Mitai apie šunis

Gerai, kad pats supranti

ernas rašė:
>aisq tuoj mane kas nors kvailiu pavadins ir uzsipuls kad mano kvailos mintys ..
>ernas rašė:
>>kazkas kazkur rase kad reikia kalem to "sexo" nes kazkas negerai gali buti bet tik taip
>>skaiciau kazkur tiksliai nzn..
>>Rodnega rašė:
>>>Gerai. Padiskutuokime apie tuos pagrindus. Kergiu kalę dėl sveikatos - sako daugintojas.
>>>Koks tam gali būti pagrindas?

kazkur kazkas kazkada...
pezalai

ernas rašė:
>kazkas kazkur rase kad reikia kalem to "sexo" nes kazkas negerai gali buti bet tik taip
>skaiciau kazkur tiksliai nzn..
>Rodnega rašė:
>>Gerai. Padiskutuokime apie tuos pagrindus. Kergiu kalę dėl sveikatos - sako daugintojas.
>>Koks tam gali būti pagrindas?

aisq tuoj mane kas nors kvailiu pavadins ir uzsipuls kad mano kvailos mintys ..

ernas rašė:
>kazkas kazkur rase kad reikia kalem to "sexo" nes kazkas negerai gali buti bet tik taip
>skaiciau kazkur tiksliai nzn..
>Rodnega rašė:
>>Gerai. Padiskutuokime apie tuos pagrindus. Kergiu kalę dėl sveikatos - sako daugintojas.
>>Koks tam gali būti pagrindas?

kazkas kazkur rase kad reikia kalem to "sexo" nes kazkas negerai gali buti bet tik taip skaiciau kazkur tiksliai nzn..

Rodnega rašė:
>Gerai. Padiskutuokime apie tuos pagrindus. Kergiu kalę dėl sveikatos - sako daugintojas. Koks
>tam gali būti pagrindas?

Gerai. Padiskutuokime apie tuos pagrindus. Kergiu kalę dėl sveikatos - sako daugintojas. Koks tam gali būti pagrindas?

Nei vienas mitas ar prietaras nera kiles be pagrindo.

Mitu mitas cia, bobuciu pasaka
Visu pirma tokios kaipo veisles VILKSUNIS nera
Vokieciu aviganiu, ar ivairiu vilksuniu (Saarloso, Cekoslovaku ir t.t.) veisle nurodo ne taskiuku skaicius, o kilmes dokumentas

Va keli mitai/bobuciu pramanai:
"Jei suns gomurys tamsus, jis grynaveislis"
"Jei suns gomurys juodas, bus agresyvus" (nors dalele tiesos galima rasti, kad sakykim sunys turintys itin gera pigmentacija gali buti aktyvesni pvz., gal is to ir gime cia...
"Kergimas del sveikatos" - geriau nekergti isvis, nei kergti viena karta...

Pamenu Didziajam suny buvo atskiras straipsnis su tokiais mitais - idomu


LGytis rašė:
>Gal kas zino, ka reiskia taskiukai pas sunis ant zandu? Pvz: vilksuniai, turi ant zandu kazkiek
>taskiuku ir pagal tai nustatoma ar jis tikras vilksunis.
>jei kas zino, numeskit web'a, pas mano suny po 1 taska abiejuose pusese. Idomu suzinoti ar tai
>ka nors reiskia ;D

Gal kas zino, ka reiskia taskiukai pas sunis ant zandu? Pvz: vilksuniai, turi ant zandu kazkiek taskiuku ir pagal tai nustatoma ar jis tikras vilksunis.

jei kas zino, numeskit web'a, pas mano suny po 1 taska abiejuose pusese. Idomu suzinoti ar tai ka nors reiskia ;D

Esu girdejusi kelis variantus panasiu mitu apie suns grynaveisliskumo nustatyma pagal ivairius pozymius, pvz, 5 apgamus ir pan.

Is savo svetaines (tinka ir kitoms bull tipo veislems) http://www.pitbuliai.lt/pages/mitai.php

„Pitbulių žandikauliai susirakina“
Ptibulių žandikauliai iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų veislių šunų žandikaulių. Jų žandikauliai negali labiau susirakinti nei pavyzdžiui pudelio žandikauliai. Kita vertus, pitbulių žandikauliai tikrai stiprūs. Kadangi žandikauliai yra platūs ir stiprūs, pitbuliai net kybodami ore gali laikytis įsikandę į kažkokį daiktą. Ši savybė yra paveldėta iš protėvių – buldogų. Tuo metu stiprūs žandikauliai buvo būtini, kad šuo, įsikibęs buliui į nosį išsilaikytų tol, kol bulius iš nuovargio nugrius ant žemės.
Džordžijos Universiteto (JAV) daktaras I. Lehr Brisbin teigia: „Atlikus keletą išsamių pitbulių kaukolės, žandikaulių ir dantų tyrimų, nebuvo rasta jokių išskirtinių savybių lyginant su kitomis veislėmis. Taip pat pitbulių žandikauliuose nėra tokio dalyko, kaip surakinantis mechanizmas.“

„Įsikibę priekiniais dantimis, tuo pačiu metu galiniais dantimis gali kramtyti“
Dar vienas fiziškai neįmanomas dalykas – pitbulių žandikauliai iš esmės savo sandara niekuo nesiskiria nuo kitų veislių šunų žandikaulių.

