Kaip pagauti pabėgusį šuniuką?

O aš žinau, kad negalima. Ir iš tiesų, kai Bela pabėgdavo iš kiemo ir aš ją gaudydavau, ji dar greičiau bėgdavo, nes manydavo, kad mes žaidžiame
Aš suprantu, kad jis tik nori išsikrauti, bet kartais mes taip savo šunelių ir netenkame, kai jis šitaip išsikrauna.


Vesta28 :
>Galima. Supranti, aš kalbu apie papraščiausią šuns lakstymą ir beprotišką šeimininko
>gaudymą. Šuo nenori pabėgti, jis nori tik išsikrauti.
>gabeliuskinas :
>>Bet ir kai šuo nori pabėgti negalima jo gaudyti.

Galima. Supranti, aš kalbu apie papraščiausią šuns lakstymą ir beprotišką šeimininko gaudymą. Šuo nenori pabėgti, jis nori tik išsikrauti.

gabeliuskinas :
>Bet ir kai šuo nori pabėgti negalima jo gaudyti.

Bet ir kai šuo nori pabėgti negalima jo gaudyti.


Vesta28 :
>Aš kalbėjau apie tai kai šeimininkas mato, kad jo šuo nori išsikrauti jis jį gaudo.
>gabeliuskinas :
>>O manoji šiaip atsišaukia į "ateik", bet kai nori pabėgti "negirdi". Tada jau nori nenori
>>turi ją gaudyti.

Aš kalbėjau apie tai kai šeimininkas mato, kad jo šuo nori išsikrauti jis jį gaudo.


gabeliuskinas :
>O manoji šiaip atsišaukia į "ateik", bet kai nori pabėgti "negirdi". Tada jau nori nenori
>turi ją gaudyti.

O manoji šiaip atsišaukia į "ateik", bet kai nori pabėgti "negirdi". Tada jau nori nenori turi ją gaudyti.


Vesta28 :
>Man irgi buvo panaši problema, tiesiog matai kaip tavo šuo bėga, bėga ant kelio tu šauki
>iki užkimimo, o jis, jis neatbėga. Tada imi vartytis ant žolės, nes nežinai ką daryti...
>Šiandien nuėjom su močiute į pievą ir paleidom šunį. Ji pradėjo lakstyti, toli nubėgo
>nepakartojamai šuoliuojanti per pienes... Išsigandau, bet močiutė paliepė nieko nedaryti
>tik ją stebėti. Aš paklausiau tada pašaukiau šunį vardu ir ji atbėgo visu savo greičiu,
>visomis savo jėgomis. Jei trugdė pienės, bet ji šuoliavo, šuoliavo pas mane. Aš ją
>pagloščiau, daviau truputuką sūrio. Ir taip mes šiandien lakstėm. Kaip jau ir minėjo
>malinua82, reikia tik stipraus ryšio tarp šuns ir šeimininko. Viskas. Nereikia jokių
>purtančių antkaklių, jokių nematomų tvorų ir t.t. Svarbu negaudyti savo šuns. Nes šuo
>nuo jūsų bėgs ir manys, kad tai toks žaidimas, o kuo labiau bėgs tuo didesnė tikimybė,
>kad nebeatbėgs.

Man irgi buvo panaši problema, tiesiog matai kaip tavo šuo bėga, bėga ant kelio tu šauki iki užkimimo, o jis, jis neatbėga. Tada imi vartytis ant žolės, nes nežinai ką daryti... Šiandien nuėjom su močiute į pievą ir paleidom šunį. Ji pradėjo lakstyti, toli nubėgo nepakartojamai šuoliuojanti per pienes... Išsigandau, bet močiutė paliepė nieko nedaryti tik ją stebėti. Aš paklausiau tada pašaukiau šunį vardu ir ji atbėgo visu savo greičiu, visomis savo jėgomis. Jei trugdė pienės, bet ji šuoliavo, šuoliavo pas mane. Aš ją pagloščiau, daviau truputuką sūrio. Ir taip mes šiandien lakstėm. Kaip jau ir minėjo malinua82, reikia tik stipraus ryšio tarp šuns ir šeimininko. Viskas. Nereikia jokių purtančių antkaklių, jokių nematomų tvorų ir t.t. Svarbu negaudyti savo šuns. Nes šuo nuo jūsų bėgs ir manys, kad tai toks žaidimas, o kuo labiau bėgs tuo didesnė tikimybė, kad nebeatbėgs.

Saukiu ir begu nuo jo. Bet dabar maza suniuka turim, tai jis daznai uzsisvajoja ir negirdi, tuomet bandau parsiviliot su skanestais.

Mano Foksė pati parbėga

Su Hariu būna lygiai tas pats .Neseniai jo vos nesuvažinėjo,kai jis išsmuko iš pavadžio,ir dar taip buvo kelis kartus.

