Kokiu būdu gavote savo mylimą augintinį?

Pavogem

Ech...Pažįstama situacija.Bet būna ir blogiau.Mes apsiimdami antrąjį šunį rizikavom būt iškeldinti,nes priėmem be šeimininko žinios..Teko,nors žinojom,kuo rizikuojam.teko atsisakyti atostogų kartu,o taip linksma važiuoti i gimtinę abiems..Vat ir dabar išvykstant pasakė,būtų vienas dar pažiūrėčiau bet du..Tas malonumas 300e..Aš jau svajoju kaip grįšiu i LT ir NIEKAS man neuždraus priglausti dar..Mano žemė,mano valda....Ech..nei kart nesigailėjau..ir šiandien siuntant,kaip ji glaudžiasi grįžus..Daug kas sako,kad maniškis gražesnis ir jį myliu labiau..Man ji graži ir su kudliukėm ir vilnoniais kilimais kąsdien..Jos meilės niekas nepakeis..NIEKAS.net maniškis nemoka taip mylėt.PRITARIU VISOM MŪSŲ 10kojų,jie labiau moka mylėti,neapsiriksit jei priglausit.meilė garantuota....

sardnaskelA :
>vau, Reksą tai buvo mintis net pasivogti, bet tai buvo nesąmonė. Įllįsdavau į tą sodą
>(privati valda) ir atvyniodavau nuo obels, prie kurios jis per dienas būdavo pririštas ir
>apsisukęs. žinojau, kad jis nemylimas, man buvo taip sakę. o vėliau sužinojau, kad jį
>nori atiduoti į muilą (čia vaikų žodžiai). Vieną dieną Mukas kažkaip užbėgo į tą
>sodą ir ten buvo šeimininkė, kuri man pasakė, kad daug kam siūlė, bet Rekso niekas nenori
>imti, tad jau apsisprendę užmigdyti. Išvažiavau į darbą, bet vietos sau neradau ir visai
>negalėjau dirbti, tada susiradau per kelis žmones tos šeimininkės telefoną ir pasakiau:
>šįvakar Reksą aš pasiimsiu o apsispręsti buvo sunku, nes tai antras šuo mano bute ir
>atsirado tokių kliūčių, kad daug ką mano gyvenime , žinojau reikės keisti ir apriboti,,,
>Taigi taip, nepavogtas mylimas ir labai mane mylintis Reksiukas su manimi...
>čia jis pirmąjį vakarą pas mane -foto:

vau, Reksą tai buvo mintis net pasivogti, bet tai buvo nesąmonė. Įllįsdavau į tą sodą (privati valda) ir atvyniodavau nuo obels, prie kurios jis per dienas būdavo pririštas ir apsisukęs su tuo 1,5m pavadėliu. Ir mačiau, ir žinojau, kad jis nemylimas, man buvo taip sakęs jau ne vienas. o čia dar sužinojau, kad jį nori atiduoti į muilą (čia vaikų žodžiai). Vieną dieną Mukas kažkaip užbėgo į tą sodą, aš iš paskos jį gaudyti ir ten buvo šeimininkė, kuri man pasakė, kad daug kam siūlė, bet Rekso niekas nenori imti, tad jau apsisprendę užmigdyti.
Išvažiavau į darbą, bet vietos sau neradau ir visai negalėjau dirbti, tada susiradau per kelis žmones tos moters mob.telefoną ir pasakiau: šįvakar Reksą aš pasiimsiu o Man apsispręsti buvo sunku, nes tai antras šuo mano bute ir atsirado tokių kliūčių, kad daug ką mano gyvenime , žinojau reikės keisti ir apriboti,,, Taigi taip, nepavogtas mylimas ir labai mane mylintis Reksiukas su manimi...

