Kodėl būtent Sibiro Haskis?

Savo haskį galėčiau drąsiai pavadinti netyčiuku ,nes namie jis atsirado visiškai netikėtai. Tiesiog vieną vakarą susėdau aš, mama ir močiutė, pradėjome kalbėti apie šunis, kad po skausmingos netekties atėjo laikas antram. Prasidėjo viskas nuo šelčio, po to šuo augo augo ir užaugo iki haskio. Tą patį vakarą, pakerėta minties, kad pildosi mano viso gyvenimo svajonė turėti SAVO šunį kuri pati galėsiu užsiauginti, susiradau skelbimą, kone pirmą pasitaikiusį, pamačiau nuotraukas ir pareiškiau, kad nori būtent šitos vados šunelio, mat kiti tuomet buvo man negražūs. Atsikėlusi anksti ryte paprašiau, kad mes būtent šiandien važiuotume pasiimti šunelio, nenorėjau laukti iki pirmadienio. Galvojome apie mergaitę, bet nuvažiavus, mus visus sužavėjo būtent Ataras, jis tarsi iškart prilipo prie mūsų širdžių, taigi parsivežėme namo patinėlį. Tuo tarpu man rūpėjo tik išvaizda, skaitytis plačiau ir domėtis pradėjau jau nusipirkusi Taip atradau šunų kinkinius. Jie mane tiesiog pakerėjo, taigi pradėjau domėtis ko būtent reikia norint sportuoti su dviračiu. Ir štai, mes tobulėjame, perlaužiau save ir netgi bėgioti pradėjau Dabar labai nekantriai laukiam ateinančių varžybų ir kruopščiai joms ruošiames

Haski pasirinkome su drauge del to,kad jie be galo faini ir mieli sunys,kad ir ka tas suniukas padarytu negero,neiseina ant jo ilgai pykt. Be to musu su drauge ir nuomones su tapo del suniuko,bei radome kur nebrangiai isigyti suniuka sitos veisles. Ir jau dabar laukiam nesulaukiam kada galesim su juo lauke lakstyt,bei dukt,nors ir dabar jis budamas mazas duodasi kaip paseles.

Pritariu


Ave :
>Lygiai dėl tų priežasčių ir man haskiai patinka...Išdykę šunys ,bet kai reikia pabūna
>labai meilūs.
>topangaa :
>>Vilkai vilkai vilkai. Nes sunku atplėšti akis nuo grakščių judesių, gudrių akių,
>>tobulos išvaizdos. Romantiškas staugimas, nepriklausomas bet švelnus būdas...(man buvo 18,
>>ką bepridursi... ) Ir nesvarbu, kad "grakščiai" verčiasi per galvas lakstydami,
>>nutaiso idijotiškiausias minas, dėl kaukimo skundžiasi kaimynai ir lakstai po apylinkes
>>ieškodamas tos "nepriklausomos uodegos" - visvien patys tobuliausi su visu savo entuziazmu ir
>>meile gyvenimui Man jie visada antistresas, kaip blogai bebūtų, apsikabini, pažaidi ir
>>atsigauni

Lygiai dėl tų priežasčių ir man haskiai patinka...Išdykę šunys ,bet kai reikia pabūna labai meilūs.


topangaa :
>Vilkai vilkai vilkai. Nes sunku atplėšti akis nuo grakščių judesių, gudrių akių,
>tobulos išvaizdos. Romantiškas staugimas, nepriklausomas bet švelnus būdas...(man buvo 18,
>ką bepridursi... ) Ir nesvarbu, kad "grakščiai" verčiasi per galvas lakstydami,
>nutaiso idijotiškiausias minas, dėl kaukimo skundžiasi kaimynai ir lakstai po apylinkes
>ieškodamas tos "nepriklausomos uodegos" - visvien patys tobuliausi su visu savo entuziazmu ir
>meile gyvenimui Man jie visada antistresas, kaip blogai bebūtų, apsikabini, pažaidi ir
>atsigauni

Vilkai vilkai vilkai. Nes sunku atplėšti akis nuo grakščių judesių, gudrių akių, tobulos išvaizdos. Romantiškas staugimas, nepriklausomas bet švelnus būdas...(man buvo 18, ką bepridursi... ) Ir nesvarbu, kad "grakščiai" verčiasi per galvas lakstydami, nutaiso idijotiškiausias minas, dėl kaukimo skundžiasi kaimynai ir lakstai po apylinkes ieškodamas tos "nepriklausomos uodegos" - visvien patys tobuliausi su visu savo entuziazmu ir meile gyvenimui Man jie visada antistresas, kaip blogai bebūtų, apsikabini, pažaidi ir atsigauni

Visa gyvenima turejau sunis,dazniausei tai budavo misrunai,bet dideli augintiniai. Pries Hiugo turejau kaukazo avigani(tikrai nemazas augintinis) . Sibirinuka pirkom del charakterio bei isvaizdos,norejom aktyvaus augintinio,kad butu su charakteriu ir turetu charizmos,kaip zinia haskiams jos netruksta o zydros akys buvo mano draugo svajone,tai buvo meile is pirmo zvilgsio...


