Šuniukas su dokumentais ir šuniukas be dokumentų. Skirtumai

graudu

Labai graudi istorija

begalo uzjauciu...mes irgi nusipirkome ligota suniuka ...viena paguoda-kad jau sveikstam.. tikiuosi mums pavyks pastatyti ji ant koju....

sniegosunys rašė:
>Taigi istorija, kurią noris uždaryti giliai giliai, bet vis reikia ją prikelti.
>Prieš beveik trejus metus išgirdau apie tokią veislę, kaip sibiro haskis. Ir vieną dieną
>nusprendžiau paieškoti informacijos Lietuvoje. Prieš paiešką buvau įsitikunusi, kad jo
>kaina 3000-4000 Lt. Taigi tą lemtingą dieną įlindau į google ir išmetė man kelias
>nuorodas. Ir viena iš jų į skelbimus. Skelbiasi, kad parduoda grynaveislius juodai-baltus
>haskiukus. Kaina stulbinančiai maža 950 Lt. Tada dar nebuvo Lietuvoje nei vieno haskių
>veislyno ir jokios svetainės apie haskius lietuvių kalba. Galvoju gi nerealu, haskis ir tik
>tokia kaina. Vakare pasakoju vyrui, o jis sako nori padovanosiu, o aš aišku noriu. Taigi
>ilgai laukti neteko jau ryte susiruošėm į Vilnių šuniuko pirkti. Atvykom į vietą, visa
>šeima nuėjo tų šuniukų apžiūrėti, kadangi niekad gyvenime su šunimis neturėjau nieko
>bendro ir net šuns nesu iki tol turėjusi, man kaip kvailai bobai jokių įtarimų nekilo.
>Šuniukai visi judrūs, tik viena kalytė vis šoko į akis visus murdė ir reikalavo dėmesio
>tik jai. Atsirinkom pora kalyčių ir nusprendėm nuvažiuoti apsipirkti visų būtinų dalykų
>šuniukui ir grįžę galutinai išsirinkti. Grįžom, abi kalytės lakstė kieme.Šykart abi
>atrodė judrios guvios ir ta nenuvaldoma dėmesio reikalautoja. Vyrui labiau patiko pasyvesnė,
>nes ji buvo tokiu storuliukė, tai pagalvojau tegul būna kaip jis nori ir pasiėmėm ją ir
>iškarto kelyje sugalvojom vardą Luna. Grįžus namo ji ir buvo tokia pasyvi, lengvai
>viduriavo, bet pamaniau gal čia dėl maistelio pasikeitimo, Kita diena pradėjo dar labiau
>viduruoti ir vemti. Pradėjom gydyti,bet jokio gerėjimo nesimatė. Ir štai po kelių dienų
>ji pasidarė judresnė valgyti pradėjo, bet ryte radau j gulinčia ant laiptų kur ji niekada
>negulėdavo ir supratau, kad nieko gero, tai nesako. Eilinį kartą nuvažiavom pas veterinarą
>ir kai jis sulašinęs lašalinę pasakė, kad šykart neims pinigų man pasidarė dar labiau
>neramu, nuvykau pas kita vetą, bet jo akyse nemačiau tos vilties ir jis tepasakė, jei iki
>ryto išgyvent, tada gyvens... naktį miegojau ant čiužinio su ja ir kievienas jos
>atsikėlimas ir palakimas laša vandens man buvo viltis. ir ta viltis paryčiui pradėjo
>blėsti kai jos kvėpavimas darėsi vis sunkesnis ir skausmingesnis. 5 valanda ryto ji
>iškeliavo... Tai buvo pati skausmingiausia akimirka mano gyvenime. Ir tada protas sakė, kad
>reikia išsidezinfekuoti visus namus, nes tuo metusu mumis dar gyveno katinas, nes tik Lunai
>užgesus iš burnos ir kito galo pradėjo eiti kraujas su begalybe kirminų. Man visiškai buvo
>aptemęs protas ir nežinau nei ką pasakyti ryte atsibusiančiai dukrai, nei kaip save
>nuraminti. Ir tada nusprendžiau, kad geriausia išeitis kitas šuniukas. Pasiskambinau Lunos
>pardavėjams ir papasakojau kas nutiko, jie kad ir kaip buvo keista visiškai nenustebo. Ir
>vakare ta nenustygstanti, judanti mergaitė buvo mūsų namie. Dukra, net nesuprato, kad kitas
>šuniukas. Tiesiog pasakiau, kad reikia sugalvoti kita vardą (nes buvau girdėjusi kalų, kad
>geriau nevadinti šuns mirusio šuns vardu) tai tuometu buve draugai ir pavadino ja Akita. Ir
>po poros dienų istorija kartojasi... Tai buvo kažkoks košmaras iš kurio norėjosi pabusti,
>bet dėja tai buvo ne sapnas. Visa laimė, kad Akita begalo norėjo gyventi ir visom keturiom
>kabinosi į gyvenimą. Ji begalo daug valgė, o tai didelis pliusas sergančiam šuniukui. Ir
>po ilgų gydymų ji galėjo gyventi pilnavertį gyvenimą.Aš iki šiol galvoju, kad Akita buvo
>skirta mums ta smalsi, judri ir gyvybinga mergaitė, bet per didele kaina sumokėjau savo
>kančiom ir pašlijusia sveikata.Ilga laika po to įvykio kankino paranoja ir kiekvienas Akitos
>gilesnis įkvėpimas mano viduje sukeldavo panika ir baime jos netekti...Ir po kiek laiko per
>forumus sužinojau, kad ne aš viena tokia.Tai mes susibūre nusprendėm, kad tas išsigimėlis
>ne minkštus žaislus pardavinėja, o gyvus šuniukus ir kurių netektis mums visiems buvo
>labai skausminga. Taigi parašėm skundus į visas įmanomas instancijas ir po to laiko daugiau
>jo skelbimų apie parduodamus haskius neteko matyti. Bet čia vėl yra dvi medalio pusės, kol
>mes jį bandėm "sunaikinti" suklestėjo dvi naujos vietos. Žinau aš abi tas vietas ir
>pagrinde jie veža šuniukus iš Lenkijos. Taigi bėdos panašios.Yra ir nugaišusių
>šuniukų, kiti ačiū Dievui išsikapsto, bet ar neperdidele kaina mes mokam ???
>Kai galim įsigyti sveika, išaugintas iki reikiamo amžiaus šuniuką, rizikuojam ir kišam
>galvas liūtui į nasrus pirkdami neaiškios kilmės, mažyčius dar net su nestovinčiom
>ausytėm šuniukus ??? Ir visa tai tik dėl piniginės pusės, bet mes juk perkam ne baldą, ne
>rūba vienam sezonui, o draugą kuris bus su mumis dešimt ir daugiau metų. Pasimokiau iš
>savo klaidos ir daugiau niekada jos nekartosiu.Nes kiti du šuniukai, kurie buvo įsigyti iš
>veislynų yra visiškai sveiki, Daya net iki šiol nėra viduriavusi daugiau kaip pusdienį ir
>atkeliavus pas mane buvo kvepianti šuniuku, o ne tvartu.O jau kokia bučiuoklė, socializuota
>klytė. Tas pats ir su Helijuku, tvirtas sveikas vaikinas.
>Taigi susimastykim ir nedžiūgaukim, kad man pasisekė nusipirkau papigiaja ir šuniukas
>sveikas, bet kitam taip gali ir nepasisekti... Pirkdami ir skatindami pirkti kitus iš
>daugintojų palaikome ir skainame jų veiklą. Nebus paklausos nebus ir pasiųlos.
>Auginam šiuos unikalius šunis, tai ir saugokim juos.

