Baiminuosi atsegti pavadėlį lauke. Paleisiu - nebepagausiu

Visiškai pritariu. Iš pradžių žmonės šuns tinkamai nedresuoja, nes esą jis vis "per mažas"nesvarbu, jog jau tuomet šuo kelia problemų, nemoka deramai elgtis, mano, jog tai nereikalinga, o paskui skundžiasi, kad jis neklauso, jog negali šuns paleisti nuo pavadėlio, sunkiai sutaria su kitais šunimis.
Cvergiukas ----> gali padėti vienas dalykas - buvimas, pratinimas prie šunų, kitaip nieko nebus. Aš taip pat turėjau panašią didelę problemą, tik priežastis buvo kiek kitokia. Visą laiką su šuniu nekildavo bėdų, kol šią vasarą, kai maniškė bėgiojo sodyboje prie vandens pateko į bebrų spąstus, labai išsigando, tapo sargesnė, pyko ant svetimų žmonių, vengė kitų šunų, ant jų urzgė ir pan. Tai tapo didele bėda, bet sureagavom staigiai - ėjom į dresūros mokyklą, kurią lankėme anksčiau, kad ji pabūtų tarp šunų, tačiau tai mažai kuo padėjo, mano šunytė būdavo irzli, ne žaisminga. O padėjo tik vienas dalykas - dabar su ja vaikštom ten kur yra nemažai žmonių, šunų - visuomet turiu kąsniukų. Šiaip einam be pavadėlio, bet kai pro šalį eina koks žmogus ar kitas šuo ir matau, kad maniškė labai susiparina prisegu trumpą pavadėlį ir vis duodu kąsniukus, tol kol jie praeina, pagiriu jei neloja, paglostau. Vėliau to pavadėlio nebereikia. Dabar viskas žymiai geriau, dažnai nereikia pavadėlio, šuo jaučiasi normaliai. Pagrindinė klaida buvo tai, kad kai šuo pradėdavo "nertis iš kailio", loti, urgzti ką nors pamatęs aš ją bardavau ir griežtu balsu bandydavau ją suvaldyti. Bet deja, tik vėliau supratau, kad tai mano šunį dar labiau erzina, sunervina, ji dar labiau parinasi, o pakeltas balsas tikrai nenuramins.. Dabar jei pradeda "draskytis" vieną kartą subaru, pasakau kažkokią komandą, jei su pavadėliu - stipriai timteliu link savęs, kai tik ji nutyla duodu kąsniuką, pagiriu už ramybę, paglostau, nuraminu. Dabar žymiai paprasčiau, nes tai buvo tapę katastrofa, kai šuo "neriasi iš kailio", sunku praeiti pro kitus, o tau sunku jį sutramdyti. Tai labai man padėjo, ir pagaliau galime jaustis gerai, eiti laisvai, ir kilus nerimui abi žinom kaip jį nuraminti Tik reikia turėti kantrybės ir išmokti nuraminti šunį, o ne dar labiau jį sunervinti


malinua82 :
>Mano suo visada turi laisve isskyrus kai dirbam. Suo turi issilakstyt, jus pabukite visada ant
>virvutes.Kazin ar nenoresit tos laisves.Bedos iskyla nuo mazumes, kai bijomasi, kad suo pabegs,
>kai suo blogai isaukletas puldineja kitus-tuomet zmones tik vedzioja, o veliau sako"kodel jis
>pabega ir neateina". Kelkite klausima-kodel, ka darote ne taip, kad suo jusu neklauso.Jus
>nesuteikiate tam suniui pasitikejimo, varzote ji, kiek yra sunu, kurie dusta ant tu pavadziu,
>nes zmogus realiai nesuvokia, ko tam suniui reikia, ir tada imasi patarimu-smaugtukai,
>elektra...o kur jus anksciau buvot?Kur socializacija, zaidimai su sunimis, bendravimas. Mano
>sunys vaikystej tarp tiek sunu budavo, kad db jiems tiesiogine prasme nusispjaut ant ju, o apie
>pabegimus net kalbu nera, nes suni pirkausi tam, kad buciau su juo ir tik nereikia paskui
>sakyti, kad darbas, vaikai...nesusitvarkom dabar, tai kam tas suo jums. Cia apemiau daugiau nei
>cia buvo diskutuota, bet faktas, reikia moket su suniu elgtis

