Bone
Mice
Poemos
kuriame poemas, prievardžius, eilėraščius šunims.
Jums tereikia į šią temą parašyti savo šuns vardą,veislę,įkelt nuotrauką
Su pagarba,Poetai
Jums tereikia į šią temą parašyti savo šuns vardą,veislę,įkelt nuotrauką
Su pagarba,Poetai
2009-06-02 16:59:14
..........
Sulyses, isbales, purvinas ir visalaika sypsantis sunelis....
Jis stovejo ties parduotuves vitrina, prie jo priejo maza mergyte kuri pagloste sulyseli...
Sis jaute laime ir nuostabu jausma - gal tai meile buvo.... bet pikta moteris nutepe mazaja mergaite nuo vargdienelio...
Sunelis seke is paskos, bet priejes svetimu namu duru slenksti, zenge atgal ir bego ilgai ilgai....
Bekti nebegalejo, atsigule ant zemes, bet is uz kampo i ji ziurejo vovere...
Ji buvo maza ir grazi, jos maza ir pukuota uodegele pakylejo suneliui nuotaika...
Sulyses, isbales, purvinas ir visalaika sypsantis sunelis....
Jis stovejo ties parduotuves vitrina, prie jo priejo maza mergyte kuri pagloste sulyseli...
Sis jaute laime ir nuostabu jausma - gal tai meile buvo.... bet pikta moteris nutepe mazaja mergaite nuo vargdienelio...
Sunelis seke is paskos, bet priejes svetimu namu duru slenksti, zenge atgal ir bego ilgai ilgai....
Bekti nebegalejo, atsigule ant zemes, bet is uz kampo i ji ziurejo vovere...
Ji buvo maza ir grazi, jos maza ir pukuota uodegele pakylejo suneliui nuotaika...
2011-02-26 21:32:01
Vartotojas neaktyvus
Aš tai rašau rašinius konkursams ir kartais Š paeiliuoju
Irmavila :
>Aš tai kažkaip pasinešusi ant eilėraščių kurimo nors ir gaunasi Š.
.
Irmavila :
>Aš tai kažkaip pasinešusi ant eilėraščių kurimo nors ir gaunasi Š.
. 2011-02-26 21:30:07
Aš tai kažkaip pasinešusi ant eilėraščių kurimo nors ir gaunasi Š..
. 2011-02-26 21:29:35
Vartotojas neaktyvus
Aš kai rašinius konkursams rašau, tai šiokią tokią patirtėlę turiu...
Irmavila :
>Tai čia ir nėra kaip knyga.. Žinau, čia šiaip ant greitūjų kūriau..
Irmavila :
>Tai čia ir nėra kaip knyga.
. Žinau, čia šiaip ant greitūjų kūriau.. 2011-02-26 21:27:53
Tai čia ir nėra kaip knyga.. Žinau, čia šiaip ant greitūjų kūriau..
. Žinau, čia šiaip ant greitūjų kūriau.. 2011-02-26 21:25:25, pakeista: 2011-02-26 21:25:59
Vartotojas neaktyvus
Labai daug skambėjo, skambėjo, skambės žodžių...
Irmavila :
>Tik tas nelemtas žadintuvas... Jis suardė mažosios Agnės sapnus, jis nukambėjo taip
>skambiai jog pasiekė net jos ausies būgnelius per kuriuos skambėjo šaižus žadintuvo
>garsas. Jos kūnas liepė keltis, bet protas sakė ką kita, jis norėjo likti saldžiuose
>sapnuose kurie už kelių dienų taps realybe... Ji žinojo jog jau šiandien ji guas tą
>mielą veislinį šuniuką ir vesis jį į parodas, žais, glostys... Tačiau ne viskas taip
>paprasta kaip atrodo.
>Ji staigiai atsikėlė ir lėkė pas tėvus pasakyti jog jau šiandien, jau šiandien jie
>turės ją nusivešti į veislyną nuostabaus šunelio pasiimti, o tėvams neliko nieko kito
>kaip tai padaryti, nes mat jie jau tai žadėjo pusę metų...
>Bevažiuojant pro mašinos langą pamatė mažą, purviną ir šlapią šunelį kuris
>žiūrėjo tiesiai Agnei į akis laukdamas kol ji ištars tuos ilgai lauktus žodžius „aš
>tave myliu“. Tačiau tai kaip visada buvo tik svajos. Mašina pravažiavo ir viskas...
>Nuvažiavus iki veislyno duris atidarė šaunus vyriškis ir pakvietė apžiūrėti naujos
>vados šuniukų. Tėvai grožėjosi visais tais geros kilmies šuniukais ir laukė kurį jų
>mylima dukrelė Agnutė išsirinks, tačiau ji lyg prarado kalbos dovaną... Ji pasakė:
>- Nenoriu aš to šuns.
