vet. kliniką. Troleibusą šiek tiek kratė, kačiukas visą kelią klykė iš skausmo. Ta kelionė man prailgo iki kelių metų, važiavau visa apsipylusi ašaromis. Nuvežus veterinarai apžiūrėjo kačiuką. Tikslios diagnozės negalėjo pasakyti, bet greičiausiai leidžiant vaistus Ilona pataikė į nervą. Kačiuką užmigdėme. Taip nutinka, niekas nuo to neapsaugotas. Mane sukrėtė kitas dalykas - moteris, apie kurios gerumą gyvūnams rašo laikraščiai, ramia širdimi paliko kačiuką kankintis baisiuose skausmuose, nė nemanė jam padėti. Kol aš vežiau kačiuką į kliniką, keletą kartų skambinau Ilonai, kad perspėtų klinikos darbuotojus. Ji vis pasakojo, kokia ji laiminga, jai parveža triušiuką, rastą Kaune ir prašė perskambinti vėliau. Žinoma, į kliniką ji taip ir nepaskambino. Galima įsivaizduoti mano būseną. Rankose klykia iš skausmo mažas kačiukas, o direktorė linksmai man pasakoja apie naują globotinį ir jai visiškai nusispjaut, kad kitas globotinis taip kenčia. Tada ir apsisprendžiau palikti šią organizaciją, tačiau oficialiai išėjau tik po kelių savaičių, nors per jas ir mažai dalyvavau veikloje. Išėjus senąjame Pifo tinklapyje žmonės klausė, kodėl aš išėjau. Aš aprašiau šį atvejį, paaiškinau, kodėl išėjau detaliau. Viskas buvo ištrinta, aš išvadinta melage ir intrigante, man užblokuotas priėjimas prie tinklapio. Tuo tarpu per 2 metus, kiek aš buvau pažįstama su Ilona, viskas manyje tenkino, dėkojo man iš visos širdies, kai savaitėmis likdavau viena prižiūrėti gyvūnų (po 4-5 valandas kasdien tvarkiau narvus ir leidau vaistus) ir t.t.

Nors ir išėjau, pažįstami savanoriai, likę organizacijoje, kartais papasakodavo, kas ten vyksta.
Greitai po triušiuko atvažiavimo atidavė Ilonai ir du paukštelius. Juos visus Ilona pirma laikė namie, po to apgyvendino prieglaudoje. Pirmas paukštelis gana greitai mirė, kiek man pasakojo, sudraskė katė. Prieglaudoje dėl man nežinomų priežasčių mirė triušis ir antras paukštelis.
Praėjus keletui mėnesių po šių įvykių į puslapį buvo įdėta metinė veiklos ataskaita. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti, pamačius padovanotų gyvūnų ataskaitą: ,,, šunų, ,,, kačių, 1 triušis, 2 paukščiukai Mirtis irgi vadinama išgelbėjimu. Gal tai ir taip, velnias žino.

Papasakoti galėčiau dar labai daug, bet nenoriu vėl sulaukti krūvos grąsinančių skambučių.

Kieme, kai dar pats mazas buvau, tai te visokiu nesamoniu kiemo chuliganai is kaciu prisigalvodavo- tai uodegas degindavo, tai dar visokius briedus darydavo...
O vat kazkaip labai jau ten blogo elgesio su sunimis neteko dar, aciu diev, matyti. Man jau pakankamai kraupu pasidaro pasiziurejus i visiskai suvargusius ir suskurdusius gyvunus, negaunancius maisto ir kovojancius uz savo gyvybe, kaip tik imanydami. Deja, kova dazniausiai baigiasi ne ju naudai...

dar su drauge radom suni kuris ejo gatve todel ji pakvietus (na jis buvo su ankakliu) paemiau uz ankaklio paserem mees ji ir tokia mergait poto atejus pasieme ta suni

nu gal kitiem taip buvo negalim sakyti "Ne tau taip nebuvo " juk patys nezinom ar taip buvo ar ne

na man ir bet kur aš rašiau tai žinau ką mačiau ir ka norit ta manykit bet puse tikrai čia prasimanimai

na man cia puse pasakojimu panasu i prasimanima

man irgi čia panašiau į pramanytų istorijų konkursą
Mama matė, kad vaikai skriaudžia šunį ir dar ji įrodymų iš kažko laukė? wtfk?

Panašu, kad greitu laiku teks temos pavadinimą keisti į "Kas įdomiau ir kraupiau papasakos nebūtas istorijas"

prie pora metu as vaiksciojau sau gatve ir maciau kaip kazkokie vaikezai tampe maza suniuka.jam ausis nuraut norejo,jis cype,mazylis buvo suristas o jie ji mete po balas.tai pamaciusi as pakraupau ir atemiau sunyti.veliau jie apsiverke nubego pas mama ir pasipasakojo.veliau ji visa pikta pas mane atejo ir apreke mane bet kai jai viska papasakojau ir parodziau murzina,issigandusi ir virvem apraisciota suniuka,ji siaubingai apreke savo vaikus ir pasake kad suniuka atiduos ju pusseserei.veliau man padekojo,nes jau seniau mate kad suniukas kencia o as pateisinau viska

Auste, man neįtikėtina tokia istorija, nes ir labai žiaurus žmogus kitiems matant nelabai išdrys pjaustyt katę. Kad nuvyt, tai taip, betkapot į gabalus, tasi čia biskį fantastika dvelkia. O šiaip tokį vaizdą pamačius reikėtų kažkur kreiptis
gretuxe, jeigu šuo pririštas, tai dar nereiškia, kad jis neprižiūrėtas, mano šunys irgi pririšti, tiksliau vienas voljere, bet jie nėra neprižiūrėti, čia kaip kokiu kampu pažiūrėsi