Kal kas zino ka daryti, mano drauges suo labai nesutaria su kitais gyvunais ir neateina jai buna paleistas.Drauge ji visais budais bando dresuoti, bet jis vistiek tokspat.Ji net bijo ji paleisti miske!!! gal zinot kokiu nors budu kaip jis galetu geriau sitarti su kitais gyvunai?Labai aciu

Pabandyk užrišti ilgą virvę, kad jis manytų esąs laisvas, bandys bėgti - sulaikysite ;]

Mano suo visada turi laisve isskyrus kai dirbam. Suo turi issilakstyt, jus pabukite visada ant virvutes.Kazin ar nenoresit tos laisves.Bedos iskyla nuo mazumes, kai bijomasi, kad suo pabegs, kai suo blogai isaukletas puldineja kitus-tuomet zmones tik vedzioja, o veliau sako"kodel jis pabega ir neateina". Kelkite klausima-kodel, ka darote ne taip, kad suo jusu neklauso.Jus nesuteikiate tam suniui pasitikejimo, varzote ji, kiek yra sunu, kurie dusta ant tu pavadziu, nes zmogus realiai nesuvokia, ko tam suniui reikia, ir tada imasi patarimu-smaugtukai, elektra...o kur jus anksciau buvot?Kur socializacija, zaidimai su sunimis, bendravimas. Mano sunys vaikystej tarp tiek sunu budavo, kad db jiems tiesiogine prasme nusispjaut ant ju, o apie pabegimus net kalbu nera, nes suni pirkausi tam, kad buciau su juo ir tik nereikia paskui sakyti, kad darbas, vaikai...nesusitvarkom dabar, tai kam tas suo jums. Cia apemiau daugiau nei cia buvo diskutuota, bet faktas, reikia moket su suniu elgtis

Pabandykit su grandine šunį suvaldyti. Žinoma, kad ne visiems šunims visi mokymo būdai tinka, bet pabandyti verta Aišku, yra elektriniai antkakliai, kurie veikia, bet aš asmeniškai jį naudočiau nebent tuomet, kai būtų išbandyti visi kiti variantai. Labai padeda mokymas eiti trumpu pavadėliu, ėjimas greta - tuomet šunį gali mokyti greta eiti be pavadėlio, o paleistą šunį tikrai dažnai pavyksta sudrausminti grandine, ypač jei šuo žino, kad jūs esat vadovas, lyderis, šiek tiek jūsų prisibijo. Na, vaikams yra pakankamai sudėtinga palaikyti viršenybę prieš šunį, bet suaugusiems šią bėdą išspręsti galima gerokai lengviau Maniškė šunytė manęs puikiai klauso, bet jei ją vestų koks nors kitas šeimos narys, ypač jaunesnis, moteris ar mergina, kiltų sunkumų, nes ji jų nelaiko autoritetais, mato, kad gali tempti pavadėlį, staigiai nereaguoti į komandas ir kad už tai nebus rimtai nubausta. Kai šuo pajunta laisvę, ja ir naudojasi, tad nereikėtų visiškai jos suteikti. O su didelėm pastangom, domėjimusi, viskas įmanoma, tik reikia noro ir kantrybės