mano Rada veterinarai ir gyde , lasino laselines, leido antibiotikus ir vitaminus . o mano prasytu kraujo tyrimu taip ir nedare nes sake ner reikalo ir taip viskas aisku.... jei btume juos padare tai iskart but buve aisku, kad suniukas viduje neturi NIEkO prisimenu puikaii ta paskutinia nakti, ta vakara ries tai kai suvalge biski vistienos su ryziais as per anksti tadu pradejau dziaugtis kad valioooooo bent jau paeme kazka i burna....... nezinau tiksliai kada isejo, pamenu kad 2:10 as dar nemiegojau o 2:25 pasokau o jos nebebuvo ir tiek
nenoriu nieko prisiminti ta tema, tai per daug skaudu. Man rods dauguma yra susidure su tokaiis dalykais ir nieko nepadarysim dabar po viso to..

kaip baisu as po tokios istorijos tikriausiai visai nenoeciau suns daugiau.. o mano pirma katina dar bandem gydit, nors nebuvo jokios vilties veterinarai to nesake ir vistiek leido vaistus. keles naktis pries mirti labai prasesi isleidziamas is namu, nors labai bijojo net i laiptine iseit. bet ta lemtinga nakti m,anes nebuvo namie ir labai dziaugiuosi kad nemaciau kaipp jis uzgeso nes tevai sake labai kankinosi jis

aga buvau
Žinau man irgi prieš metus reikėjo priimti lemtinga sprendima ir savo pirma gyvūna katinėli užmigdyti, bet nebuvo kitos išeities

