Poemos

Sidai,
jei dalis kūrinėlio dingo, prašom redaguoti, papildyti, kartais ir man kompiuteris ožiuojas arba sistema nesuveikė, nežinia, kartais visai nepriima, jei per ilgai delsiau, tai ir sesija pasibaigė, ji turi savo trukmę

Kur dingo visa dalis?


Sidas123 :
>Bandau laime apie Sida kuris dabar man prieš akis apie kitus nekursiu TINGIU
>Šeimininka aš myliu.
>Mano čia šilti namai
>Gyvenu su didele chebra
>Man čia linksma ai ai ai
>Prieglauda vaikystės namai...
>Prisimenu Braške savo

Bandau laime apie Sida kuris dabar man prieš akis apie kitus nekursiu TINGIU

Šeimininka aš myliu.
Mano čia šilti namai
Gyvenu su didele chebra
Man čia linksma ai ai ai
Prieglauda vaikystės namai...
Prisimenu Braške savo

Bet ne visi blogus skaito. Taip ra daug lengviau rasti, be to zmones, kurie ju neraso gali skelbti cia


GabijaMarija :
>Juk apie savo šunį eilėraščius galite rašyti bloguose....

Juk apie savo šunį eilėraščius galite rašyti bloguose....

Labai patiko!


ruciux1 :
>Ne visai apie šunį, bet...
>Kai mėnuo švietė didis ir ryškus,
>O žvaigždės rodė kelią tolyn,
>Aš palikau savo šiltus namus
>Ir išėjau miškan gilyn.
>Vilko ten sutikti nenorėjau,
>Bet baimės vis vien nejutau.
>Nors oro pritrūkti pradėjo,
>Bet sveiką protą dar laikiau.
>Tiktai kažkoks jausmas apėmė mane,
>Toks keistas, bet trapus ir šiltas.
>Bandžiau aš tvardyti save,
>Bet tapau padaras laukinis pilkas.
>Tapau aš padaru ne šiaip,
>Nesupraskite manęs klaidingai.
>Stenkitės suprast savaip,
>O aš toliau kalbėsiu iškalbingai.
>Taigi, tapau aš padaru širdy,
>Toks apėmė laukinis jausmas.
>Kažką šilto pajaučiau savy
>Ir tai visai nebuvo skausmas...
>Norėčiau pasakyt kas buvo tai,
>Bet žodžiais apsakyt sunku.
>Sunku kai prieš save matai
>Tik medžių daug tamsių pilkų.
>Mane tik mėnuo tąnakt juk suprato,
>Jis lyg įdėjo kažką į mane.
>Tik mėnuo manyje temato
>Laukinį žvėrį - jau nebe save...

Gali sukurti apie Luja???


niekogero :
>Kas gi ten bėga?
>Ne, palauk, jis ėda!
>Padaras keistu snukiu
>Nei mažu nei dideliu!
>Kai sustojo jis šalia,
>Nei baisu, nei ką.
>Daug gražesnis iš arti
>Draugiškesnis nei visi!
>Lyžt rankelę jis,
>Tuoj žaizda užgis.
>Mailo, Mailo aš vardu, -
>Tarė jis ramiu balsu, -
>Vaikštinėju aš keliu
>Nes paleistas aš esu.
>Tik palaidas pamirštu,
>Kad jau temsta po mažu.
>Reikia lėkti, paskubėti,
>Krūmelius atsižymėti,
>Nes Raminta išvažiuos,
>Vėl teks būti prie būdos.
>Štai eilėraštukas apie Mailo. Jei norite, galiu sukurti ir apie jūsiškį.

Šailas,
Šailiukas,
Mano Pūkiukas,
Mano Fainuolis,
Mano gražuolis,
Mano, mano mano,
Mano Džiaugsmelis,
Mano mielumas.