Emutea :
>Aš savo šuns niekaip neišmokinu, paleidi , pašauki , net neatsisuka, ir kai paprastai
>vedžioji jei uosto kažką ar dar nereaguoja...Kieme tai reaguoja, bet kai kokioj pievoj
>paleidi tai bėga į visas 4 puses . Tai jau senai kada ir esu jį paleiidus , nes nu ir taip
>ir taip bandžiau mokint, atrodo išmoksta, paleidi nuo to ilgo pavadžio vėl tas pats

Aš savo šuns niekaip neišmokinu, paleidi , pašauki , net neatsisuka, ir kai paprastai vedžioji jei uosto kažką ar dar nereaguoja...Kieme tai reaguoja, bet kai kokioj pievoj paleidi tai bėga į visas 4 puses . Tai jau senai kada ir esu jį paleiidus , nes nu ir taip ir taip bandžiau mokint, atrodo išmoksta, paleidi nuo to ilgo pavadžio vėl tas pats

Dar kart sakau, nevisiems sunims visi sie budai padeda


mildaalt :
>Ir mums dar labai padėjo metalinis smaugiamas antkaklis. Šuo lakstydavo palaidas su paprastu
>antkakliu, o tuomet kai jį pašauki pas save ir šuo nereaguoja, meti tą metalinį antkaklį
>į šunį. Žinoma, žmogus turi būti protingas, nemesti jam į galvą, nesužeisti, bet
>šiaip dauguma šunų bijodavo vien tos grandinės garso. Aš į saviškę tokią grandinę
>mečiau gal tik kartą, kai siuto su kitais šunimis dresūros mokykloje ir staigiai sureagavo.
>O paskui užtekdavo išsitraukti grandinę, ją mesti kur nors netoli šuns, arba išvis tik
>barškinti ir griežtai pasakyti, kad sugrįžtu ir šuo iškart atkreipdavo dėmesį ir
>atlikdavo komandą

Ir mums dar labai padėjo metalinis smaugiamas antkaklis. Šuo lakstydavo palaidas su paprastu antkakliu, o tuomet kai jį pašauki pas save ir šuo nereaguoja, meti tą metalinį antkaklį į šunį. Žinoma, žmogus turi būti protingas, nemesti jam į galvą, nesužeisti, bet šiaip dauguma šunų bijodavo vien tos grandinės garso. Aš į saviškę tokią grandinę mečiau gal tik kartą, kai siuto su kitais šunimis dresūros mokykloje ir staigiai sureagavo. O paskui užtekdavo išsitraukti grandinę, ją mesti kur nors netoli šuns, arba išvis tik barškinti ir griežtai pasakyti, kad sugrįžtu ir šuo iškart atkreipdavo dėmesį ir atlikdavo komandą

Na, kai lankėme dresūros mokyklą, beveik visiems šunims puikiai sekėsi, ir dabar juos nesunkiai gali sėkmingai pasišaukti pas save.


malinua82 :
>ta kad, kokia virvele bebutu, suo ja jaucia, tik virve panaikinsit suo darys kaip dares, gali
>zeme vilktis, gali stebuklingai but nejauciama. nesakau, yra ir sunu , kuriems tas "limpa", bet
>visumoj...ne

Va,va mano šuo su pavadžiu viskas oki ,bet be pavadžio palaida bala...


malinua82 :
>ta kad, kokia virvele bebutu, suo ja jaucia, tik virve panaikinsit suo darys kaip dares, gali
>zeme vilktis, gali stebuklingai but nejauciama. nesakau, yra ir sunu , kuriems tas "limpa", bet
>visumoj...ne

ta kad, kokia virvele bebutu, suo ja jaucia, tik virve panaikinsit suo darys kaip dares, gali zeme vilktis, gali stebuklingai but nejauciama. nesakau, yra ir sunu , kuriems tas "limpa", bet visumoj...ne

Ką turit omeny?


