kaip susitaikyti su šuniukų mirtimi?

Deja su tuo skausmu niekada nesusitaikysi . Vaivorykštės tiltą širyt peržengė mano Buma

kaip sakoma laikas isgydo zaizdas kartais pagalvoju kam kankinti suni jeigu jam jau sunku... tiesiog reikia priprast ir su tuo susitaiky aisku visada prisimt ji smagu jusu idomias senas dienas kai smagiai praleidot laika viens kita mylejot... ateis ir mums tas laikas nieko nera amzino... uzuojauta

ačiū už tavo nuomonę, bet aš tiesiog turėjau omenį, kad šuo ne vieniems metams ir ne žaisliukais, tai "paliubom" negalima pirkti, todėl taip ir sakau... anksčiau man irgi buvo svarbi šuniukės nuomonė ir dabar būtų, jei būtų ta pati šuniukė.. o dabar neturiu ką pasakyt... esu labai prisirišusi prie Rikutės...

tai žinoma tavo reikalas, aš tik pasakiau savo nuomonę nes pati esu netekusi mylimo šuns, tai man labai pagelbėjo Fokso draugija Savaime aišku reikia apmastyti, nes šuo ne žaislas, ir ne vieniems metams Na o dėl vaikino tavo nuomonė yra tavo, o aš pasakysiu savąją - jei mano vaikinui nepatiktų mano šuo - tai tas vaikinas nepatiktų man ir išvis jei mano šuniui neįtiktų kažkoks vaikinas, tai jis nepatiktų ir man, o mano šuniui toli gražu ne visi patinka

Jautuke rašė:
>bet reikia atsiminti, kad juo rūpintis turėsi apie +13m., o tėvai jau nenori, nebent aš kai
>išsikraustyčiau ir pasiimčiau šuniuką su savim... o to pažadėti tikrai negaliu... ką
>aš žinau ar po kažkiek metų išsikraustant vaikinui patiks šunys, o gal katės...
>kurių aš tiesiog nemėgstu... tokių dalykų negali numatyti... kaip čia pasakius,
>nenoriu dar skubėti, gal kai turėsiu savo šeimą, vaikų, tada jei jie norės... dabar jau
>kažkaip nelabai yra kaip...

bet reikia atsiminti, kad juo rūpintis turėsi apie +13m., o tėvai jau nenori, nebent aš kai išsikraustyčiau ir pasiimčiau šuniuką su savim... o to pažadėti tikrai negaliu... ką aš žinau ar po kažkiek metų išsikraustant vaikinui patiks šunys, o gal katės... kurių aš tiesiog nemėgstu... tokių dalykų negali numatyti... kaip čia pasakius, nenoriu dar skubėti, gal kai turėsiu savo šeimą, vaikų, tada jei jie norės... dabar jau kažkaip nelabai yra kaip...

na taip, tik nereikia niekada lyginti šuniukų taip jis nebus toks pat kaip buvo prieš tai turėtas šuo, visi jie kaip asmenybės - skirtingi, tačiau mažas šuniukas turėtų įnešti džiaugsmo į namus ir keik padėti pasimiršti, juk juo reikės ir rūpintis ir t.t.

Kol kas ne, nes nenoriu visada lyginti naujo šuniuko su pirmąją, kuri mano akimis buvo tobula... labai prisitaikius prie mūsų šeimos... o naujas šuniukas juk negali atstoti pirmojo... todėl manau, kad reikia pirmiausiai su tuo susitaikyti, o po to bus galima pagalvoti apie kitą... nors būtų labai miela, nes šuniukę prisimenu labai dažnai, bet žinau jog naujas šuniukas negali būti nei toks pats, nei taip pat elgtis, visi juk yra skirtingi... todėl sunku nuspręsti ar verta... ypač jei po to neatitiks mano lūkesčių... nenoriu, kad po to naujas šuniukas būtų nelaimingas, šiuo atveju juk reikia pagalvoti ne tik apie save, šuniukas juk ne žaislas... taip pat gyvybė...

galvoju apie kita suniuka ,gal po kokio pusmecio,noriu susigaudyti savo jausmuose


solnuskaFC rašė:
>užuojauta negalvoji įsigyti kito šuniuko?
>Jautuke rašė:
>>Dėja aš taip pat neseniai palaidojau... Liepos pradžioje... teko pačiai savo akimis matyti
>>kaip miršta... pačiai kasti duobe, palaidoti... žiauriau negu gali būti... labai gaila,
>>verkiau net kukčiodama... tiek metų pragyventa kartu... buvo labai skaudu... dabar
>>kiekvieną dieną prisimenu, pasižiūriu nuotraukas... prisimenu kaip žaisdavom, kaip eidavo
>>pas mane į kambarį ir viską ką ji darydavo...

Oho čia tai bent rimta tema.Aš taip pat esu palaidojes vieną labai mylimą šunį.Noras man tada buvo jau gerokai virš 20,bet verkiau kaip mažas vaikas.

užuojauta negalvoji įsigyti kito šuniuko?

Jautuke rašė:
>Dėja aš taip pat neseniai palaidojau... Liepos pradžioje... teko pačiai savo akimis matyti
>kaip miršta... pačiai kasti duobe, palaidoti... žiauriau negu gali būti... labai gaila,
>verkiau net kukčiodama... tiek metų pragyventa kartu... buvo labai skaudu... dabar kiekvieną
>dieną prisimenu, pasižiūriu nuotraukas... prisimenu kaip žaisdavom, kaip eidavo pas mane į
>kambarį ir viską ką ji darydavo...