Mano šuniukas,
Šailas Šailiukas,
Jis valgo kauliukus,
Ir gaudo kačiukus,
Kačiukai labai,
labai patinka,
Su draugu Simbyčiu,
Dipse,
Bei Gabiu
Mėgsta palakstyti,
Mano gražuolis,
Mano rudžiukas,
Rudas kaip medis,
Ir baltom letenėlėm,


Ir spėkit kas jis toks?
Jis yra Šailiukas...


Sorry jei nesirimuoja

Ačiū labai, labai fainiai sugalvota )


Ninna15 :
>Nežinau,ar patiks bet pabandysiu.
>Ošia miškas,
>Kyla bangos,
>Pepsis skuba į pagalbą!
>Obuolį sugraužt padės ir triušiuką palydės,
>Iki jo gražaus miškelio,
>Pilno obuolių namelio.
>Grįžęs Pepsis atsiguls šeimininkei ant kelių,
>Ir gražiai jis uždainuos apie viešnagę pas triušelį.
>(Atsiprašau,kad biški "nusukau" kitą temą,bet taip išėjo )
>Pepsiss :
>>Gal kas gali apie maniski sukurt nes man sunkiai sekas...
>>Jo vardas Pepsis, misrunas. Ir jo Foto...

Vasara

Vasara, jau vasara
skuba per laukus.
Geltonkasė,
Mėlynakė.

Prisodino daug gėlių
Dar primėtė pagalių,
Eisim - Gervė, aš ir tu,
Bėgsim rinkti pagalių.

Kai surinksim maišą pilną,
Atsisėsim ant suolelio,
Pažiūrėsim kiek surinkom,
Saugiai jį paslėpsim,

Eisim rinkt gėlių -
Raudonų ir mėlynų.
Gražią vazą pasiimsim,
Pasiskinsim,
Pasiskinsim...

Ir pamerksim į vazelę,
Pastatysim ant kupstelio.

Ne visai apie šunį, bet...



Kai mėnuo švietė didis ir ryškus,
O žvaigždės rodė kelią tolyn,
Aš palikau savo šiltus namus
Ir išėjau miškan gilyn.

Vilko ten sutikti nenorėjau,
Bet baimės vis vien nejutau.
Nors oro pritrūkti pradėjo,
Bet sveiką protą dar laikiau.

Tiktai kažkoks jausmas apėmė mane,
Toks keistas, bet trapus ir šiltas.
Bandžiau aš tvardyti save,
Bet tapau padaras laukinis pilkas.

Tapau aš padaru ne šiaip,
Nesupraskite manęs klaidingai.
Stenkitės suprast savaip,
O aš toliau kalbėsiu iškalbingai.

Taigi, tapau aš padaru širdy,
Toks apėmė laukinis jausmas.
Kažką šilto pajaučiau savy
Ir tai visai nebuvo skausmas...

Norėčiau pasakyt kas buvo tai,
Bet žodžiais apsakyt sunku.
Sunku kai prieš save matai
Tik medžių daug tamsių pilkų.

Mane tik mėnuo tąnakt juk suprato,
Jis lyg įdėjo kažką į mane.
Tik mėnuo manyje temato
Laukinį žvėrį - jau nebe save...

Nežinau,ar patiks bet pabandysiu.
Ošia miškas,
Kyla bangos,
Pepsis skuba į pagalbą!

Obuolį sugraužt padės ir triušiuką palydės,
Iki jo gražaus miškelio,
Pilno obuolių namelio.

Grįžęs Pepsis atsiguls šeimininkei ant kelių,
Ir gražiai jis uždainuos apie viešnagę pas triušelį.

(Atsiprašau,kad biški "nusukau" kitą temą,bet taip išėjo )

Pepsiss :
>Gal kas gali apie maniski sukurt nes man sunkiai sekas...
>Jo vardas Pepsis, misrunas. Ir jo Foto...

Gal kas gali apie maniski sukurt nes man sunkiai sekas...
Jo vardas Pepsis, misrunas. Ir jo Foto...

