Kodėl būtent Sibiro Haskis?

Pradžioje ir mane Haskiai buvo pakerėję būtent išvaizda, tačiau kai pradėjau jais išsamiau domėtis buvau visiškai pavergta jų charakterio, elgsenos, energingumo. Taigi viską išskaičius ir pasiryžus turėti naująją šeimos narę, dabar ji guli šalia ir niokoja mano šlepetes

Na atvirai pasakius,mes ir Aira pirkom tik del grozio,o ja isigyje tada tik pradejome dometis kas per veisle,pirmus metus ji buvo tiesiog lovinis haskis,o po pirmojo doktrekingo kernaveje tapo ne tik loviniu ,bet ir pasportuojanciu haskiu as niekada negalvojau ,kad pradesiu sportuoti ir dar tokius atstumus galesiu yveikti begte kaip 5km DDD visiems buvo sokas ,kad as taip pradejau spotuoti tik del suns,o dabar as 100% isitikinusi ,kad tai mano veisle,kuria tikrai as ir ateityje auginsiu )) ir jau planuoju apie seimos pagausejima,(tik nesupraskit klaidingai as Airos nekergsiu)...

Aš jį nuo šiol taip vadinsiu- Panda panda, ateik čia, utiutiu

Twitter :
>Juokiasi jis... Kad man negražus toks vardas. Nors buvo pats storiausias tarp
>šešių sesių ir tikrai panašus į Pandą, bet tą patį vakarą pakeičiau.

nors as ir neturiu haskio bet jo taipt noreciau nes jie zavus ir turbut labai geri vaiku draugai

Juokiasi jis... Kad man negražus toks vardas. Nors buvo pats storiausias tarp šešių sesių ir tikrai panašus į Pandą, bet tą patį vakarą pakeičiau.

LOL Kodėl jam nepalikai šito vardo?

Twitter :
>Trumpai, tai visada žavėjausi indėnais, vilkais ir visom istorijom susijusiom su jais. Kai
>atradau šitą veislę, sužavėjo vilkiška išvaizda, o kur dar aprašymai, kaip paskutinių
>laukinukų, nepriklausomų su stipriu gaujos inkstinktu. Žinojau, kad šita veislė tikrai
>mano. Ir viskas, susiradau skelbimą ir įsigijau Bleiderį. Nesirinkau specialiai juodo
>mėlynakio, nes pirmasis "variantas" buvo pilkas rudaakis, dėl tam tikrų aplinkybių
>nusprendžiau nepirkti iš tų žmonių.O kai radau kitą skelbimą važiavau tą pačią
>dieną pas lietuviškuosius indėnus ir parsivežiau Bleidą, kurio vardas tuo metu buvo Panda.
>

Trumpai, tai visada žavėjausi indėnais, vilkais ir visom istorijom susijusiom su jais. Kai atradau šitą veislę, sužavėjo vilkiška išvaizda, o kur dar aprašymai, kaip paskutinių laukinukų, nepriklausomų su stipriu gaujos inkstinktu. Žinojau, kad šita veislė tikrai mano. Ir viskas, susiradau skelbimą ir įsigijau Bleiderį. Nesirinkau specialiai juodo mėlynakio, nes pirmasis "variantas" buvo pilkas rudaakis, dėl tam tikrų aplinkybių nusprendžiau nepirkti iš tų žmonių.O kai radau kitą skelbimą važiavau tą pačią dieną pas lietuviškuosius indėnus ir parsivežiau Bleidą, kurio vardas tuo metu buvo Panda.

O aš neslėpsiu, kad pirmas dalykas, sužavėjęs mane haskiuose, buvo būtent akys... Ilgai ir nuobodžiai domėjausi šia veisle, dar turėdamas savo senąjį augintinį jau buvau sau pasakęs, kad kitas mano šuo bus būtinai šiaurinukas. Po šuns netekties maždaug metus laiko skaitinėjau, lyginau dvi veisles- aliaskos malamutus ir sibiro haskius. Galų gale nusprendžiau, kad norisi aktyvesnio, kiek kompaktiškesnio šuns, dėl to ir pasirinkau sibiro haskį. Tada gal gerus du mėnesius vartinėjau visokius skelbimus, rinkausi, ir taip jau gavosi, kad skambtelėjau Daujotams, kurie tuo metu kaip tik turėjo vadą. Nuvažiavom, pasižiūrėjom, gal kiek nusiminiau, kad nebuvo nė vieno žydromis akimis, bet tada gi ir pagalvojau- nu po perkūnais, ne dėl akių spalvos šunį perku. Tada dar teko kurį laiką palaukti, ir 2008 metų kovo mėnesio pabaigoje į mūsų namus atkeliavo šis mažas pilypas. Apie tokį dalyką, kaip kinkinių sportas, tada dar nelabai ką ir žinojau. Būdavo, kad pagalvodavau, kaip nerealu būtų pasivažinėti( kaip turistui) šunų kinkiniu, ir niekada net negalėjau pagalvoti, kad gyvenimas pasisuks būtent taip, kad ne tik važinėsiu kinkiniu pats kaipo už musherį, bet dar net ir varžybose sudalyvausiu