Šuo ir lova

Maniškis jei neleidžiam ar nepakviečiu tai ir nelipa... Bet dažnai pasiimu Kaip tokio neapriimsi šale

O mes ant sofos neleidziam, ant lovos juo labiau (jau vieta uzimta- miega vaikas per viduriuka ) Bet va as puse vakaro ant zemes pati prasedziu, kad su suniu pasiniurkyt ir pasiglaustyt galeciau

Mes irgi leidžiam i lova,kai švarus būna... arba kai liūdna filmą rodo tai guodžia mane....bet ilgai jis neišbūna kažko ir išeina,manau jam per šilta pasidaro.

Leidziam sawo Bartui, kadangi nieko blogo nei daro nei pridaro Neleidziam tik tada kai purwinas is lauko grizta

Musu Stela anksciau niekada nelipdavo i lova, bet kai nuo sio pavasario jai tenka pabuti namie vienai, nes kas i darbus kas i mokykla iseina, tai grize pastebim kad grazuole pagulejus ypatingai kai seriasi tai dabar jau matosi ;D Bet kai visi namie tai ji nelipa, nebent pasikvieciam, ar zaizdama net nepajaucia, kaip uzsilipa D

Na, musu Toniukas irgi turbut palepintas Kai ji parsivezem, nenorejom leisti i lova, bet pirmas naktis cype, tad isileidom i lova...nuo to ir prasidejo Pats nemokejo dar ilipti mazas budamas, tai pradejo loti, cypti ir visaip prasytis i lova Paskui ismoko pats ilipti.... Kaip sakant turim, ka turim Bet nakti atpratinom nemiegoti su mumis, turi savo lova, pagalve ir miega savo guolyje Paryciais visada tyliai pareina pas mus i koju gala

kai Sara buvo mazyte tai jeigu jos neuzkeldavau ant sofos ji pradedavo ant manes loti nu jai buvo tik 2 menesiai ir leisdavau galvoju kas bus kai uzaugs bet nieko nelipa niekur ir nebeloja jai net neidomu butu manau

O musiskiui tai tikriausiai per karsta kambary jis visiskai nelipa i lova bet iesko kur vesiaiu tai prie balkonu tai ant plyteliu

Kol mūsiškis dar mažas buvo, niekuomet jo neimdavome ant sofų/lovų, tačiau Bimas paaugo, išmoko aukščiau šokinėti ir viskas...prasidėjo... Drausk nedraudęs, jam patinka užšokti-nušokti, savotiškas sportas, o dar kai pajuto patalynės gaivumą ir minkštumą...nieko nebeįsakysi. Svarbiausia, kad ir atitverti nakčiai nėra jo kur, tarp koridoriaus ir kambario pas mus nėra durų, tai jam lafa. Man labai nepatinka, kai naktį prasideda visokie kramtymai/laižymai ir šiaip kova už vietą rankai, kojai... Kiek mėginau susitarti dėl guolio, neina į kalbas. Kažkur skaičiau, kad atpratinti įmanoma, pvz. jam užšokus, įdurti į užpakaliuką, kad pajaustų nepatogumus, tačiau taip eksperimentuojant turi visą dieną būti namie, o dabar kol esu darbe, jis ant sofos karaliauja C`est la vie!

Aš kažkur skaičiau, kad nuo mažens jau negalima leist gult į lovą, jei to neleisit ateityje, nes šuniukas nesupras priežasties.