malinua82 :
>Sunys nera tokie kvaili, keletas kartu ir suo pergudraus jus.Isbandyta
>mildaalt :
>>Iš tikrųjų labai geras dalykas yra ilga virvė Tai vienas patikimiausių būdų, o ir
>>šunį išmokyti grįžti pas jus yra nesunku. Nusipirkite ilgą virvę (apie 10 metrų
>>ilgio), "segtuką" (pamiršau kaip jis vadinasi..), kad galėtumėte ją prisegti prie šuns
>>antkaklio. Nueikit į lauką (tik būtinai su kitu, paprastu pavadėliu, ne su virve) kur
>>būtų vietos, prisekit virvę, tuomet nuimkit paprastą pavadėlį ir paleiskit šunį.
>>Virvę laikykite už pačio galo (galit pasidaryti kilpą, tada patogiau), TIK JOKIU BŪDU
>>NETAMPYKITE ŠUNS, ir kai šuo pradės tempti virvę pašaukite jį "pas mane". Jei iškart
>>šuo nesureaguoja - staigiai apsisukite į priešingą pusę nei jūsų šuo ir greitai
>>bėkite, tik neleiskite šuniui jūsų aplenkti. Kai jis bus prie pat, už jūsų nugaros,
>>atsisukite ir duokite kąsniuką. Kai kuriems šunims tai labai lengvai pavyksta, kitiems
>>sunkiau, tad kartais tenka juos gerokai patempti, jei šie labai užsispyrę Bet šiaip
>>tai nesunku ir puikiai veikia Vėliau kai šuo visuomet atbėgs pas jus, virvės
>>nenusekite, bet su ja paleiskite šunį. Ir po kiek laiko pašaukite pas save - jei neatbėgs,
>>užminkite ant virvės, paimkite jos galą į ranką ir vėl taip pat bėkite nuo šuns. Taip
>>jis įpras ir galėsite lengviau ir labiau pasitikėti savo šunimi Tik pabrėžiu -
>>jūs negalite tempti šuns į save, kai stovite ar pan., imti už virvės vidurio ar
>>pradžios. Šuo turi nesijausti pririštas, jis turi bėgioti laisvai, o tik tada, kai jį
>>pakviečiate pas save, o jis neklauso, bėkite nuo jo ir jei reikia temkite šunį, kad šis
>>sureaguotų ir atbėgtų. Taip pat svarbu laiku atsisukti į šunį - jei jūs bėgsite nuo
>>jo, o šuo lėkdamas jus aplenks - vėl nusisukite nuo jo ir bėkite. Jis negali jūsų
>>aplenkti ir atbėgti iš priekio Kai šuo pradės jūsų puikiai klausyti, manau mažiau
>>kils problemų ir mažiau liks nepasitikėjimo šunimi ir savo jėgomis, galėsite jaustis
>>puikiai Sėkmės! Jei kils klausimų, rašykite, tikiuosi nors kažkiek
>>pagelbėjau

Tiesa. Mano suo kai maziukas buvo vaiksciojo be pavadelio,zinoma veliau buvo sunkiau priprasti prie pavadelio,bet susitvarkem. O dabar gatvej ar kur gali buti kitu sunu ar masinu nepaleidziu,bet ramesneje vietoje paleidziu,jis laksto,bet stebi ir mane,jei toliau nueinu pasiveja ir toliau laksto,vaikstineja aplinkui. O pasikvieciu su truputeliu maisto. Kol kas del to problemu nera.

Muo :
>Šiaip šunį pradėti mokyti be pavadėlio vaikščioti reikia nuo mažens . Bet jai
>nepavyksta ar suvelavot galima gana didelėje aptvertoje pievoje paleisti ir mokyti kad kai
>pašauki grįžtu pas tave .
>O ar šuo kad ir su pavadėliu moka gražiai eiti šalia jo neužfiksavus ?