PawlyzaS rašė:
>o jus kartais bangoj nebuvot sios istorijos parasius, nes as 100proc garantuoju, kad ja jau
>kazkur skaiciau anksciau
>o komentaru daugiau is mano puses nera. Suprantu, ka reiskia netekti suns: patys saviski
>turejom uzmigdyti, ir tos kelios sekundes, kai tik veterinaras suleido jam vaistuku, o jis
>iskarto uzmigo amzinam miegui, turbut liks mano akyse visa gyvenima

o jus kartais bangoj nebuvot sios istorijos parasius, nes as 100proc garantuoju, kad ja jau kazkur skaiciau anksciau
o komentaru daugiau is mano puses nera. Suprantu, ka reiskia netekti suns: patys saviski turejom uzmigdyti, ir tos kelios sekundes, kai tik veterinaras suleido jam vaistuku, o jis iskarto uzmigo amzinam miegui, turbut liks mano akyse visa gyvenima

Taigi istorija, kurią noris uždaryti giliai giliai, bet vis reikia ją prikelti.
Prieš beveik trejus metus išgirdau apie tokią veislę, kaip sibiro haskis. Ir vieną dieną nusprendžiau paieškoti informacijos Lietuvoje. Prieš paiešką buvau įsitikunusi, kad jo kaina 3000-4000 Lt. Taigi tą lemtingą dieną įlindau į google ir išmetė man kelias nuorodas. Ir viena iš jų į skelbimus. Skelbiasi, kad parduoda grynaveislius juodai-baltus haskiukus. Kaina stulbinančiai maža 950 Lt. Tada dar nebuvo Lietuvoje nei vieno haskių veislyno ir jokios svetainės apie haskius lietuvių kalba. Galvoju gi nerealu, haskis ir tik tokia kaina. Vakare pasakoju vyrui, o jis sako nori padovanosiu, o aš aišku noriu. Taigi ilgai laukti neteko jau ryte susiruošėm į Vilnių šuniuko pirkti. Atvykom į vietą, visa šeima nuėjo tų šuniukų apžiūrėti, kadangi niekad gyvenime su šunimis neturėjau nieko bendro ir net šuns nesu iki tol turėjusi, man kaip kvailai bobai jokių įtarimų nekilo. Šuniukai visi judrūs, tik viena kalytė vis šoko į akis visus murdė ir reikalavo dėmesio tik jai. Atsirinkom pora kalyčių ir nusprendėm nuvažiuoti apsipirkti visų būtinų dalykų šuniukui ir grįžę galutinai išsirinkti. Grįžom, abi kalytės lakstė kieme.Šykart abi atrodė judrios guvios ir ta nenuvaldoma dėmesio reikalautoja. Vyrui labiau patiko pasyvesnė, nes ji buvo tokiu storuliukė, tai pagalvojau tegul būna kaip jis nori ir pasiėmėm ją ir iškarto kelyje sugalvojom vardą Luna. Grįžus namo ji ir buvo tokia pasyvi, lengvai viduriavo, bet pamaniau gal čia dėl maistelio pasikeitimo, Kita diena pradėjo dar labiau viduruoti ir vemti. Pradėjom gydyti,bet jokio gerėjimo nesimatė. Ir štai po kelių dienų ji pasidarė judresnė valgyti pradėjo, bet ryte radau j gulinčia ant laiptų kur ji niekada negulėdavo ir supratau, kad nieko gero, tai nesako. Eilinį kartą nuvažiavom pas veterinarą ir kai jis sulašinęs lašalinę pasakė, kad šykart neims pinigų man pasidarė dar labiau neramu, nuvykau pas kita vetą, bet jo akyse nemačiau tos vilties ir jis tepasakė, jei iki ryto išgyvent, tada gyvens... naktį miegojau ant čiužinio su ja ir kievienas jos atsikėlimas ir palakimas laša vandens man buvo viltis. ir ta viltis paryčiui pradėjo blėsti kai jos kvėpavimas darėsi vis sunkesnis ir skausmingesnis. 