Poemos

Iki Birželio 30 d. išsirinkite gražiausią poemą, autoriui padovanosime firminius Bone marškinėlius

Oi aciu labai

Oi kaip miela labai labai labai labai aciu!

Vaiv:
Dikela(Puošnioji dama)
Ji kiekvieną dieną prausias,
Jį šukuojas,galva plaunas...
Skrybėlaitę ji juk turi,
Ir užsideda nuo saulės....
Turi maisto į valias,
Ir protinga ji tikrai....
Moka labas duok,gulėk,
Ir šokuoti kaip varlė.
Kaip gi bus kitaip?:
Juk ji dama iš Raseinių

kiekviena savom mintim...
Jom geriau rašyk į privatą,a tai žiū kad jos miega

wyka rašė:
>Aciu Donata super
>A kaip cia visos po skirtingus posmus surimuojat?! Tai dar geriau

Nu nekaulysiu bet paprasysiu mano šunėkui koki ketureili suregzkit Vokiečiu aviganis - Dikela (siaip tai Dikė)

2563/photo_nD0fLj_size_75x56.jpg

Rutytė
Lesė(Abrakadabra)
Šuru muru,
Baku maku,
Kas ten traška,kas ten braška?
o gi Lesė ten miškely
Žaidžia futbolą prie tako.
Spardo kamuolį į šonus,
Žaidžia žaidžia,net kvatojas.
Ir namo sugrįžt nenoris...

Mundytė
Argas(Pievų Draugas)

Ten šalia prie pievos,
Guli Argas išsidrėbęs.
Jis skaičiuoja gėlytes,
Mato mato į valias....
Ir svajoja,ir galvoja,
Ką skanaus čia radus,
O ne ne,juk jis tiktai sapnuoja...

Aciu Donata super
A kaip cia visos po skirtingus posmus surimuojat?! Tai dar geriau

Wykai:
Taiga(Didžioji ragana)
Viena diena iš kažkur,
Išlindo raganiškas šuo.
Bet pasirodo,
Buvo ji kalytė Taiga,
Su atgamtinėm galiom...
Turėjo ir sparnus ir šluotą,
Ir skrybėlę pėduotą...
Atskrido tiesiai į namus,
Į savo minkštą guolį....
Ir dabar keri visus,
Savo raganiškais burtais...

Tora(pradedančioji burtininkė)
Siauru keliu atbėgo,
Maža balta kalytė
Bet pasirodo ji-
Ne kas kitas,
O gi Fėja....
Su mažais rausvais sparneliais,
Skraido po gėles...
Ir nuskrido į namus,
Į stebuklingą miego šalį....

Wyka,gali visų mūsų 3 prašyt

Ir man, ir man! Įsirėminsiu ir pasikabinsiu virš Argo paduškos

Lese
Ilgaplaukis kolis

2563/photo_DeV6YF_size_75x56.jpg

As ir noriu, kaip garzu jetau jetuteliau

Rėjus(lekiančios klostės)
Gyveno kadaise,
Klostuotas šuniukas,
Rėjuku vadino,kiekvienas draugelis.
Turėjo kauliukų-
9 galybes...
Kad jam nebetilpo,
Atidavė jis kitiems,
Ir tapo draugiška kloste

Geras

gali nors ir visų savo šunų rašyt,sukursim

DQ

Šeila(Juodoji medžioklė)
Kartą išniro,
Iš upės tankios,
Mažytė šunytė
Vardu Šeilutė.
Ji atėjo gyventi
Į šeimą šunų,
ją apėmė džiaugsmas didžiulis...
Ir ten rado draugų
dalepetux rašė:
>
>Šeila*
>Vokiečių jagterjeras

pala. jau jeigu taip gudriai sugalvojai, tai da reik inmest pradinius poemų originalus, ba nesupras nieko žmonės, ir paaiškinti situaciją

taigi tatataigi, aptikus vieną labai (ne)juokingą puslapį, pilna subtilių eilėraščių apie suvokimą, kojas, rugius ir panašiai, kilo didinga idėja ir mums išbandyti savo jėgas kūrybos srityje. Turim ką turim, kūrybines jėgas į bendras poetų poemistų pajėgas tegul jungia kas tik netingi ir gal reikėtų perkelti šitų reikalų į žaidimus?