Mano Bučkis beveik niekada nepabėga , nes dažnai kišenėje ar rankoje nešuosi skanėstų , jokių problemų nėra .

Męs Sibilą pagaunam taip:Ji pabėga,aš ją pamatau ir bėgu į kitą pusę,tada ji bėga paskui.

Mes turim labai panasia beda tik tiek, kad šuo bėga tada, kai pamato paukštį, ar kokį drugelį puikiai žinau, kaip būna baisu, kai šuo bėga nuo tavęs, norisi jį gaudyti, bet... tada šuo pamato, kad tu eini iš paskos ir jis toliau sau sėkmingai bėga.
nors buvo labai sunku prisiversti nebijoti, bet aš nuo šiol, kai mano šuo pabėga, nesiveju ir nešaukiu, kol nematau, kad ji į mane reaguoja. Vėliau po kažkiek kelio visvien susivokia, kad manęs nebemato ir DIDŽIAUSIU greičiu mauna atgal Tik atbėgus būtinai reikia apdovanoti skanėstu. Nežinau, čia jau viskas labai priklauso nuo šuns charakterio, bet tikriausiai visi šunys, jeigu nėra išgąsdinti, turi grįžti pas savo šeimininką, jeigu skaito jį lyderiu

Pas mane daug ateina zmoniu su tokia beda. Ten kur as dirbu nera aptvertos teritorijos, parkas, didziule pieva, upe. Zmones sako o kaip jie laksto, sakau palaidi. Akys ant kaktos...sako: oi ne, mes savo nepaleisim, bega nuo musu, lekia, neklauso... Deja, po pirmos dienos zmogus ima PAZINTI savo suni. Didelis nepasitikejimas juo turi itakos i kontakto nebuvima. Jums reikia socializacijos, bendravimo su sunimis, tarp zmoniu. Suo turi noreti buti salia, kaip ir rase, turite ji dominti kazkuo, kas jam butu labai reikalinga. Nuolatinis vedziojimas su pavadeliu beveik visada daro suni "begliu "

šis klausimas vis dar atviras, bent jau man.. Su ne vienu žmogumi kalbėjau, ir gyvai, ir bonėje, ir vis nuomonės pasidalina per pus..;/ nežinau, kaip iš tiesų yra..

o kalbant apie šibas - jos juk nėra dideli šunys.


kardinali :
>Nesusiformavus atraminiams kaulams, jokiu petnesu negalima deti. Bent jau iki metu. Tai galioja
>didesniu veisliu sunims, kad nesideformuotu skeletas.
>niekogero :
>>o kol kas, kol neišeina susitart su šunim, ir mokotės paklusnumo siūlyčiau dėti
>>petnešas - gal būt neišsiners.

Man atrodo klausima reiktu statyti kitaip,''kaip stiprinti tarpusavio rysi su sunimi'',nes butent jo,akivaizdziai truksta.Jus suniukui turite buti Dievas,pats pats idomiausias zaidimu draugas ir be abejo gaujos lyderis.Suo turi zinoti,kad visi fainiausi pasaulyje dalykai vyksta tik jums tame dalyvaujant.Siaip teisingiausias patarimas butu kreiptis i dresuotoja,kuris stebedamas jusu su sunimi bendravima taisytu klaidas.Ar suniukas turi savo megstama zaisla,jei taip kur ji naudojate?

Atsakiau i jusu klausima. Geriau suns nepaleisti, tol kol neturite tarpusavio rysio. Suo gali pabegti, jau nekalbant apie pati blogiausia scenariju judrioje gatveje ar pan. Kreipkites i profesionalu dresuotoja, nes kartais vien tik pirminiu komandu tokio budo sunims nepakanka. Svarbiausia visame kame kantrybe ir darbas.

