Šuns užmigdymas, ką apie tai manote?

jergau, jau vien skaitydama katutes ploju dėl pabandymo nes gyvenimas jai titikrai nemielas... ypač kaip minėjau, turėjo 8 šuniukus... tai jie ją taip iščiulpė liko tik galva ir papai... kaulai išsišovę ir kažkaip niekaip neatsišeria...

o pristatyt aš ją bet kur galėsiu

B.A.Indre rašė:
>Norėtųsi kažkuo padėt, gaila, toli gyvenu.. Taip suprantu, kad jos gyvenimas toli
>gražu ne pats šauniausias.. Belieka ieškot jai naujų namų arba 'velniam jai toks
>gyvenimas' ir migdyt, kad ir kaip bebūtų gaila. Dolčė tikrai graži, o jai gyvenant su
>žmonėmis, kurie turėtų laiko su ja užsiimt, galima išmokyt visko ir leist jai suprast,
>kad nėr ko būt tokiai baikščiai.
>Žinai, dabar pagalvojau, kad galimas daiktas, jog mano močiutė galėtų norėt šuniuko, nes
>visą savo gyvenimą ji gyveno su mažiausiai dviem šunim, o prieš pusmetį mirė vienas
>gražuolis. Paklausiu, gal pavyks jai surast namus, nenukabink nosies.

Norėtųsi kažkuo padėt, gaila, toli gyvenu.. Taip suprantu, kad jos gyvenimas toli gražu ne pats šauniausias.. Belieka ieškot jai naujų namų arba 'velniam jai toks gyvenimas' ir migdyt, kad ir kaip bebūtų gaila. Dolčė tikrai graži, o jai gyvenant su žmonėmis, kurie turėtų laiko su ja užsiimt, galima išmokyt visko ir leist jai suprast, kad nėr ko būt tokiai baikščiai.

Žinai, dabar pagalvojau, kad galimas daiktas, jog mano močiutė galėtų norėt šuniuko, nes visą savo gyvenimą ji gyveno su mažiausiai dviem šunim, o prieš pusmetį mirė vienas gražuolis. Paklausiu, gal pavyks jai surast namus, nenukabink nosies.

Na, nebent mano ciuckį reikėtų užmigdyti dėl ligos..

Pas mane tokios situacijos nebūtų, parašyčiau skelbimą, kad dovanoju, jei jau nebebūtų mano giminaičių norinčių jį pasiimti, ir išvis jei nieko nepavyktų tai kažkaip susitaikyčiau su tuo, kad turėsiu vargais negalais nusigabenti ir gyventi kartu su juo.

na jo, bet taip dresiruojant, per daug prisirišti galima.. nors šiaip esu iš tų žmonių, kurie visada visur skuba ir lekia, pati savo šuniuką vedžioju tik 5min., tad jei į savaitę bent keletą kartų ištrūkstam kur ilgėliau pasivaikščiot, tai abu laimingi nuo to būnam. Tad tikrai žinau, kad neturėsiu galimybės su ja užsiimti... jau pusę metų ją tik šeriu ir keliom sekundėm probėkšmais pašiaušiu keterą... Užtat jos ir gaila - visada taip ilgesingai žiūri... Pririšta prie grandinės, pasilaksto retai... Kartais atrodo velniam jai toks gyvenimas

Jeigu užsiimtumėt dresūra, kada turėdama laiko, tai tikrai ji nebebūtų ant tiek baili.. Tiesiog tie, kas ją išmetė iš namų, matyt jai ir įvarė tokį stresą, tad dabar ir bijo kiekvieno garselio.

Kaip elgčiausi aš? Padresuočiau ją, kad nebebūtų tokia baili, užsiimčiau su ja. O tada ieškočiau tų, kas galėtų ją priglaust, jei to negalėčiau padaryt pati.