>Tėvai liko nesupratę ir tada jau ketino važiuoti namo, tačiau kai jie tik išžengė iš
>lauko jie pamatė tą patį šunelį kuris buvo pravažiuojant jų mašinai ir staiga mergaitė
>jį apkabino ir pasakė „myliu“. Šios pasakos pamokslas yra tas jog nebūtina pirkti
>veislinį šunį, kartais užtenka ir paprasto mišrūniuko kuris jus taip pat mylės kaip ir
>veislinis, gal net dar labiau...
Irmavila :
>Tik tas nelemtas žadintuvas... Jis suardė mažosios Agnės sapnus, jis nukambėjo taip
>skambiai jog pasiekė net jos ausies būgnelius per kuriuos skambėjo šaižus žadintuvo
>garsas. Jos kūnas liepė keltis, bet protas sakė ką kita, jis norėjo likti saldžiuose
>sapnuose kurie už kelių dienų taps realybe... Ji žinojo jog jau šiandien ji guas tą
>mielą veislinį šuniuką ir vesis jį į parodas, žais, glostys... Tačiau ne viskas taip
>paprasta kaip atrodo.
>Ji staigiai atsikėlė ir lėkė pas tėvus pasakyti jog jau šiandien, jau šiandien jie
>turės ją nusivešti į veislyną nuostabaus šunelio pasiimti, o tėvams neliko nieko kito
>kaip tai padaryti, nes mat jie jau tai žadėjo pusę metų...
>Bevažiuojant pro mašinos langą pamatė mažą, purviną ir šlapią šunelį kuris
>žiūrėjo tiesiai Agnei į akis laukdamas kol ji ištars tuos ilgai lauktus žodžius „aš
>tave myliu“. Tačiau tai kaip visada buvo tik svajos. Mašina pravažiavo ir viskas...
>Nuvažiavus iki veislyno duris atidarė šaunus vyriškis ir pakvietė apžiūrėti naujos
>vados šuniukų. Tėvai grožėjosi visais tais geros kilmies šuniukais ir laukė kurį jų
>mylima dukrelė Agnutė išsirinks, tačiau ji lyg prarado kalbos dovaną... Ji pasakė:
>- Nenoriu aš to šuns.
>Tėvai liko nesupratę ir tada jau ketino važiuoti namo, tačiau kai jie tik išžengė iš
>lauko jie pamatė tą patį šunelį kuris buvo pravažiuojant jų mašinai ir staiga mergaitė
>jį apkabino ir pasakė „myliu“. Šios pasakos pamokslas yra tas jog nebūtina pirkti
>veislinį šunį, kartais užtenka ir paprasto mišrūniuko kuris jus taip pat mylės kaip ir
>veislinis, gal net dar labiau...
2011-02-26 21:25:10
Idomus..... 
Matai jis labiau kaip tekstukas, bet grazus ir pamokslas geras....
As dabar pradejau kurti istraukeles kurios parodytu dieviska gamtos grozi....
Irmavila :
>Tik tas nelemtas žadintuvas... Jis suardė mažosios Agnės sapnus, jis nukambėjo taip
>skambiai jog pasiekė net jos ausies būgnelius per kuriuos skambėjo šaižus žadintuvo
>garsas. Jos kūnas liepė keltis, bet protas sakė ką kita, jis norėjo likti saldžiuose
>sapnuose kurie už kelių dienų taps realybe... Ji žinojo jog jau šiandien ji guas tą
>mielą veislinį šuniuką ir vesis jį į parodas, žais, glostys... Tačiau ne viskas taip
>paprasta kaip atrodo.
>Ji staigiai atsikėlė ir lėkė pas tėvus pasakyti jog jau šiandien, jau šiandien jie
>turės ją nusivešti į veislyną nuostabaus šunelio pasiimti, o tėvams neliko nieko kito
>kaip tai padaryti, nes mat jie jau tai žadėjo pusę metų...
>Bevažiuojant pro mašinos langą pamatė mažą, purviną ir šlapią šunelį kuris
>žiūrėjo tiesiai Agnei į akis laukdamas kol ji ištars tuos ilgai lauktus žodžius „aš
>tave myliu“. Tačiau tai kaip visada buvo tik svajos. Mašina pravažiavo ir viskas...
