Šuns mušimas jį auklėjant

uz ciuprynos ir as nutveriu kartais,kai nebesusisnekam visai.Bet,tai,manau,nera suns skriaudimas,nes,kiek zinau,tai suniui sukyla prisiminimai,kai taip baude mama-kale ir jis zino,jog privalo klausyti.Na,sumaliau,bet manau supratot.

Leduciuke rašė:
>Be reikalo šunį mušti negalima bet dresūroje reikia dirgiklio kad jis įsimintu tai
>gali būti tiesiog plektelėjimas per subinę ar paimimas už " čiuprynas" ir
>truktelėjimas

mmm... i parodas eiti šunį nesocializavus įdomus variantas oi būtų jei nusivesčiau į parodą savo VA ji nėra socializuota ,tiesiog sargas taigi galima isivaizduoti kaip viskas atrodytu


Teja rašė:
>vov .Ir sitaip leidziama paroduose?Niekas nemato ir neatsizvelgia i tai?
>apra rašė:
>>Šunų dresavime patirties neturiu, tačiau esu prieš bet kokį smurtą ar jis būtų
>>taikomas prieš šunis, ar prieš žmogų. Tačiau turiu pasakyti, jog buvau nustebinta kelių
>>šunų augintojų pasirodžiusių parodoje Auksinė taurė'09. Viena mergaitė gerokai
>>suveržė dobermano smaugiamąjį antkaklį po to kai jis nepakluso jos tramdymas ir toliau
>>lojo ant čihuahua veislės šuniukų, šuo pradėjo žiaukčioti (ar kaip tai pavadinus).
>>Kitas tą pačią dieną matytas atvejis taip pat gerokai nustebino ir suglumino. Šeimininkas
>>bokse uždarytą, kartais sulojantį šuniuką tramdė spardydamas į bokso sienelę. Po gal
>>2-3 spyrių į dėžę šunelis nebelojo. Prieš šunį nebuvo akivaizdžiai smurtaujama,
>>tačiau psichologinė žala aiški. Tokio elgesio netoleruoju, tačiau kaip elgtis tokiu metu
>>nežinau. Tiesa, mergaitė buvo sudrausminta vienos praeinančios moteriškės, tačiau pora
>>geranoriškų žodžių panelės nesustabdė. Todėl kyla keli klausimai: Ar smurtas yra
>>dažnas reiškinys parodose, šiaip auklėjime? Kaip elgtis tapus tokių įvykių liudininku?

Šitas variantas tinka mano dresuotiems šunims jei neparodau kad vadovauju aš jie manes " negirdi"

vov .Ir sitaip leidziama paroduose?Niekas nemato ir neatsizvelgia i tai?

apra rašė:
>Šunų dresavime patirties neturiu, tačiau esu prieš bet kokį smurtą ar jis būtų taikomas
>prieš šunis, ar prieš žmogų. Tačiau turiu pasakyti, jog buvau nustebinta kelių šunų
>augintojų pasirodžiusių parodoje Auksinė taurė'09. Viena mergaitė gerokai suveržė
>dobermano smaugiamąjį antkaklį po to kai jis nepakluso jos tramdymas ir toliau lojo ant
>čihuahua veislės šuniukų, šuo pradėjo žiaukčioti (ar kaip tai pavadinus). Kitas tą
>pačią dieną matytas atvejis taip pat gerokai nustebino ir suglumino. Šeimininkas bokse
>uždarytą, kartais sulojantį šuniuką tramdė spardydamas į bokso sienelę. Po gal 2-3
>spyrių į dėžę šunelis nebelojo. Prieš šunį nebuvo akivaizdžiai smurtaujama, tačiau
>psichologinė žala aiški. Tokio elgesio netoleruoju, tačiau kaip elgtis tokiu metu nežinau.
>Tiesa, mergaitė buvo sudrausminta vienos praeinančios moteriškės, tačiau pora
>geranoriškų žodžių panelės nesustabdė. Todėl kyla keli klausimai: Ar smurtas yra
>dažnas reiškinys parodose, šiaip auklėjime? Kaip elgtis tapus tokių įvykių liudininku?

Be reikalo šunį mušti negalima bet dresūroje reikia dirgiklio kad jis įsimintu tai gali būti tiesiog plektelėjimas per subinę ar paimimas už " čiuprynas" ir truktelėjimas

as tikrai pries suniuku musima net kai ir neklauso as pries
suniukus reikia mylieti
kurie savo sunis musa as pati jiems i snuki duociau

kaip suprast "MESTI smaugiamą grandinėlę šuniui užpakalį" ?

aišku mušti tikrai nėra geras dalykas ir nesu aš ekspertas čia tų dresūrų, bet kartais tikrai labai padeda tas šiurkštumas, bent jau mano šuo tai yra kelis kart su šlepete gavęs, bet labai gerai suprasdavo už ką, niekada nesmurtauju (jei galima taip pasakyt ) kai jau viskas būna padaryta ir tik po to aš pamatau, kad jau kažką prihimičinus yra.