Be to, ne visose prieglaudose užmigdo. Būna tokių, kur jei per kokias 7 dienas niekas nepasiima, užmigdo... O būna ir tokių, kur augina lyg savą, kiek tik reikia.. Nors ir metų metais.
Konkrečiai tokių prieglaudų pavadinimų ir vietų nepasakysiu, nes nežinau.

ieškojau tų šeimininkų... Nelabai kam reikia suaugusio šuns. Be to, kažkaip nesinori ir žmonių apgaudinėt - juk jei imtumėte didelį šunį, tai imtumėte arba gudrų, arba sargų. O ji į šiuos nepretenduoja... Šiaip pati tikrai myliu šunis, stengiuosi visuose ką gero įžvelgti. Ir prie rastosios (pavadinau ją Dolče) jau kaip ir įpratau...bet vistiek matau, kad ji kvaila ir baili tai prašau padėt man apsispręsti (nes žiemą ir rečiau nuvažiuosiu pašerti). Ne nežinokit, o maždaug įsivaizduokit, ką tokioje situacijoje darytumėte Jūs

ai, o dėl ieškojimo prieglaudų.. Kažkada mačiau reportažą, kad ir ten šunis po tam tikro laiko užmigdo neradę šeimininkų. Naturalu - juk viso pasaulio šunų neišgelbėsi....

Oh, sunku kažką patart tokiu klausimu.. Tai jei jūsų mieste nėra, gal pabandyk kur kitur nuvežt?.. Gal paims, gi ne beširdžiai prieglaudų darbuotojai. Papasakok visą situaciją.. O jei ne..tai.. gal ir vertėtų migdyt.. Nors prieš tai labai gerai pagalvočiau, įvairiausiais būdais ieškočiau naujų šeimininkų jai.

kaip tik klausėt, kokia turėtų būt situacija, kad užmigdyt, tai laukiu nuomonių ir patarimų šioje situacijoje. Nes užmigdyt kaip ir noriu, bet paskui pagalvoju - kas aš tokia, kad spręsčiau, kam gyventi, o kam ne....

hm... aktuali situacija. Tikiu, kad visi nusiteikę prieš visą šią procedūrą, bet... Pagalvokime logiškai. Turiu kaip tik aktualią situaciją tai štai - šią žiemą radau valkataujančią kalę. Trinėsi laukuose kelias dienas, tada prasidėjo didieji šalčiai (iki -20), miegojo ant sniego po balkonais. Pagailėjom, leidom prigulti namie kolidoriuje. Bet šalčiai tesėsi. Negi vyti laukan? Be to, pati turiu šuniuką, tai vedžiodavau palaidą, paskui sekiodavo ir niekur nebėgo (o gaila, norėjau, kad dėtų į kojas). Esmė tokia, kad prieglaudos mano mieste nėra, tai įsipiršau laikyti ją pas draugę fermose (nes pagal skelbimus niekas neatsiliepė). Pavasarį ta kalė prisivedė šuniukų (čielus aštuonis), bet gerai, kad žmonės geri pasiimė vis po vieną, po vieną... tai va. Dabar ji dar gyvena, aš ją maitinu, bet.... Pati turiu savo šuniuką, ten fermose yra dar viena be galo gudri ir miela kalė, o ta rastoji... Draugė jau kuris laikas vis siulo man ją užmigdyt, nes ji tokia kvailoka, sargybai netinka nes baigšti, žmogų pamačius prigula net.... O kažkaip vos ne vilkinį šunį ir iššerti nėra taip lengva... Tai vis pagalvoju apie užmigdymą, bet kaskart vis pasižiūriu į tas rudas kvailas akis ir taip gaila pasidaro... Tai ir auginu iki šiol visai be reikalo.... ką daryt tokioj situacijoj? ar tikrai užmigdymas jau taip blogai? o gal paklusti sveikam protui ir migdyt? juk ji nei sargauja, nei labai žaisminga... tiesiog egzistuoja ir pasidžiaugia, kai atvažiuoju. Ar geriau buvo, kai valkatavo? Sorry, kad taip užsivedžiau ir išsiplėčiau, bet kaip tik laiku palietėt tokią temą....