>Nuvažiavus iki veislyno duris atidarė šaunus vyriškis ir pakvietė apžiūrėti naujos
>vados šuniukų. Tėvai grožėjosi visais tais geros kilmies šuniukais ir laukė kurį jų
>mylima dukrelė Agnutė išsirinks, tačiau ji lyg prarado kalbos dovaną... Ji pasakė:
>- Nenoriu aš to šuns.
>Tėvai liko nesupratę ir tada jau ketino važiuoti namo, tačiau kai jie tik išžengė iš
>lauko jie pamatė tą patį šunelį kuris buvo pravažiuojant jų mašinai ir staiga mergaitė
>jį apkabino ir pasakė „myliu“. Šios pasakos pamokslas yra tas jog nebūtina pirkti
>veislinį šunį, kartais užtenka ir paprasto mišrūniuko kuris jus taip pat mylės kaip ir
>veislinis, gal net dar labiau...
Matai jis labiau kaip tekstukas, bet grazus ir pamokslas geras....
As dabar pradejau kurti istraukeles kurios parodytu dieviska gamtos grozi....
Irmavila :
>Tik tas nelemtas žadintuvas... Jis suardė mažosios Agnės sapnus, jis nukambėjo taip
>skambiai jog pasiekė net jos ausies būgnelius per kuriuos skambėjo šaižus žadintuvo
>garsas. Jos kūnas liepė keltis, bet protas sakė ką kita, jis norėjo likti saldžiuose
>sapnuose kurie už kelių dienų taps realybe... Ji žinojo jog jau šiandien ji guas tą
>mielą veislinį šuniuką ir vesis jį į parodas, žais, glostys... Tačiau ne viskas taip
>paprasta kaip atrodo.
>Ji staigiai atsikėlė ir lėkė pas tėvus pasakyti jog jau šiandien, jau šiandien jie
>turės ją nusivešti į veislyną nuostabaus šunelio pasiimti, o tėvams neliko nieko kito
>kaip tai padaryti, nes mat jie jau tai žadėjo pusę metų...
>Bevažiuojant pro mašinos langą pamatė mažą, purviną ir šlapią šunelį kuris
>žiūrėjo tiesiai Agnei į akis laukdamas kol ji ištars tuos ilgai lauktus žodžius „aš
>tave myliu“. Tačiau tai kaip visada buvo tik svajos. Mašina pravažiavo ir viskas...
>Nuvažiavus iki veislyno duris atidarė šaunus vyriškis ir pakvietė apžiūrėti naujos
>vados šuniukų. Tėvai grožėjosi visais tais geros kilmies šuniukais ir laukė kurį jų
>mylima dukrelė Agnutė išsirinks, tačiau ji lyg prarado kalbos dovaną... Ji pasakė:
>- Nenoriu aš to šuns.
>Tėvai liko nesupratę ir tada jau ketino važiuoti namo, tačiau kai jie tik išžengė iš
>lauko jie pamatė tą patį šunelį kuris buvo pravažiuojant jų mašinai ir staiga mergaitė
>jį apkabino ir pasakė „myliu“. Šios pasakos pamokslas yra tas jog nebūtina pirkti
>veislinį šunį, kartais užtenka ir paprasto mišrūniuko kuris jus taip pat mylės kaip ir
>veislinis, gal net dar labiau...
2011-02-26 21:24:15
Gera mintis!
Matai as dabar is lempos.Net nepakoreguoju.DD
Irmavila :
>Man tik pabaga galėtų būti tokia:
>Ji žvilgčiojo į šonus net nesuprasdama jog už kelių metrų jos tyko milžiniškas
>ūsuotis/pavojus. Tačiau į mano nuomonę nekreipk dėmesio..
>P.S jau baiginėju.
Matai as dabar is lempos.Net nepakoreguoju.
DDIrmavila :
>Man tik pabaga galėtų būti tokia:
>Ji žvilgčiojo į šonus net nesuprasdama jog už kelių metrų jos tyko milžiniškas
>ūsuotis/pavojus. Tačiau į mano nuomonę nekreipk dėmesio.
. >P.S jau baiginėju.
2011-02-26 21:21:13
Man tik pabaga galėtų būti tokia:
Ji žvilgčiojo į šonus net nesuprasdama jog už kelių metrų jos tyko milžiniškas ūsuotis/pavojus. Tačiau į mano nuomonę nekreipk dėmesio..
P.S jau baiginėju.
Ji žvilgčiojo į šonus net nesuprasdama jog už kelių metrų jos tyko milžiniškas ūsuotis/pavojus. Tačiau į mano nuomonę nekreipk dėmesio.
.P.S jau baiginėju.
2011-02-26 21:19:30
Tai ar graziai sukuriau?
2011-02-26 21:17:29
Tai sukursi?
Ivertink mano eilerasti ir istraukeles....