Šunų dresavime patirties neturiu, tačiau esu prieš bet kokį smurtą ar jis būtų taikomas prieš šunis, ar prieš žmogų. Tačiau turiu pasakyti, jog buvau nustebinta kelių šunų augintojų pasirodžiusių parodoje Auksinė taurė'09. Viena mergaitė gerokai suveržė dobermano smaugiamąjį antkaklį po to kai jis nepakluso jos tramdymas ir toliau lojo ant čihuahua veislės šuniukų, šuo pradėjo žiaukčioti (ar kaip tai pavadinus). Kitas tą pačią dieną matytas atvejis taip pat gerokai nustebino ir suglumino. Šeimininkas bokse uždarytą, kartais sulojantį šuniuką tramdė spardydamas į bokso sienelę. Po gal 2-3 spyrių į dėžę šunelis nebelojo. Prieš šunį nebuvo akivaizdžiai smurtaujama, tačiau psichologinė žala aiški. Tokio elgesio netoleruoju, tačiau kaip elgtis tokiu metu nežinau. Tiesa, mergaitė buvo sudrausminta vienos praeinančios moteriškės, tačiau pora geranoriškų žodžių panelės nesustabdė. Todėl kyla keli klausimai: Ar smurtas yra dažnas reiškinys parodose, šiaip auklėjime? Kaip elgtis tapus tokių įvykių liudininku?

jau kiek kartu visur sakyti, kad 'gerb.' Masiulionio metodos dresuotojams kelia mazu maziausiai juoka. Kaip ir kiti jo pamokymai kinologijoje

Sumaišiau puses, visa kita pasitikslinau Kinologija I 2002 m. leidimo mechaninio ir kontrastinio metodo aprašymuose 98 psl.
"Mechaniniu dresavimo metodu sąlyginis refleksas įtvirtinamas dirginant šunį mechaniškai (spaudžiant juosmenį sr keterą, traukiant pavadėlį į priekį, suduodant vytele ar dešine ranka). Kaire ranka mušti šunį greižtai draudžiama, nes ji skirta šunį glostyti, duoti skanėstą, lengvai spustelti juosmenį keterą"
Autorius K. Masilionis
Gal ir sutirštinau spalvas pirmame savo poste, gal ir sumaišiau puses, bet iš esmės tai nelabai ką keičia. Dabar jau cituoju tiksliai.

Tai vardu ir nereikia. Niekas to neprašo.

justas1980 rašė:
>Šiaip aš muštis iš viso nelinkęs - geriau ilgiau ir kantriai skatinant, nei greitai, bet
>traumuojant šunį psichologiškai. Tačiau jei kalba eina ne apie dresūrą o apie kovą dėl
>dominavimo - manau tikslinga elgtis pagal šunų taisykles - už pakarpos paėmus papurtyti
>(žinoma kraštutiniu atveju, geriausia iki tokios situacijos neprieiti). O kas per specas
>nerašysiu. Žinomas žmogus bet seno "kirpimo" seniai jį mačiau, tai geriau prieš tai
>išdiskutuoti asmeniškai o po to rašyti su vardais. Gal aš kvailas ne viską taip supratau.
>Agniesk rašė:
>>Čia matyt savo darbo asas, kurs nori , šunį traumuot dar labiau, kad paskui ant žmonių
>>puldinėt pradėtų, juk taip šuniui išsivysto refleksas :aha šeimininkas pakėlė ranką
>>skaudės, o jei svetimas užsimiršęs būdamas šalia šunio kilstelės?... Pasekmės gali
>>būti liūdnos .
>>tati rašė:
>>>Idomu, koks specialistas tokius patarimus dalina?

Šiaip aš muštis iš viso nelinkęs - geriau ilgiau ir kantriai skatinant, nei greitai, bet traumuojant šunį psichologiškai. Tačiau jei kalba eina ne apie dresūrą o apie kovą dėl dominavimo - manau tikslinga elgtis pagal šunų taisykles - už pakarpos paėmus papurtyti (žinoma kraštutiniu atveju, geriausia iki tokios situacijos neprieiti). O kas per specas nerašysiu. Žinomas žmogus bet seno "kirpimo" seniai jį mačiau, tai geriau prieš tai išdiskutuoti asmeniškai o po to rašyti su vardais. Gal aš kvailas ne viską taip supratau.


Agniesk rašė:
>Čia matyt savo darbo asas, kurs nori , šunį traumuot dar labiau, kad paskui ant žmonių
>puldinėt pradėtų, juk taip šuniui išsivysto refleksas :aha šeimininkas pakėlė ranką
>skaudės, o jei svetimas užsimiršęs būdamas šalia šunio kilstelės?... Pasekmės gali
>būti liūdnos .
>tati rašė:
>>Idomu, koks specialistas tokius patarimus dalina?