deimantek :
>Puikiai žinojom, jog Shibas gan sunku dresiruoti, nesame kvaili, jog pirktume šunį, prieš
>tai nepasidomėję apie veislę. Ačiū.
>Dėl dresiravimo nesame profesionalai, stengiamės kiek tik galėdami mokindami drausmės.
>Žinau, kad reikia daug kantrybės ir laiko, kol šuo pradeda suprasti ir įsisavinti tam
>tikras komandas, tačiau pagrindinis mano klausimas buvo: kaip atitraukti šuns dėmesį nuo
>bėgimo, kaip pagauti, kol jis jaunas ir nėra pakankamai išdresiruotas. Turėtų būt
>kažkoks būdas. Kaip ir minėjo Simute725, žmonių gali ir nebūti tuo metu. Gerai, jog
>šiandien buvo, nes kitaip būtų išbėgęs į gatvę.
>kardinali :
>>Labai grazus suo.
>>Taciau mano pastebejimas butu toks. Pries perkant sunkaus charakterio veisles, siuo atveju
>>kalbu apie spicu medi ( Sibas, Japonu ir Amerikieciu akitas) reikia kaip reikiant pasidometi
>>veisles charakteristika, arba gerai ismanyti apie sunis. Kitaip mano paminetu veisliu
>>auginimas, ne tik, kad neteiks malonumo, bet gali virsti netgi kancia.
>>Sibos - linkusios dominuoti, orios, neigudusiam gali tapti sunkiai suvaldomos ,jeigu pajaucia
>>laisve.
>>Todel, svarbu igauti suns pasitikejima ir stipru rysi, kas pasiekiama su nuoseklia dresura,
>>mokant suni visokeriopos drausmes ir paklusnumo. Taip pat butinas pakankamas fizinis kruvis.
>>Jokiais budais nebauskite suns fizinemis bausmemis. Drausminkite grieztu tonu. Privalote
>>uzmegzti stipru tarpusavio rysi. O kolkas pasidukimu nuo pavadzio, kol nera ismoktos
>>komandos, nesirinkciau, nes suo paprasciausiai gali pabegti.

Puikiai žinojom, jog Shibas gan sunku dresiruoti, nesame kvaili, jog pirktume šunį, prieš tai nepasidomėję apie veislę. Ačiū.

Dėl dresiravimo nesame profesionalai, stengiamės kiek tik galėdami mokindami drausmės. Žinau, kad reikia daug kantrybės ir laiko, kol šuo pradeda suprasti ir įsisavinti tam tikras komandas, tačiau pagrindinis mano klausimas buvo: kaip atitraukti šuns dėmesį nuo bėgimo, kaip pagauti, kol jis jaunas ir nėra pakankamai išdresiruotas. Turėtų būt kažkoks būdas. Kaip ir minėjo Simute725, žmonių gali ir nebūti tuo metu. Gerai, jog šiandien buvo, nes kitaip būtų išbėgęs į gatvę.


kardinali :
>Labai grazus suo.
>Taciau mano pastebejimas butu toks. Pries perkant sunkaus charakterio veisles, siuo atveju
>kalbu apie spicu medi ( Sibas, Japonu ir Amerikieciu akitas) reikia kaip reikiant pasidometi
>veisles charakteristika, arba gerai ismanyti apie sunis. Kitaip mano paminetu veisliu
>auginimas, ne tik, kad neteiks malonumo, bet gali virsti netgi kancia.
>Sibos - linkusios dominuoti, orios, neigudusiam gali tapti sunkiai suvaldomos ,jeigu pajaucia
>laisve.
>Todel, svarbu igauti suns pasitikejima ir stipru rysi, kas pasiekiama su nuoseklia dresura,
>mokant suni visokeriopos drausmes ir paklusnumo. Taip pat butinas pakankamas fizinis kruvis.
>Jokiais budais nebauskite suns fizinemis bausmemis. Drausminkite grieztu tonu. Privalote
>uzmegzti stipru tarpusavio rysi. O kolkas pasidukimu nuo pavadzio, kol nera ismoktos komandos,
>nesirinkciau, nes suo paprasciausiai gali pabegti.

Nesusiformavus atraminiams kaulams, jokiu petnesu negalima deti. Bent jau iki metu. Tai galioja didesniu veisliu sunims, kad nesideformuotu skeletas.


niekogero :
>o kol kas, kol neišeina susitart su šunim, ir mokotės paklusnumo siūlyčiau dėti petnešas
>- gal būt neišsiners.

o kol kas, kol neišeina susitart su šunim, ir mokotės paklusnumo siūlyčiau dėti petnešas - gal būt neišsiners.

Aleksandrai, tačiau ne visada gali stovėti tas žmogus, kuris pakalbins, pristabdys, pagaus šunį. Būna ir taip, kad aplinkui žmonių nėra, vieni bijo šunų, kiti išvis nereaguoja į jokius prašymus. Tačiau, jei jau taip atsitiko, kad pabėgo ir matote žmogų galintį padėti susigrąžinti sveiką augintinį, tai vienas iš pabėgusio šuniuko gaudymo būdų. Taigi, bent elementarios komandos ir dresūra būtina. Šuo turi paklusti, jausti stiprų ryšį tarp jo ir šeimininko, klausyti šeimininko bet kokiose situacijose, tuomet tokių nemalonių situacijų nebus ir nereikės lakstyti iš paskos gaudant šunį. O jei šuo nebus mokomas nuo mažumės ir jam bus galima daryti ką nori, jokios kontrolės arba tokią "kontrolę" jis paprasčiausiai ignoruos, tuomet neišaugs iš tokio būdo, tai taps įpročiu, kurį vėliau teks šalinti, bet vista tai padaryti ir pagauti kontaktą su šunimi bus kur kas sunkiau, nei nuo mažumės mokant.