Šuo ir vaikas

Manau, kad Jus esate tikri saunuoliai ir daugeliui is Jusu reiketu pasimokyti. Gera taktika pasirinkote


Hetterra rašė:
>Maniškė Sonka tai labai neblogai su naujagimiu bendrauja - įkyriai nelenda, tik kartais,
>ateina, palaižo ar švelniai pakrimsčioja ranką, lyžteli veiduką. Vienas tik dalykas -
>reikia pasaugoti, kad neužsirioglintų ant vaikučio, nes ji tikrąja to žodžio prasme lipa
>per galvas, tiek mums, tiek svečiams, tiek ir vaikis jai ne kliūtis Bet faktas, kad gi
>nenutrenksit leliuko ant žemės šuniui pamindyt, vis vien prižiūrėsit jų bendravimą.
>Aš seniau jų vienų ant lovos nepalikdavau, dabar, jei Sonia miega ir Jokūbas miega, kartais
>palieku trumpam. Kaip minėjau, ne todėl bijau, kad Sonka gali tyčia nuskriausti, o todėl,
>kad gali netyčia užminti, apdrąskyti.
>Aišku, bus matyt, kas darysis, kai Jokūbas paaugs, kai pradės jie žaisti, bet dabar dar iki
>to tolokai
>O šiaip tai mes padarėm tokį dalyką - dar man gulint su vaikučiu po gimdymo ligoninėj,
>vyras parvežė namo porą vaikiuko rūbelių, merliukų, davė Soniai pauostyti. Vėliau kai
>parsivežėm mažių, iš kart parodėm Sonytei, tik atsargiai prižiūrėdami, kad ji
>neužgautų mažiaus. Tai mergina vaikutį priėmė normaliai, net minties nebuvo, kad gali jam
>įkasti ar ką, tik smalsu pradžioj jai buvo labai.
>Žinoma, labai svarbu šuns nepamiršti kai vaikutis atsiranda. Iš vis, mes jau patį pirmą
>mėnesį miegodavom visi kartu vienoj lovoj, ir dabar dar kartais pasnaudžiam rytais visi
>draugiškai (naktimis mažius jau savo lovytėj). Sonia miega prie kojų dažniausiai pas
>vyrą, o mažius su manim, žodžiu, vienas kitam netrukdo, sutelpam labai smagiai ir
>šeimyniškai. Na, dar, aš kai žindau sėdėdama, tai ji dažnai sėdi šalia, viena ranka
>vis glostau, kad nesijaustų atstumta, pamiršta, tipo - vaikiukas ant rankyčių, o ji jau
>nebe. Taip vat ir draugaujam, kol kas tikrai neblogai sekasi.
>Tai tiek tos mano patirties
>Doncius rašė:
>>Sveiki, mielieji Senokai čia bebuvau. Ir tik dėl to, kad aktyviai ruošiamės
>>naujam šeimos nariui
>>Todėl ir užklydau būtent į šią temą. Labai būtų įdomu pasiskaityti visų turinčių
>>nuomones apie prancūziukų bendravimą su leliukais ir mažais vaikučiais. Gal turite kokios
>>patirties ir patarsite kada pradėt juos pažindinti?

Maniškė Sonka tai labai neblogai su naujagimiu bendrauja - įkyriai nelenda, tik kartais, ateina, palaižo ar švelniai pakrimsčioja ranką, lyžteli veiduką. Vienas tik dalykas - reikia pasaugoti, kad neužsirioglintų ant vaikučio, nes ji tikrąja to žodžio prasme lipa per galvas, tiek mums, tiek svečiams, tiek ir vaikis jai ne kliūtis Bet faktas, kad gi nenutrenksit leliuko ant žemės šuniui pamindyt, vis vien prižiūrėsit jų bendravimą.
Aš seniau jų vienų ant lovos nepalikdavau, dabar, jei Sonia miega ir Jokūbas miega, kartais palieku trumpam. Kaip minėjau, ne todėl bijau, kad Sonka gali tyčia nuskriausti, o todėl, kad gali netyčia užminti, apdrąskyti.
Aišku, bus matyt, kas darysis, kai Jokūbas paaugs, kai pradės jie žaisti, bet dabar dar iki to tolokai
O šiaip tai mes padarėm tokį dalyką - dar man gulint su vaikučiu po gimdymo ligoninėj, vyras parvežė namo porą vaikiuko rūbelių, merliukų, davė Soniai pauostyti. Vėliau kai parsivežėm mažių, iš kart parodėm Sonytei, tik atsargiai prižiūrėdami, kad ji neužgautų mažiaus. Tai mergina vaikutį priėmė normaliai, net minties nebuvo, kad gali jam įkasti ar ką, tik smalsu pradžioj jai buvo labai.
Žinoma, labai svarbu šuns nepamiršti kai vaikutis atsiranda. Iš vis, mes jau patį pirmą mėnesį miegodavom visi kartu vienoj lovoj, ir dabar dar kartais pasnaudžiam rytais visi draugiškai (naktimis mažius jau savo lovytėj). Sonia miega prie kojų dažniausiai pas vyrą, o mažius su manim, žodžiu, vienas kitam netrukdo, sutelpam labai smagiai ir šeimyniškai. Na, dar, aš kai žindau sėdėdama, tai ji dažnai sėdi šalia, viena ranka vis glostau, kad nesijaustų atstumta, pamiršta, tipo - vaikiukas ant rankyčių, o ji jau nebe. Taip vat ir draugaujam, kol kas tikrai neblogai sekasi.
Tai tiek tos mano patirties