Irmavila :
>Kodėl jūs pirkote būtent Sibiro Haskį? Kuo jis jus sužavėjo?

Rimtai svarstau isigyti toki suni, apie veisle esu pasiskaite, bet gal galite papasakoti kazka apie ka nelabai kas giresi?

kodėl haskis... nežinau, aplinka kalta
Visada pas mane buvo šunys, be šunų neįsivaizduoju savęs. Haskis ne pirma veislė mano sąraše. Patys pačiausi vis dėlto yra vokietukai, bet su vokietukais užsiimu ne tuo ką kiti vokietistai laiko normalia veikla, aš juos kinkau. IPO vokietukų sportas. Lyg ir neblogai tas IPO, bet nuobodoka, lankom treniruotes su kalėm kurios veisiamos ar planuojamos veist, bet tik todėl, kad norisi egzaminus išlaikyt. O va kinkymas tai čia super. Prieš 9 metus mano Džika turėjo paskutinę vadą, vieną dukrą padovanojau savo buvusio vyro sesei tai kai užaugo jas abi pasikinkydavau į rogutes ir lėkdavau per parką. Kai kurie žmonės žiūrėdavo į mane su pašaipa, kad suaugus moteris duodasi šunis pasikinkius, ne vaikus vežioja, bet pati važinėja, bet aš nekreipiau dėmesio, patiko tai ir man ir mano šunims. Vasarą belikdavo dviratis, bet dviračio tempt neleisdavau niekada nes bijau, tai šiaip apie 40km per dieną porą kartų į savaitę padarydavom. Kai užsiauginau dabartinius vokietukus tai jau ir apie kinkinius žmonės daugiau žinojo tai kažkaip kitaip jau žiūri į tai, kad važinėju su šunimis. O dar ir bendraminčių atsirado per dogtrekingus. Be to su malamute teko padraugaut. Taip ir užkrėtėt mane iki galo šiaurinukais, nors žavėjausi jais senokai. Bet skirtingai negu daug kam, man mėlynos akytės niekada per daug nepatiko, visada labiau žavėjo rudaakiai.
Tai va, sužinojau apie Timą, kad jis veislynui nebereikalingas, pažiūrėjau jo nuotraukas ir nusprendžiau, kad man jo reikia ir būtent jo. Birželį, kaip buvo organizuojama iš pradžių, jis pas mane neatvažiavo, bet aš palaukiau iki gruodžio ir jis iš Maskvos persikraustė į Panevėžį

Visuomet norėjau šuns. Nenorėjau mažo, nes jau turėjau, per didelio taip pat, nes gyvenu bute. Pati šiaip sportuodavau, 3k per savaitę bėgdavau po 5-6km. Kai išsikraustė tėvai pasidarė dar liūdniau, tad užsimaniau draugiško charakterio šuns (mano paskutinysis buvo pikčiurna). Taip pat ieškojau draugo bėgiojimams, tad nusprendžiau pirkti haskį. Kadangi tėvai manė, kad juo nesirūpinsiu tai ir nedavė man pinigų jam įsigyti. Neilgai galvojus, poros savaičių bėgyje pardaviau savo namų kino sistemą, spausdintuvą ir pianiną - už šiuos pinigus iškart po Kalėdų nusipirkau savo Baroną. Buvo sunki pradžia, kadangi gavom šuniuką su liga,, daug viduriavimo ir visa kita. Nuo 4-5mėn, jau bėgdavo su manim trumpus nuotolius, nuo 6mėn lėkdavom po 8km su dviračiu, vėliau po 3-4km kartu bėgte. Ateity tikrai turėsiu dar vieną haskį, o jei gyvensiu nuosavam name tada, kad ir 4! Man begalo patinka jų meilė vaikams, tolerantiškumas kitų šunų atžvilgiu. Nors kartais pavydžiu, kad džiaugiasi ir kitais žmonėmis, bet žinau, kad aš jam vienintelė šeimininkė

Mane taip pat pakerėjo išvaizda, o įtaka buvo aišku filmas apie haskius Tada pradėjau studijuoti jų charakterį. Mano noras buvo: butinai juodas, žydrom akim ir patinas. Kai atsirado galimybė laikyti šunį, iškart susirašiau visus skelbimus. Tik bėda, nebuvo nė vieno juodo patino, tik kalytės. Laukti nenorėjau, būtinai turėjau tą pačią minutę įsigyti. Paskambinėjau pažystamiems, kurie laiko kalytes, išklausius jų nuomones, nusprendžiau, kad gerai bus ir kalytė. Tikrai nesigailiu Man šuns reikėjo kaip partnerio sportavimui, apie kinkinius nieko nežinojau. Kai Bonai buvo trys mėn, perskaitėm L.ryte apie varžybas Kernavėj. Važiavom žiūrėt, susipažinom su tinkamais žmonėm, įsitraukėm į kinkinių sportą. Šiuo metu pas mus yra dvi kalytės. Antrąją rinkosi vyras, ji visiškai kitokia, rudaakė, murziaveidė Neįsivaizduoju kitos veislės savo kompanijoj