2563/519a4cdb732c1_size_75x56.jpg

Maža,graži,ir nuostabi,
Foksyte,man esi.....
Laiminga,tu,labai labai,
Laiminga,tu,esi
Miela be galo tu esi
Foksyte,tu,brangi
Mylėsiu aš tave,
Kokia gi tu bebūtum

Nesugalvoju patesimo:

Kas gi paguodžia, kai liūdna man būna?
Kas gi ištraukia, iš bjauraus šito liūno?
Kas pralinksmina, kai reikia to labai?
Kas pradžiugina vėlais vakarais?

Tik muzika tai sugeba viena,
Ji visad gyvena tavoj širdyje,
Jos natos ir nepaprasti akordai,
Glosto sielą maloniai...

Eilėraštis apie valentiną:
Valentino dienoje,
Tarsi meilė širdyje,
Tarsi paukštis danguje,
Skraido meilė begalinė.

Raudonuoja ji šaly,
Lietuvėlės ji glėby,
Ir dainuoja mums visiems dainas.

O žinokit,
Jos vaikinas,
Mėlynakis valentinas,
Ji romantikė,gražuolė,jai padaro ką tik nori.

Kas gi ten bėga?
Ne, palauk, jis ėda!
Padaras keistu snukiu
Nei mažu nei dideliu!
Kai sustojo jis šalia,
Nei baisu, nei ką.
Daug gražesnis iš arti
Draugiškesnis nei visi!
Lyžt rankelę jis,
Tuoj žaizda užgis.
Mailo, Mailo aš vardu, -
Tarė jis ramiu balsu, -
Vaikštinėju aš keliu
Nes paleistas aš esu.
Tik palaidas pamirštu,
Kad jau temsta po mažu.
Reikia lėkti, paskubėti,
Krūmelius atsižymėti,
Nes Raminta išvažiuos,
Vėl teks būti prie būdos.

Štai eilėraštukas apie Mailo. Jei norite, galiu sukurti ir apie jūsiškį.

Hmmm kažką bandžiau kurt, bet visvien dar reiktų pataisyt.

Kalėdos :

Krenta snaigės, sidabrinės pamažu,
Sukas didingu, gražiu verpetu,
Užkloja kiemą, gatves ir namus,
Net gi didžiausius mūsų laukus.

Ir tik žiū – kalėdos jau ne už kalnų,
Išsipusčiusios rieda vingiuotu keliu,
Atnešdamos džiaugsmą ir laimę,
Nepaprastą gėri ir didžią palaimą.

Net nakties vidury - eglutę gražiausią,
Tu išvysti gali, papuoštą seniausiai,
Ji nudabinta girliandom, blizgučiais mielais,
Žiba lempelės vėlais vakarais.

Ir štai atkeliavo, kalėdos smagiai,
Džiaugias ir klega kiemuos mūs vaikai,
Nuotaika visiems labai puiki, gera,
Tai kalėdos – geriausia metuos diena!

Kas tą matė,
Kas tą žino,
Kas galvoja apie tai?

Kai pro langą palaksto mažo šuns lojalai,
Tas suėdė tą kaulą,
Kas pakrapštė sau ausį ,
Kas pavizgino uodegą,
Kas galvojo apie Sausį?

Kai tik pasimato Haris,
Tai plepėjimo diena,
Visų šunų pamėgta,
Visų šunų aplota.

Kai sugrįžta namo Haris,
Atsiranda mieliukas,
Mažas mielas,
Ne plepėjas šuniukas.

Autorius plepaliukas Hariukas.

Aš esu maža kandyla,
mėgstu kandžiotis labai.
Diena zyziu as i lauka,
padukti noriu as smagiai.

Seimininke mane bara,
kai sugriauziu jos batus.
nors ir bara nors ir pyksta,
bet vistiek atleidzia.
Seimininke, tu zinok,
as tave myliu labai.