Doncius rašė:
>Sveiki, mielieji Senokai čia bebuvau. Ir tik dėl to, kad aktyviai ruošiamės
>naujam šeimos nariui
>Todėl ir užklydau būtent į šią temą. Labai būtų įdomu pasiskaityti visų turinčių
>nuomones apie prancūziukų bendravimą su leliukais ir mažais vaikučiais. Gal turite kokios
>patirties ir patarsite kada pradėt juos pažindinti?

as turiu broliuka 1.5 metu o suniukui tik 3men. ir jie kartais gerai bendrauja kartais blogai. dazniausiai jie kovjoa del teritojijos juk yra dar mazi kvailiukai

Na as manau, kad 3 men suniukas dar per mazas suprast tokius dalykus kaip seimos hierarchija. As beveik esu isitikinusi,kas jis jaucia, kad yra zmogutis, kuris irgi mazas ir taip zaidzia su vaiku, tas pats jeigu lauke pasitiktu kita suniuka ir taipogi zaistu su juo. Na mazi gi suniukai kaip zaidzia: tampo vienas ktia uz ausu, bando ikasti, laksto, stumdosi, pastoja kelia. Pati siuo metu auginu suniuka ir tikrai matau kaip jie zaidzia tarpusavyje.
Nesutinku su kai kuriu pasiulymais, purtyti suniuka, tokiais veiksmais tikrai neisauklesite suni.

Beto prancuzai labai gerai sutaria su vaikais.

Mūsiškis sutaria puikiai su vaiku, nebuvo problemų niekad.. Gal dėl to, kad vaikas jau buvo ne toks mažiukas, kai šuo pas mus atsirado...
O dėl auklėjimo tai Sniega labai puikiai viską aprašė

Hettera nesenai susilaukė šeimos pagausėjimo. Paklauskite jos

B.A.Indre rašė:
>Pažįstu vieną šeimą, kurie turi prancūzę ir mažą berniuką. Vienas kitą laaabai myli,
>pasiilgsta baisiausiai, vaikas nors ir už ausų tampyt šunį gali, kalytė nieku gyvu
>nenuskriaustų berniuko. Dėl atsargos pažindint pradėkit taip subtiliai. Gal duokit
>šuniui pauostyt vaiko rūbelių, ar ko.. Vėliau ir vaikiuką prie jo nešiokitės, tik niekad
>nepalikit be priežiūros, nežinia, kas gali šaut į galvą, naują gyventoją pamačius. O
>šiaip, sveikinu.
>Doncius rašė:
>>Sveiki, mielieji Senokai čia bebuvau. Ir tik dėl to, kad aktyviai ruošiamės
>>naujam šeimos nariui
>>Todėl ir užklydau būtent į šią temą. Labai būtų įdomu pasiskaityti visų turinčių
>>nuomones apie prancūziukų bendravimą su leliukais ir mažais vaikučiais. Gal turite kokios
>>patirties ir patarsite kada pradėt juos pažindinti?

Pažįstu vieną šeimą, kurie turi prancūzę ir mažą berniuką. Vienas kitą laaabai myli, pasiilgsta baisiausiai, vaikas nors ir už ausų tampyt šunį gali, kalytė nieku gyvu nenuskriaustų berniuko. Dėl atsargos pažindint pradėkit taip subtiliai. Gal duokit šuniui pauostyt vaiko rūbelių, ar ko.. Vėliau ir vaikiuką prie jo nešiokitės, tik niekad nepalikit be priežiūros, nežinia, kas gali šaut į galvą, naują gyventoją pamačius. O šiaip, sveikinu.

Doncius rašė:
>Sveiki, mielieji Senokai čia bebuvau. Ir tik dėl to, kad aktyviai ruošiamės
>naujam šeimos nariui
>Todėl ir užklydau būtent į šią temą. Labai būtų įdomu pasiskaityti visų turinčių
>nuomones apie prancūziukų bendravimą su leliukais ir mažais vaikučiais. Gal turite kokios
>patirties ir patarsite kada pradėt juos pažindinti?

Ačiū

Rodnega rašė:
>Sveiki. Sveikinu
>Doncius rašė:
>>Sveiki, mielieji Senokai čia bebuvau. Ir tik dėl to, kad aktyviai ruošiamės
>>naujam šeimos nariui
>>Todėl ir užklydau būtent į šią temą. Labai būtų įdomu pasiskaityti visų turinčių
>>nuomones apie prancūziukų bendravimą su leliukais ir mažais vaikučiais. Gal turite kokios
>>patirties ir patarsite kada pradėt juos pažindinti?

Sveiki. Sveikinu

Doncius rašė:
>Sveiki, mielieji Senokai čia bebuvau. Ir tik dėl to, kad aktyviai ruošiamės
>naujam šeimos nariui
>Todėl ir užklydau būtent į šią temą. Labai būtų įdomu pasiskaityti visų turinčių
>nuomones apie prancūziukų bendravimą su leliukais ir mažais vaikučiais. Gal turite kokios
>patirties ir patarsite kada pradėt juos pažindinti?

Sveiki, mielieji Senokai čia bebuvau. Ir tik dėl to, kad aktyviai ruošiamės naujam šeimos nariui
Todėl ir užklydau būtent į šią temą. Labai būtų įdomu pasiskaityti visų turinčių nuomones apie prancūziukų bendravimą su leliukais ir mažais vaikučiais. Gal turite kokios patirties ir patarsite kada pradėt juos pažindinti?