Irmavila :
>Ups, biški buvau ne prie kompo.
Ivertink mano eilerasti ir istraukeles....
Irmavila :
>Ups, biški buvau ne prie kompo.
2011-02-26 21:12:09
...........
Ji buvo jauna ir neatkandusi gyvenimo karciu ir saldziu kasniu...
Mazo ugio, liekno kunelio ir pasisiaususiu plunksnu kurinys....
Jos sulyses kunelis buvo lyg mazas rudeninis azuolo lapelis...
Ji dairesi, bet nesuprato, kad uz keliu zingsniu uz jos varvins seile katinas...
Liudnoka.
Ka tik sukuriau sia istraukele.
Lauksiu komentaru.
Ji buvo jauna ir neatkandusi gyvenimo karciu ir saldziu kasniu...
Mazo ugio, liekno kunelio ir pasisiaususiu plunksnu kurinys....
Jos sulyses kunelis buvo lyg mazas rudeninis azuolo lapelis...
Ji dairesi, bet nesuprato, kad uz keliu zingsniu uz jos varvins seile katinas...
Liudnoka.
Ka tik sukuriau sia istraukele.
Lauksiu komentaru.
2011-02-26 21:10:20
Ups, biški buvau ne prie kompo.
2011-02-26 21:07:32
Jau 15min praėjo
Irmavila :
>Tojterejere, ruoj sukursiu per 5 min kažkokią istorija, prašau įvertinimo kaip profo..
Irmavila :
>Tojterejere, ruoj sukursiu per 5 min kažkokią istorija, prašau įvertinimo kaip profo.
. 2011-02-26 21:04:54
Tu greit sukursi?
2011-02-26 21:04:32
Lietus
As ir tu
Ir lietus
Mes kartu
Kaip linksma ir smagu
Sakiau kad eilerasciu nemoku kurt.
As ir tu
Ir lietus
Mes kartu
Kaip linksma ir smagu
Sakiau kad eilerasciu nemoku kurt.
2011-02-26 20:44:22
...........
As ejau drasiu zingsniu, bet staiga....Durys atsivere...As nesupratau kas ir kodel?
Persigandau, ziurejau pro langa kur atremus savo sakas i langa stovi egle, lietus barbena i stoga....
Tai buvo jis....
Kokia kvaila istrauka is mano kurybos.
As ejau drasiu zingsniu, bet staiga....Durys atsivere...As nesupratau kas ir kodel?
Persigandau, ziurejau pro langa kur atremus savo sakas i langa stovi egle, lietus barbena i stoga....
Tai buvo jis....
Kokia kvaila istrauka is mano kurybos.
2011-02-26 20:40:45
kaip ką tik sukurtas liux
Irmavila :
>Mano jausmai sudūžta širdy,
>Kai stiklas nukrenta žemyn...
>Jie suskyla į šimtūs dalelių,
>Kurias surinkes nebeturėsi kelio,
>Prarasi raktą mano širdin,
>Kur šimta kart klausei kaip atrakint,
>Gal dabar suprasi ką aš jaučiu,
>Ką aš mėgstu, ko nekenčiu...
>Dabar tarp jų atsidūrei ir tu,
>Tarp mano tvirtovės pamatų,
>Kuriuos stačiau labai daug laiko,
>Bet jie vis sugriūdavo nuo menko tvaiko.
>Kurį išleisdavai tu, mano vienintelis tu...
>VA ČIA TAI KVEPIA KATIK SUKURTOMIS PIEVOMIS.
Irmavila :
>Mano jausmai sudūžta širdy,
>Kai stiklas nukrenta žemyn...
>Jie suskyla į šimtūs dalelių,
>Kurias surinkes nebeturėsi kelio,
>Prarasi raktą mano širdin,
>Kur šimta kart klausei kaip atrakint,
>Gal dabar suprasi ką aš jaučiu,
>Ką aš mėgstu, ko nekenčiu...
>Dabar tarp jų atsidūrei ir tu,
>Tarp mano tvirtovės pamatų,
>Kuriuos stačiau labai daug laiko,
>Bet jie vis sugriūdavo nuo menko tvaiko.
>Kurį išleisdavai tu, mano vienintelis tu...
>VA ČIA TAI KVEPIA KATIK SUKURTOMIS PIEVOMIS.
2011-02-26 20:29:16
Ačiū. Galėjo ir neišeiti nes čia ką tik sukūriau 
Irmavila :
>Tikrai labai gražu.
Irmavila :
>Tikrai labai gražu.
2011-02-26 20:12:45
Tikrai labai gražu.
2011-02-26 20:10:26