čia jis pirmąjį vakarą pas mane -foto: jis žiūri į duris, už kurių liko jo ankstesnis gyvenimas

159750/4d1b99794067f_size_75x56.jpg

Stela buvo kaip kaledu dovana

Mano mama niekada nenorėjo laikyti šuns ir visada saė, kad nepirks tuolabiau tėtis. Bet kai nusipirkom žurnalą ''Justė'' ir ten buvo Eglės Straleckaitės jorkšytiukai mama sako: imsim tokį. Ir mes su sese taip apsidžiaugėm. Po kelių dienų nuvažiovome nusipirkti ir jau daugiau nei dvi savaitės kaip namuose yra Dikis

O a gavau savo Stafordsyra taip... :
Po darbo ejau pietauti namo,ir pribego prie manes grazus mazas stafordsyriukas ,sakau koks grazus ir as tokio noreciau O ta panele sako,kad kaip tik ji parduoda,nes reikia isvykti jai..... Iskart nusipirkau

Mano tėtis labai nemėgo šunų, tad sakė kad turėsiu kai užaugsiu. Bet vistiek prašiau, domėjausi. Praėjo ne vieneri metai, kol vieną dieną važiavom į sodą. Tą laiką aš labai norėjau Nano (turbūt visi jį žinote) bet nieks nenorėjo tokio didelio šuns. Ir štai, grįžtam namo ir pamatau tą patį mažą kaimynų šuniuką, ir labai jo norėjau. Tėtis tik pasakė: imk, bet jei neprižiūrėsi, grąžinsi. Ir štai, mes jau keturi mėnesius kartu! Kartais pasigailiu, kad ją pasiemiau, bet poto vėl susitaikom.

O cia labai idomi musu gyvenimo istorija..Parodanti,kad nuo mazumes jau augau aferiste.. Musyte man parvede pati mama,pasidziaugti.Aciu Die,kad sekmadieni jos seiminkas isvaziavo ir man teko laime ja parsivezti namo..Mazyle priprato.Antra savaite nuvykus i soda seimininko vel nera!!!!URA!!! Slove jaunavedziams istempusius ji is namu Tai ka as jau rezgu minti kaip man j avisam pasilikus..Trecias savaitgalis..Sekmadienis..Lekiu pas seimininka..Namie. Pradedu sanderi..prasau as jo,kad nebepriimtu sunio atgal..Kad aiskintu,jog pas mus priprato,cyps naktimis ir t.t..Susitarem..Tevai aisku suprato mano klasta bet va Musyte jau virs 12metuku su manimi..Uzaugino mane..
Afera nr.2
Esamam draugui pradejau aiskinti plana kaip man isigyti antra suneli..aisku vel be tevu zinios.. Mamai karts nuo karto uzsimindavau,kad Musytei reikia draugo..Nesvarbu,kad tas draugas DIIIDEEESnis..Ir ka..Suniukas vaziuoja pas mane..Gruodi ,diena iki Naujuju(tie ateinantys buvo SUNS metai) tas suniukas atsirado pas mane..Mazas,gailiom akytem,apsivemes -mama jau lekia jam maisto pirkt..Nezinau suprato ji ar ne tada,kad jis jau gyvens pas mum..Uzliuliavo tas apsivemes varkselis ..
Afera nr.3 tik tiek pasakysiu,mano meile gyvuneliams,zyziama Kaledine dovana(suniukas) ir uzliuliuotas vyras..

Savaja Džigita gavau dovanu gimtadienio proga, teko važiuoti i Vilnių išsirinkti ir parsivežti buvo labai smagi diena vingio parke ir kelionė traukiniu namo
Katyte radau žiemą po balkonu ir parsinešiau tada jei buvo kelios savaitės tik, o katina parnešė brolis, kažkokie blogi žmonės išmetė mažylius i gatve.... o žiurke, degu ir žuvytes pirkau

Ooo, Baksas atsirado tada, kai tėtis sumąstė kad namams reikia naujo sargo Tai po kiek laiko ir parsirado jis mūsų namuose

Na, o jūrų kiaulytė, tiesiog atsirado praėjus kiek laiko, kai numirė mūsų senosios kiaulytės.