5 valanda ryto ji iškeliavo... Tai buvo pati skausmingiausia akimirka mano gyvenime. Ir tada protas sakė, kad reikia išsidezinfekuoti visus namus, nes tuo metusu mumis dar gyveno katinas, nes tik Lunai užgesus iš burnos ir kito galo pradėjo eiti kraujas su begalybe kirminų. Man visiškai buvo aptemęs protas ir nežinau nei ką pasakyti ryte atsibusiančiai dukrai, nei kaip save nuraminti. Ir tada nusprendžiau, kad geriausia išeitis kitas šuniukas. Pasiskambinau Lunos pardavėjams ir papasakojau kas nutiko, jie kad ir kaip buvo keista visiškai nenustebo. Ir vakare ta nenustygstanti, judanti mergaitė buvo mūsų namie. Dukra, net nesuprato, kad kitas šuniukas. Tiesiog pasakiau, kad reikia sugalvoti kita vardą (nes buvau girdėjusi kalų, kad geriau nevadinti šuns mirusio šuns vardu) tai tuometu buve draugai ir pavadino ja Akita. Ir po poros dienų istorija kartojasi... Tai buvo kažkoks košmaras iš kurio norėjosi pabusti, bet dėja tai buvo ne sapnas. Visa laimė, kad Akita begalo norėjo gyventi ir visom keturiom kabinosi į gyvenimą. Ji begalo daug valgė, o tai didelis pliusas sergančiam šuniukui. Ir po ilgų gydymų ji galėjo gyventi pilnavertį gyvenimą.Aš iki šiol galvoju, kad Akita buvo skirta mums ta smalsi, judri ir gyvybinga mergaitė, bet per didele kaina sumokėjau savo kančiom ir pašlijusia sveikata.Ilga laika po to įvykio kankino paranoja ir kiekvienas Akitos gilesnis įkvėpimas mano viduje sukeldavo panika ir baime jos netekti...Ir po kiek laiko per forumus sužinojau, kad ne aš viena tokia.Tai mes susibūre nusprendėm, kad tas išsigimėlis ne minkštus žaislus pardavinėja, o gyvus šuniukus ir kurių netektis mums visiems buvo labai skausminga. Taigi parašėm skundus į visas įmanomas instancijas ir po to laiko daugiau jo skelbimų apie parduodamus haskius neteko matyti. Bet čia vėl yra dvi medalio pusės, kol mes jį bandėm "sunaikinti" suklestėjo dvi naujos vietos. Žinau aš abi tas vietas ir pagrinde jie veža šuniukus iš Lenkijos. Taigi bėdos panašios.Yra ir nugaišusių šuniukų, kiti ačiū Dievui išsikapsto, bet ar neperdidele kaina mes mokam ???
Kai galim įsigyti sveika, išaugintas iki reikiamo amžiaus šuniuką, rizikuojam ir kišam galvas liūtui į nasrus pirkdami neaiškios kilmės, mažyčius dar net su nestovinčiom ausytėm šuniukus ??? Ir visa tai tik dėl piniginės pusės, bet mes juk perkam ne baldą, ne rūba vienam sezonui, o draugą kuris bus su mumis dešimt ir daugiau metų. Pasimokiau iš savo klaidos ir daugiau niekada jos nekartosiu.Nes kiti du šuniukai, kurie buvo įsigyti iš veislynų yra visiškai sveiki, Daya net iki šiol nėra viduriavusi daugiau kaip pusdienį ir atkeliavus pas mane buvo kvepianti šuniuku, o ne tvartu.O jau kokia bučiuoklė, socializuota klytė. Tas pats ir su Helijuku, tvirtas sveikas vaikinas.
Taigi susimastykim ir nedžiūgaukim, kad man pasisekė nusipirkau papigiaja ir šuniukas sveikas, bet kitam taip gali ir nepasisekti... Pirkdami ir skatindami pirkti kitus iš daugintojų palaikome ir skainame jų veiklą. Nebus paklausos nebus ir pasiųlos.
Auginam šiuos unikalius šunis, tai ir saugokim juos.

vat tu minusu tai as tevam net ir nesakiau, nes zinojau, kad tada ju atsakymas butu buves neigiamas
na ok, nenukrypstam nuo temos, o as keliauju miegot. labanakt

Haskis rašė:
>sita praleidom nes labai norejom butent haskio nors domejaus ir ziurejau visus minusus jo
>bet galvojom susitvarkysim nu ziesim kaip cia bus

sita praleidom nes labai norejom butent haskio nors domejaus ir ziurejau visus minusus jo bet galvojom susitvarkysim nu ziesim kaip cia bus