Kodėl prancūziukas?

Mes pasirinkome prancūzą,nes jie labai draugiški

Turėjome labai seniai prancūzą, kai jie dar Lietuvoje buvo beveik nežinoma veislė. Tad ir išliko nostalgija šiems nuostabiems paršeliams

Aš tai augau namuose, kuriuose visada buvo šunų. Pirmas mano šuo buvo vokiečių aviganis, bet dėl nepaklusnumo mano dėdė nusprendė, kad turime jį atiduoti spec.tarnyboms, neva ten jam bus geriau. Kadangi dėdė užsiėminėjo šunų veisimu, padovanojo mums du pudeliukus. Tačiau jiems reikia tikrai daug priežiūros, aš buvau namuose jauniausia, būdama maža daugiausiai laiko turėdavau pašukuoti šuniukus ir t.t., bet aš augau ir šuniukų priežiūrai laiko liko vis mažiau. vėliau įsigijome pekiniuką;kaimynai, turėję pekiną, pripasakojo, kad priežiūros nereikalauja, tik kad šeriasi, bet mes neišsigandom. deja, pekiniukas paliko mus nė metukų nesulaukęs - jį užpuolė ir sudrąskė pitbulis
va tuomet mes pradėjome deliotis savybes, kurias būtinai turėtų turėti mūsų šuo. norėjome jokiu būdu ne garbanoto (lengvai besiveliančio) kailio, aišku, idealiausiai - trumpaplaukio, neagresyvaus, draugiško, nediduko, tačiau ir ne pernelyg mažo, kad jei neduok dieve vėl koks pitbulis pultų, mūsiškis galėtų gintis. taigi, susidėlioję prioritetus, į pirmąją vietą iškėlėme anglų buldogus. jau lyg ir buvome susiplanavę įsigyti anglą, kai vieną dieną mama tyliai su tėvu pasitarė, kažkur išvažiavo ir namo parvežė prmąjį mūsų prancūziuką. Tai buvo tigrinio kailio patinėlis. Nepaprastai mielas. Deja, mažutis gyveno vos tris metus - jam išsivystė smegenų auglys, teko užmigdyti. Šeimoje nebebuvo jokių svarstymų, kokį šunį įsigyti - vos atsigavę po šuniuko mirties paskambinome tai pačiai moteriai, kurios kalė atsivedė mūsų prieš tai turėtą šuniuką ir įsigijome jo mažąją sesutę. Dabar Taniūšai jau 6metai, ji - pati nuostabiausia mano draugė. Draugai juokiasi, kad man kiba vaikų reikia jau, kad šitaip šuniu rūpinuosi, kaip vaiku, tačiau manau, kad Tatjana to verta. Dievaži. Esu turėjusi daug įvairiausių gyvūnų, ir nors taip sakyti turbūt nederėtų, nes visi jie man brangūs, vis dėlto Tatjana - pati nuostabiausia. Mano manymu, tik prancūzai sugeba būti tokie nuostabūs draugai.

Mes issirinkom sia veisle del to kad ji yra tvarkinga,draugiska ir kad ju kailis trumpas.

as tai gavau kaledom dovanu, vyras sugalvojo kad dukrytei reikia draugo ir uzaugs kartu, ir kaip sutapimas musu prancuzas Loris nuo dukrytes skiriasi tik trimis dienomis, is pradziu jis mane kiek erzino, miegot neleido, o kai miegodavau namus tvarkydavo, bet vistiek man mylymiausias prancuziukas ir i nieka nekeisciau dabar jau ipratau ir prie knarkimu ir pirstelejimu

sutinku su tavimi, prancuziuke. šis knysliukas yra ypatingas tuo, kad labai puikus žaidimų draugas, puikiai sutaria su vaikais. taip pat nelabai didelio ūgio, nesipainioja po kojomis. ir yra labai draugiški bei mieli. pirma aš ir maniau, kad prancūzų šuniukai yra agresyvūs, pikti. bet kai apsilankiau pas draugę, kuri turi žavią prancūziukų kalytę Čipę, ir aš susidomėjau šiais gražuoliais. kadangi norėjom suporuoti mūsų šuniukus, mes su mama nusipirkom mielą,draugišką ir žaismingą patinėlį Lordą. Dabar jis jau išdykęs jauniklis.

Prancuziuke rašė:
>Kodėl mūsų namuose atsidaro kniurksiukas?
>Draugas turėjo pekinuką, aš - toiterjeriukę. Sudėjus gavosi - bukanosiukė, trumpo plauko
>ir stamboka - PRANCŪZIUKĖ
>Juokinga, tačiau rinkomės kad būtų judrus, draugiškas, neagresyvus, nedidelis, ir
>nerealaus charakterio, tai pasirinkimas vienas - prancūziukas
>Teko laukti ilgokai, kol brangiausiasis gimtadienio porga davė pažadą, kad kai bus
>ghalimybė namie atsiras šuniukas, tai laukiau beveik pusmetį, ir štai jau turime kalytė
>Tairą

Na čia gan senokai mamai Prancūziukai patiko.Man visiškai ne,taigi ir pasimiršo lyg viskas.Po kelių mėnesių pradėjau domėtis šia veislę,juk jie tokie nuostabūs

Turim didelę, sargę o kai kam grėsmingą VA kalyte, tad norėjau mažo, meilaus, draugiško, protingo ir prieraišaus šuniuko.Pradėjau domėtis mažų veislių šunimis. Labai sužavėjo Prancūzų buldogai. Kodėl? Jie netokie kaip visi.Nestandartiniai. Nedideli trumpakailiai, linksmi visos šeimos ir naminių gyvūnų kompanionai.Ganėtinai protingi ir pasiduodantys dresūrai. Draugiški, bet kažkiek sargus. Mažiukai šeimos nariai, pripildantys namus juoko ir meilės.Meilūs išdaigų karaliai.Knarkiantys angeliukai ..... Dabar tokį turiu ir esu labai laiminga

as prancuzo norejau visa gyvenima tai irgi is atlyginimo nusipirkau galvojau jau geriau nusipirksiu suny nei litus ismetysiu vejams.... beto mano draugas buna daznai komanderuotese tai man cile dabar geriausia drauge

O as isigijau vien todel ,kad man atrode kad tai vienintelis suo kuris atrodo kaip suo (nors per mazas) nuo mazens augau su sunim kurie buvo dideli ir baisus tad isbandziau kitka, maza bet baisu Kadangi nekenciu kaciu rinkausi toki kuris neatrodytu kaip koks puku kamuoliukas, kuris butu tvirtas, grazus, elegantiskas ir baisus ne saviem. Visa tai man atitiko Prancuzu buldogas