„Visi pitbuliai yra žiaurūs, pikti“ arba „Pitbuliai gimsta pikti“
Jokia šunų veislė iš prigimties nėra bloga, lygiai taip pat kaip ir jokia žmonių rasė nėra tokia. Didžiąją dalį įtakos daro individualybė, genai, auklėjimas ir treniravimas. Kadangi buvo veisiami tik išskirtinai meilūs, neagresyvūs žmonėms pitbuliai, agresyvumas gali pasireikšti tik dėl tokių priežasčių kaip blogas veisimas, treniravimas arba neatsakingas auklėjimas. Yra tūkstančiai pitbulių, kurie nė karto per savo gyvenimą neįkando žmogui, visą gyvenimą buvo mylintys, ištikimi, „saugūs“.

„Pitbulių žandikaulių suspaudimas yra didžiausias iš visų šunų veislių“
Tai gryniausios spėlionės, nes nėra nė vieno patikimo būdo išmatuoti žandikaulių suspaudimą, slėgį (kilogramais į kvadratinį metrą). Atliekant tyrimus, rezultatai priklauso nuo to, kas skatina šunį kąsti, kaip noriai šuo kanda, bei nuo pačio šuns. Rezultatai gaunami labai įvairūs.

„Jei šuo yra agresyvus kitiems gyvūnams, automatiškai jis bus agresyvus ir žmonėms“
Agresija žmonėms ir kitiems gyvūnams yra iš prigimties skirtingų tipų agresijos. Agresija kitiems gyvūnams yra būdinga daugeliui terjerų tipo šunims. Kadangi šunų kovose žmonės visada būdavo šalia įsijautusių, „užsivedusių“ šunų, žmonėms agresyvus, nepatikimas šuo buvo nepageidaujamas. Tokių paprasčiausiai nebekergdavo. Taigi iš prigimties jie negali būti agresyvūs, nes tokie šunys kovose buvo nepageidaujami.

„Pitbuliai užpuola žymiai daugiau žmonių, nei kitų veislių šunys“
Įkandimų, apkandžiojimų statistika rodo visai kita. Populiarių veislių šunys, kurie laikomi „gerais“, pirmauja šiuose sąrašuose. Neteisingas įspūdis gali susidaryti dėl žiniasklaidos informacijos pateikimo – dažniausiai pranešama tik apie pitbulių užpultus žmones. Įvairių veislių šunys bei jų mišrūnai nuolatos apkandžioja žmones, bet tik pitbulių atvejai paverčiami sensacijomis. Žinia apie auksinio retriverio apkandžiotą vaiką nesusilauks didelio pasisekimo, susidomėjimo, nes niekas nenori tikėti, kad meilūs kudliai ar populiarūs šunys gali apkandžioti žmones. Žymiai lengviau sukelti, išpūsti sensaciją, kai žmogų apkandžioja blogos reputacijos veislės šuo. Pitbuliai ir taip vaizduojami kaip demonai, taigi reporteriui belieka prieš kamerą nutaisyti siaubo kupiną veidą ir pasakyti: „Tai padarė pitbulis“.

„Tik nusikaltėliai laiko pitbulius“ ir „Ši veislė tinka tik šunų kovoms“
Didižioji dalis pasaulyje laikomų pitbulių priklauso paprastiems, eiliniams žmonėms. Be to, nemažai pasaulyje žinomų žmonių augina šios veislės šunis.
Štai gana didelis sąrašas: Cesar Milan, Rachel Ray, Vin Diesel, Jesse James, Leonardo DiCaprio, James Frey, Alicia Silverstone, Steve Irwin, Ray Romano, Don Cherry, Fred Astaire, JAV prezidentas Roosevelt, Jack Dempsy, Thomas Edison, Madonna, Michael J. Fox, Brad Pitt, Bernadette Peters, Sinbad, Linda Blair, Humphrey Bogart, Usher, Mel Brooks, Ann Bancroft, John Stuart, Jan Michael Vincent, Pink, Kelli Williams, Ken Howard, Malcolm Jamal Warner, Stephan Jenkins, Rosie Perez, Ananda Lewis, Amy Jo Johnson, Mary Tyler Moore, Steve ir Terrie Erwin (the Crocodile Hunter), Jack Johnson, Bill Berloni, Anthony Robbins, Molly Price, JAV prezidentas Woodrow Wilson, Frankie Muniz, AJ Mclean, Barbara Eden, Helen Keller.
Pitbuliai laikomi kaip kompanjonai, naudojami kaip tarnybiniai šunys paieškos ir gelbėjimo tarnybose, terapijoje, policijoje, taip pat dalyvauja visų tipų šunų varžybose. Dėl šios veislės universalumo, pitbulis tinka įvairiai veiklai. Be to, net kai tebevykdavo šunų kovos, šios veislės šunys buvo naudojami ir kitai veiklai atlikti.

„Raudonos arba mėlynos spalvos nosis turintys šunys yra reti ir dėl to jų vertė yra didesnė“
Tai yra visiškai netiesa. Kadangi nuo pat pradžių pitbuliai buvo veisiami atsižvelgiant į jų darbines savybes, o ne išvaizdą, spalva mažiausiai rūpėjo veisėjams. Būtent dėl šios priežasties pitbuliai gali būti bet kokios spalvos. Kita vertus, raudonos ar mėlynos spalvos šunys yra retesni, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jie kokiomis nors savybėmis skiriasi nuo kitų. Žinoma yra veisėjų, kurie neatsižvelgdami į būsimų šuniukų fizinę ir psichinę sveikatą veisia taip vadinamos retos nosies spalvos šunis. Bet yra ir sąžiningų veisėjų, užsiimančių tokio tipo šunų veisimu. Jokiu būdu negalima tikėti, kad tokie šunys yra išskirtiniai, neskaitant jų retesnės spalvos nosies.