Sunys nera tokie kvaili, keletas kartu ir suo pergudraus jus.Isbandyta


mildaalt :
>Iš tikrųjų labai geras dalykas yra ilga virvė Tai vienas patikimiausių būdų, o ir
>šunį išmokyti grįžti pas jus yra nesunku. Nusipirkite ilgą virvę (apie 10 metrų ilgio),
>"segtuką" (pamiršau kaip jis vadinasi..), kad galėtumėte ją prisegti prie šuns antkaklio.
>Nueikit į lauką (tik būtinai su kitu, paprastu pavadėliu, ne su virve) kur būtų vietos,
>prisekit virvę, tuomet nuimkit paprastą pavadėlį ir paleiskit šunį. Virvę laikykite už
>pačio galo (galit pasidaryti kilpą, tada patogiau), TIK JOKIU BŪDU NETAMPYKITE ŠUNS, ir kai
>šuo pradės tempti virvę pašaukite jį "pas mane". Jei iškart šuo nesureaguoja - staigiai
>apsisukite į priešingą pusę nei jūsų šuo ir greitai bėkite, tik neleiskite šuniui
>jūsų aplenkti. Kai jis bus prie pat, už jūsų nugaros, atsisukite ir duokite kąsniuką.
>Kai kuriems šunims tai labai lengvai pavyksta, kitiems sunkiau, tad kartais tenka juos gerokai
>patempti, jei šie labai užsispyrę Bet šiaip tai nesunku ir puikiai veikia
>Vėliau kai šuo visuomet atbėgs pas jus, virvės nenusekite, bet su ja paleiskite šunį. Ir
>po kiek laiko pašaukite pas save - jei neatbėgs, užminkite ant virvės, paimkite jos galą
>į ranką ir vėl taip pat bėkite nuo šuns. Taip jis įpras ir galėsite lengviau ir labiau
>pasitikėti savo šunimi Tik pabrėžiu - jūs negalite tempti šuns į save, kai
>stovite ar pan., imti už virvės vidurio ar pradžios. Šuo turi nesijausti pririštas, jis
>turi bėgioti laisvai, o tik tada, kai jį pakviečiate pas save, o jis neklauso, bėkite nuo
>jo ir jei reikia temkite šunį, kad šis sureaguotų ir atbėgtų. Taip pat svarbu laiku
>atsisukti į šunį - jei jūs bėgsite nuo jo, o šuo lėkdamas jus aplenks - vėl nusisukite
>nuo jo ir bėkite. Jis negali jūsų aplenkti ir atbėgti iš priekio Kai šuo pradės
>jūsų puikiai klausyti, manau mažiau kils problemų ir mažiau liks nepasitikėjimo šunimi
>ir savo jėgomis, galėsite jaustis puikiai Sėkmės! Jei kils klausimų,
>rašykite, tikiuosi nors kažkiek pagelbėjau

