Pavydi

mano taip nepavydi, kai grįžtu prisiglosčius, "prafiltruoja". Siunta tik tada, kai glostau ar giriu kitą didesnį šunį (o į mažiukus reaguoja kaip į žaisliukus - "a, jo, pritariu, fainas jis, fainas"). A, dar pavydi giminaičių bigliui, nes paprastai jei jie atvažiuoja be šuns, surenku visus vaikus ir kartu einam į mišką, o kai atvažiuoja su bigliu, vaikai užsiiminėja su juo. Buvo kažkada juos netoli vieną prie kito pririšę, na, tiksliau Tora buvo uždaryta, o biglis parištas, tai ji sugebėjo dalį betono išgraužt. Tiesa, biglis irgi nepėsčias - ramus pro ją nepraeis, nors kartą buvom išsivedę abu pasivaikščiot, tai dėl kažkokių keistų priežasčių nesusikibo.
o dvarnė Tūrė būdavo intelektualiausia - jei glostydavau kitą šunį, ji visiškai mane boikotuodavo ir eidavo meilintis mano draugams, nors šiaip niekada su svetimais nebuvo supermeili. Galima tai traktuoti kaip "kerštą".