Bone
Mice
Šeimininko ir šuns ryšys
Turiu Labradorų kalytę. Svajojau apie tokį šunį. Liūdniausia tai, kad kartu praleidžiam tik rytus ir vakarus, nes man likusį laiką tenka dirbti. Visą kitą laiką šunytė praleidžia su mano broliu. Ir, kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad būtent į brolį, o ne į mane mano labradorė žiūri kaip į šeimininką. jinai labiau džiaugias, kai brolis grįžta ir panašiai. matant tai, man plyšta širdis, kadangi aš taip norėjau sau ištikimo draugo, su kuriuo būtume tarsi vienas kumštis ir būtume vienas kitam visas pasaulis. Ir, kas liūdniausia, brolis šuns iš pradžių visai nenorėjo. O ir dabar ja ne visai norom rūpinasi. Gal vėlgi nuskambės nelabai korektiškai, bet laukiu rudens, kada brolis vėl pradės dirbti ir su gyvūnu bendrausim bent jau apylygiai.
Tad, ar vis dėlto įmanoma užmegzti stiprų ryšį tarp šuns ir šeimininko, kurį gyvūnas mato rytais ir vakarais bei savaitgaliais (tačiau tais momentais skiriantį visą dėmesį šuniui)? kaip galima tą ryšį stiprint?
Tad, ar vis dėlto įmanoma užmegzti stiprų ryšį tarp šuns ir šeimininko, kurį gyvūnas mato rytais ir vakarais bei savaitgaliais (tačiau tais momentais skiriantį visą dėmesį šuniui)? kaip galima tą ryšį stiprint?
2010-06-16 09:40:21
Šeimininku šuo dažniausiai pasirinka gaujos vadą, narį, kuris "hierarchijos" piramidėje yra aukščiausiame range. Galbūt šuniui atrodo, kad jūsų brolis būtent ir yra tas "vadas", dėl to labiau link jo ir linksta...
Kitas dalykas- KAIP jūs praleidžiate tą laiką, kuomet būnate su šuniu namuose? Antai mūsų šeimoje daugiausia laiko su šuniu, kuomet man būna paskaitos, turbūt praleidžia tėtis. Tačiau, tą laiką, kuomet būnu laisvas, stengiuosi dėmesiu kompensuoti dvigubai, jei ne daugiau. Be to, matosi, jog šuo aiškiai jaučiasi pranašesnis už mano tėvus, dėl to jų ir nepripažįsta kaip šeimininkų- na taip, pasitinka ten pareinančius ir panašiai, tačiau ryšys tarp jų nėra toks ir stiprus- iš žmonių, šiuo atveju, yra, iš šuns- ne.
Trečia- šiame periode, vaikystės laikotarpiu, šuniui ypač svarbus bet koks ryšys. Tai žaidimų, pažinimų laikotarpis, dėl to nenuostabu, kad šuo palaipsniui linksta link žmogaus, skiriančio jam daugiau dėmesio.
Kitas dalykas- KAIP jūs praleidžiate tą laiką, kuomet būnate su šuniu namuose? Antai mūsų šeimoje daugiausia laiko su šuniu, kuomet man būna paskaitos, turbūt praleidžia tėtis. Tačiau, tą laiką, kuomet būnu laisvas, stengiuosi dėmesiu kompensuoti dvigubai, jei ne daugiau. Be to, matosi, jog šuo aiškiai jaučiasi pranašesnis už mano tėvus, dėl to jų ir nepripažįsta kaip šeimininkų- na taip, pasitinka ten pareinančius ir panašiai, tačiau ryšys tarp jų nėra toks ir stiprus- iš žmonių, šiuo atveju, yra, iš šuns- ne.
Trečia- šiame periode, vaikystės laikotarpiu, šuniui ypač svarbus bet koks ryšys. Tai žaidimų, pažinimų laikotarpis, dėl to nenuostabu, kad šuo palaipsniui linksta link žmogaus, skiriančio jam daugiau dėmesio.
2010-06-16 09:50:45
