Skubūs klausimai/ atsakymai

Dažniausiai nutraukus erkės dalį, lieka čiuptuvai ir jos galva, ji sudžius ir iškris (retai gali likti toje vietoje guzelis). Ištraukinėjant erkę, reikia suimti kuo arčiau jos galvos ir gyvūno odos, ir vienu staigiu judesiu ištraukti. Patepti jodu. Šiuo metu erkės yra ypač suaktyvėjusios, dabar jų pikas ir labai palankios oro sąlygos veistis. Negailėkit pinigų brangesniems ir kokybiškiems antkakliams apsaugantiems nuo blusų ir erkių, ir keiskite juos dažniau nei nurodyta ant pakuotės.

dominyka :
>Norejau pasiteirauti ka daryti jei liko erkes puse pas suni? ar vesti i veterinarija ar dar
>palaukti?isdezinfekavau su vandenilio peroksidu.

Aš tai nieko nedarydavau, ta galva pati sudžiūva ir iškrenta, kaip šašiukas.

Norejau pasiteirauti ka daryti jei liko erkes puse pas suni? ar vesti i veterinarija ar dar palaukti?isdezinfekavau su vandenilio peroksidu.

hi hi hi "nuo stalo" tik nereikia čia per daug nužeminti jos sugebėjimų prieš pora dienų sau ramiai valgau obuolį ir užsikalbėjau su vyru, tik jaučiu kaip mano obuolys jau Akitos burnoj triauškaNiu vienu žodžiu vagylka kaip reikalas

Twitter :
>snoegosunys, tai pati mačiau dar Palangoje, kaip taviškės nieko prieš narvus neturėjo.
>Oi, čia jau ne į temą, bet prisiminiau, kaip Akita gudruoliškai vogdavo viską nuo stalo.
>

O aš tiesiog nedaug žmonių pažįstu, kurie tikrai pratino šunis prie narvų, o ne juos ten įgrūsdavo už bausmę...aš saviškį, kai myžčiodavo, uždarinėjau savo kambary(su atdaru balkonu), nes jis niekada, nuo pat pirmos dienos nepadarė nė balutės tam kambary, kur miegojo(o jo guolis visada mano kambary). Kai jam dar metukų nebuvo, persikrausčiau į kitą kambarį(kurį prieš remontą jis buvo pasirinkęs kaip wc) ir nuo pat pirmos dienos perkrausčius daiktus jis ten nieko nebedarė. Prie narvopratinti nebuvo reikalo, nes įsigijau jį jau šuniui suaugus o ir naudoju labai retai.
Iškart ir parašiau, kad šuns narve ilgam palikti nedera. Dėl bailumo irgi rašiau savo nuomonę.

snoegosunys, tai pati mačiau dar Palangoje, kaip taviškės nieko prieš narvus neturėjo. Oi, čia jau ne į temą, bet prisiminiau, kaip Akita gudruoliškai vogdavo viską nuo stalo.

Gliukui jo būda-narvas yra jo vieta kur jis gali miegoti graušti kaulus i kitus dalykus ar pasislėpti nuo ko nors. Tik dabar kol mažius su mumis gyvena Gliuko būda yra surinkta, nes jis ten lenda

Mano du šunys yra "susigyvenę" su narvu. Jei girdžiu, kad eina į narvą, tai jau einu žiūrėti, nes aišku kažką "nudžiovė" ir nešasi į narvą doroti Arba randu ryte miegančius narve. Ten lyg kokia jų ramybės oazė, kur niekas nejudina ir jei nori pabūti ramiai, tai ir pincina į narvą. O man pačiai tas narvas vos ne interjero detalė namie Ir labai patogu ant jo sukrauti visi šunų gultai, o į vidų sumetu jų žaislus čia kaip vaikų maniežas
Bet žinau tiek šunų kur niekaip į narvą neina. Aš tai duodavau iš pradžių valgyti ten ir visokių graužalų, tai matyt nuo to ir pradėjo ten nešti viska kas valgoma. O paskui darydavau Helijų jame valgyti, nes jis ilgai nesutarė su mergom dėl bliūdo, tai nenorėdavau rizikuoti ir stovėti ištisai prie jų bliūdų, kad nesusipeštų. Draugų šuo, tai visada iš jo išeidavo, kokiu būdu niekaip nesuprantu, tiesiog išsilankstydavo...
Dėl sisiukų atpratinimo, tai vyras labai greit Helijų išmokė ir visai per netyčių. Kai buvo 4 mėn. pirmoje parodoje prabuvo nesisiojęs 6 val. grįžo namo vyras išvedžiojo, išsysino o tas gražuolis tik grįžęs ir vėl nusilengvino virtuvėje ir aišku vyras įlipo, tai perpykęs uždėjo pavadį ir su pavadėliu prisegė prie narvo ( vėl narvas pasitarnavo kitais tikslais). O Helijui buvo kompleksas negalėdavo namie daryti su pavadžiu tai nepamenu tiksliai gal pora savaičių mes jį taip pririšdavom, kai palikdavom vieną ir baigėsi visos balos

Aha, tik iš visų pažįstamų žinau vienetus (tiksliau du), kurie į narvus eina savo noru ir pripažįsta jį, kaip būstą. Tai įdėk bailų ir stresuojantį šunį ten, kas iš jo liks?Aš pati laikiau Bleidą ten, kai jis man ištampė ir sukandžiojo laidus vienas bebūdamas ir tik dėl jo pačio saugumo pradėjau darinėti porai valandų, kol išeidavau į paskaitas. Prieš tai irgi rasdavau namie mažiuko prisisiota, bet dėl to nešovė į galvą mintis jį uždarinėti. Darinėjimas dėl sisiojimo namuose, tai jau ne dėl šuns būtų, o dėl šeimininko patogumo. Uždaryti visai darbo dienai man jau yra nehumaniška, tuo labiau, kai jaunas šuo tikrai nemiega tiek kiek miega suaugęs šuo dienos metu.

O mano nuomone narvas labai gera išeitis, ypač jei šuo stresuoja likdamas vienas, jei apskritai yra bailus. Tinkamai pripratinus prie narvo(aišku negrūdant kaip už bausmę), jis jam bus saugus nuosavas kamputis, o kadangi šunys didesnę dienos dalį miega, tai nematau čia nieko blogo.


Twitter :
>Narvas yra naudojamas labiau, kai yra niokojamas šeimininkų turtas ar šuo būdamas vienas
>gali susižaloti, abejoju ar verta grūsti šunį į jį vien dėl to, kad jis būdamas vienas
>prisisioja. Bent jau aš niekada dėl to nekiščiau ten.