O jei norėsi šunį apkabinti ir paglostyti kairiaja ranka? Kaip tai šuo traktuos? Kaip bausmę. Čia ne kinologijos korifejus, bet psichiatro pacientas

justas1980 rašė:
>O mane vienas kinologijos korifėjus mokė, kad mušti turi (jei reikia) kaire ranka. dešinė
>- geroji ranka: vedama prie dešinės, skanėstas duodamas dešine, komandos rodomos dešine, o
>va kairė baudžia. jei šuo tai supranta - užtenka kairę pakelt ir jau skaityk, kad
>nubaudei. Ne laikraščiu ar dirželiu todėl, kad šuo turi suprasti kas baudžia - yra
>padėties šeimininkas, be to laikraščio visose situacijose nerasi.

Čia matyt savo darbo asas, kurs nori , šunį traumuot dar labiau, kad paskui ant žmonių puldinėt pradėtų, juk taip šuniui išsivysto refleksas :aha šeimininkas pakėlė ranką skaudės, o jei svetimas užsimiršęs būdamas šalia šunio kilstelės?... Pasekmės gali būti liūdnos .

tati rašė:
>Idomu, koks specialistas tokius patarimus dalina?

Idomu, koks specialistas tokius patarimus dalina?

O mane vienas kinologijos korifėjus mokė, kad mušti turi (jei reikia) kaire ranka. dešinė - geroji ranka: vedama prie dešinės, skanėstas duodamas dešine, komandos rodomos dešine, o va kairė baudžia. jei šuo tai supranta - užtenka kairę pakelt ir jau skaityk, kad nubaudei. Ne laikraščiu ar dirželiu todėl, kad šuo turi suprasti kas baudžia - yra padėties šeimininkas, be to laikraščio visose situacijose nerasi.

Del suns klausos ipatingai moteru balsui, yra siokiu tokiu problemu. Dazniausiai vyru balso tembras yra aukstesnis ir sunys klauso geriau, o mums moterims kartas nuo karto reikia komandas isrekti( ta prasme reikalauti pakeltu tonu), tai daznai pasitaiko. Ipatingai kai suniukus aukleja 2 semos nariai...


ernkara rašė:
>Savo Bonytę esu baudusi keliata sykių. Negali šuo griebti, kasti savo šeimininkui. Kai
>pirmą kartą man ji griebė, ti gavo per snukį, daugiau to ji nedarė. Mano vyras yra daug
>griežtesnis, nuo jo yra gavusi truputį daugiau. Jo ir klauso labiau, matyt bijo O dėl
>rėkimo, tai žinau, kad šuo gerai girdi, tik kartais gražiai pakvietus, ji apsimeta, kad
>negirdi, tada tenka toną pakelti ir šuniukas pasidaro paklusnus

Iki metų kol dresavome "auklėdavau" Rapolą diržiuku per šikną ( grandinė odiniu galu per jo minkštąją).. Tai vykdavo tik tuomet, jei į komandą nereaguodavo, o liuoksėdavo ten, kur pats sugalvodavo.. Tai nebuvo dažnai. Po "auklėjimo" savaitę klausydavo visų komandų, po dviejų- jau ne iš karto paklausydavo, o trečiąją savaitę vėl surizikuodavo nereaguoti. Tada priversdavau jį patį prieiti prie manęs (nors jis jau žinojo, kad bus diržiukas per šikną ir ilgai vykdavo žvilgsnių karas- kuris kurį, bet mano tonas būdavo griežtas ir nepalenkiamas- nešaukiau ant jo niekada, tik tono griežtumas- ir Rapolas paklusdavo).. Iki metų pasivaikščiojimai su šunimi man buvo kaip prievolė- grįždavau pavargusi nuo įtampos, nes pagundų šunėkui daug- ištisai jį kontroliuot reikėjo.. Bet po metų pasivaikščiojimai tapo malonumu- nereikia dabar nei tono kelti, nei griežtai būti- abipusis supratimas ir relaksas..
Nesuprantu tų šeimininkų, kurie gerklę laido ir paskui šunį begioja, o tas- nuo jų, ypač jei dar šuo veršiuko dydžio (juokingai atrodo iš šono).. Juk užsiauginamas kryžius visam gyvenimui..

Savo Bonytę esu baudusi keliata sykių. Negali šuo griebti, kasti savo šeimininkui. Kai pirmą kartą man ji griebė, ti gavo per snukį, daugiau to ji nedarė. Mano vyras yra daug griežtesnis, nuo jo yra gavusi truputį daugiau. Jo ir klauso labiau, matyt bijo O dėl rėkimo, tai žinau, kad šuo gerai girdi, tik kartais gražiai pakvietus, ji apsimeta, kad negirdi, tada tenka toną pakelti ir šuniukas pasidaro paklusnus