Iš tikrųjų labai geras dalykas yra ilga virvė Tai vienas patikimiausių būdų, o ir šunį išmokyti grįžti pas jus yra nesunku. Nusipirkite ilgą virvę (apie 10 metrų ilgio), "segtuką" (pamiršau kaip jis vadinasi..), kad galėtumėte ją prisegti prie šuns antkaklio. Nueikit į lauką (tik būtinai su kitu, paprastu pavadėliu, ne su virve) kur būtų vietos, prisekit virvę, tuomet nuimkit paprastą pavadėlį ir paleiskit šunį. Virvę laikykite už pačio galo (galit pasidaryti kilpą, tada patogiau), TIK JOKIU BŪDU NETAMPYKITE ŠUNS, ir kai šuo pradės tempti virvę pašaukite jį "pas mane". Jei iškart šuo nesureaguoja - staigiai apsisukite į priešingą pusę nei jūsų šuo ir greitai bėkite, tik neleiskite šuniui jūsų aplenkti. Kai jis bus prie pat, už jūsų nugaros, atsisukite ir duokite kąsniuką. Kai kuriems šunims tai labai lengvai pavyksta, kitiems sunkiau, tad kartais tenka juos gerokai patempti, jei šie labai užsispyrę Bet šiaip tai nesunku ir puikiai veikia Vėliau kai šuo visuomet atbėgs pas jus, virvės nenusekite, bet su ja paleiskite šunį. Ir po kiek laiko pašaukite pas save - jei neatbėgs, užminkite ant virvės, paimkite jos galą į ranką ir vėl taip pat bėkite nuo šuns. Taip jis įpras ir galėsite lengviau ir labiau pasitikėti savo šunimi Tik pabrėžiu - jūs negalite tempti šuns į save, kai stovite ar pan., imti už virvės vidurio ar pradžios. Šuo turi nesijausti pririštas, jis turi bėgioti laisvai, o tik tada, kai jį pakviečiate pas save, o jis neklauso, bėkite nuo jo ir jei reikia temkite šunį, kad šis sureaguotų ir atbėgtų. Taip pat svarbu laiku atsisukti į šunį - jei jūs bėgsite nuo jo, o šuo lėkdamas jus aplenks - vėl nusisukite nuo jo ir bėkite. Jis negali jūsų aplenkti ir atbėgti iš priekio Kai šuo pradės jūsų puikiai klausyti, manau mažiau kils problemų ir mažiau liks nepasitikėjimo šunimi ir savo jėgomis, galėsite jaustis puikiai Sėkmės! Jei kils klausimų, rašykite, tikiuosi nors kažkiek pagelbėjau

Šiaip šunį pradėti mokyti be pavadėlio vaikščioti reikia nuo mažens . Bet jai nepavyksta ar suvelavot galima gana didelėje aptvertoje pievoje paleisti ir mokyti kad kai pašauki grįžtu pas tave .
O ar šuo kad ir su pavadėliu moka gražiai eiti šalia jo neužfiksavus ?

Man padejo e-antkalis. Iskart klausa pas suni atsirado ir pasirodo komandas ismokus

...reiškia prastai mokė.


Amela :
>Kai kuriems šunims, kai juos paleidi, visiškai vienodai, ką jie buvo išmokę ir net
>nesiruošia klausyt.
>Hadutis :
>>Išmokink komandą greta, o tada galėsi pasilesti ir lauke be pavadėlio

Gal pabandykit paleisti kokioje šunų aikštelėje ir pakviesti. Jei ateis tai galit po truputi bandyti atviroje vietoje
. O jei neateis, tai vis pratink aikštelėje. Tokia mano nuomonė

Gucis49 :
>Kad ir kaip tai kvailai beskambėtų šuniuką turiu jau antri metai, bet aš lauke dar nė
>karto nebuvau atsegęs ir paleidęs palakstyti, nes bijau kad poto jo nebesugaudysiu. Šiaip
>šunelis klauso manes moka pagrindines komandas (įskaitant pas mane), bet visgi..

Nu va Man taip savo 2 šunis suvaldyt padėjo

Heart :
>manau liuks patarimas, kazkur skaiciau panasu liuks
>Jurgitta :
>>Tiesą pasakius turėjau ir aš ta bėdą...kurios nebeturiu
>>Galbūt mano taktika kam padės... Galbūt - ne...
>>Taigi: turėkite iiiilgą pavadį, ir skanukų. Iš pradžių šunį laikykite maždaug per
>>metrą, pakvieskite vardu, ir duokite skanuką, kai pribėgs paskui 2 metrai ir t.t. Kuo
>>pavadys ilgesnis tuo geriau, tad kai jau supras, kad kiekvieną kart kai jis pakviečiamas
>>vardu, gaus skanuką, jis turėtų parlėkti atgal pas šeimininką Na man pasitvirtino
>>šitas būdas.
>>Dar kai kurie vietoj vardo kvietimo, naudoja švilpuką. Aš irgi naudojau, bet kažkaip man
>>su vardu labiau patiko
>>Tai, vat bėdų nebėr.