DONATA

Rėjus(lekiančios klostės)
Gyveno kadaise,
Klostuotas šuniukas,
Rėjuku vadino,kiekvienas draugelis.
Turėjo kauliukų-
9 galybes...
Kad jam nebetilpo,
Atidavė jis kitiems,
Ir tapo draugiška kloste



Aikas(Lekiantis šunėkas)
Kažkada toli nuo jūros,
Buvo lekiantis šunėkas,
Pavadintas jis Aiku,
Nudūmė į laukus,
Ten surado gražią paną,
Tarp gėlyčių raudonų,
Ir gyveno jie laimingai,
Tarp medžių mėlynų...



Edis(prievardis: Edis erškėtrožė)
Augo prie seno dvaro krūmas,
Pavadintas Erškėčiu
Gyveno ten šunelis,
Edžio jis vardu
Atvyko Lietuvėlėn
O gal ir atplaukė,
Kas žino jo likimą,
Prašom netylėt...

Tora Tora
Ji graži
Į koldūną panaši.
Kas gi bus
Jei monstras ateis?
Tornada apsigins

Pripsiui
Pripsius Pripsius jis gražus
Į Kiviuką panašus
Kas jam būtų jei ateitu,
Išbadėjęs Vaikas?
O Pripsiukas apsigintų ,
Ir pabėgtų

ASTUKE666

Odė Baksui (Bezdančiui Ruoniui)

Zarasuose nuo pat seno
Ruonis bezdantis gyveno,
laibos kojos stačios ausys
ne kažkoks ten aplepausis.

Moka sėsti, labas duoti,
Kartais mėgsta papozuoti,
šeimininkę pavolioti,
svetimiems į kailį duoti.


Donata (Mieganti Kurpaitė)

Donatėlė gero būdo,
klept ant kakos ir užsnūdo

O Donata, o Donata,
Kas apdergė tavo batą,
Ar tai paukštis ar žvėris,
Barstė kakas į šalis


Odė Torai
O tu, seilėtas rudasis koldūne , ir kur tu klajojai visą naktelę, kur pradūmojai griovin įsivertęs, kur tavo šlebė nukrito nūnai, ak štai ji, ak štai ji, ak štai ji, antai

AGIESHA

ilgesingai ir graudžiai brazdėdamas krūmuos
netikėtai į laisvę išlindo Baksonas...
Galva kaip cepakas,
o kūnas -skardinės,
nukando jis galvą piktąjai kaimynei.
Išbėgo džiugiai
į Zarasus jis -
gal dar kokį priešą ras,
gal musę praris...

Štai vėlėi žemė dreba galingais virpesiais
Ir vėl nūnai pakilę dulkės kelio seno...
Lyg žada jie kažką –
Pavojus tai, ar džiaugsmas...
Kas atsakys į tai?
Regiu – didingas, prakilnus
Išnyra siluetas, tamsus kūnas...
Aplipęs dulkėm ir purvais...
Ne vieną naktį jis klajojo,
Žygeivis tai garbingas, prakilnus...
Kaip jį vadint?
Jo didenybė tai Koldūnas.
Jo seilės tyška į visas puses
Kilmingai ir siaubingai,
Ausis plevena vėjas tas
Ir uodegą mosingą.
Koldūnas tai, koldūnas tai –
Iš lėto šnabžda vėjas,
Bučiuoja jis ausis nūnai,
Atbėga jau Koldūnas.


Odė Evkos Kutui
..ir sužibo suspindo tasai kalnas... ir švytėjo didybe jo kalnų kalnai, lyg senovės didingieji kutai, išnirę iš gaivalingosios spindesio grožybės... kalnavo apsikalnavusiai... nesvarbu, ar lijo, ar pustė, ar kepino pragaištingi saulės spinduliai, kalnas spindėjo kutais... pleveno vėjyje uolos, tokios šviesios, kad žiūrėti į jas nėjo, ir tokios juodos, kad spinduliavo mirtį ir neviltį... ir žibėjo spindėjo šis kalnas, kutais pasidabinęs, tvirtas kaip plienas ir trapus kaip sniegas, oooooo...

Šeila*
Vokiečių jagterjeras

2563/photo_f7d6fp_size_75x56.jpg

ir siaip, tai mano suo yra Aikas soliuojantis kalnu ozkutis

Pasiskaityk pašnekesiuose apie viską, suprasi.