Šuns išstatymas parodoje

O man atvirkščiai galėčiau išstatyti bet kurį kita haskį tik ne savo man delnai prakaitoja, rankos dreba, pati nieko aplink negirdžiu. O su svetimu šuniu visai nesvarbu, net jaudulys neima Tik man pačiai begalo keista, aš labai pergyvenu, jaudinuosi, bet visada esu su šypsena, nors nesu iš tų visad besišypsančių žmonių čia matyt, taip bandau šuniui parodyti, kad nesijaudinu ir viskas ok ir dar begalo daug kalbinu šunį, ai šaunuolė, ai gera mergaitė, ai bėgam bėgam gražiai... Visi sako, kad mano šuo su manim ringe atrodo gražiausiai, bet visad kai yra galimybė duodu ją mūsų hendlerei profesionalei ir man tada būna daug ramiau Ir manau, kad mano mergytei gerai, nes jai nesvarbu kas ją išstatinėja, kad tik skaniukų pilna kišenė būtu
Dabar pradėjau mokyti savo mažajį, tai vėl viskas iš pradžių

Salli rašė:
>Nu savo suni dazniausiai juk pazisti, zinai ko galiam is jo tiketis ir t.t.
>O jei apsiemi isstatinet kita suni, tai negali but, kad "nusispjaut begs ar nebegs, ka gaus ir
>t.t."
>Man tai asmeniskai visada lengviau savo sunis isstatinet, ypac Gile, pazistu ja kaip nulupta
> Ji mane irgi is puses tono jau supranta
>Kornelija rašė:
>>Aš jau parsivežiau savąją mažylę..... ir jau laukiu pirmosios jos parodos.... nors jau
>>esu išstatinėjus šunis, tačiau savo šunį, manau, sunkiau išstatinėt..... jaudiniesi
>>dėl to kaip išstatysi, kaip jis bėgs ar nebėgs, kokie bus rezultatai ir pan....

na as su saviskiu mokomes pas Ieva Vilniuje, bandom pasiruosti suniuku parodai, sausio men. Neisivaizduoju kaip paciai reiks i ta ringa iseiti, niekad gi nebuvau... Matyt sunku bus labai...

man paciai prastai gaunasi isstatyti jis sukasi,dairosi,neklauso.nors dalyvavom tik suniuku ir mazyliu klasese,bet musu laukia kaune sausio men.ir jau jaunimo va cia ir bus mums jei taip toliau jis neklausys
net paskutineje mazyliu klasej aprasyme teiseja parase kad blogai parodytas

Aham. Kiekvienai veislei savi ypatumai. Aš, kai pirmą kart išsiruošiau, tai turėjau 6 pamokėles su hendlere. Dabar, kai turiu laisvo laiko, išeinu į lauką, uždedu parodinį pavadį ir pavaikštau rateliais, pastatau. Dabar jau ruošiuosi kitai parodai.

na o Aiva parodai tai ruosiasi kasdien jei ne kasdien tai labai jau daznai,bet va as niekaip nepriprantu man buna kosmaras kai jau nuvaziuoji i paroda kojos rankos dreba nieko aplink nebegirdziu nebematau bunu tokia pasimetus kaip reik priprast velniai zino

As kolkas savo suni daviau isstatyt profesionaliai Bet bus parodu kai teks paciai tai daryt (aisku ne pirmas kartas). O va miteliuke labai bijau statyt pati Tad jau dvi hendlerias susiradau

Nu savo suni dazniausiai juk pazisti, zinai ko galiam is jo tiketis ir t.t.
O jei apsiemi isstatinet kita suni, tai negali but, kad "nusispjaut begs ar nebegs, ka gaus ir t.t."
Man tai asmeniskai visada lengviau savo sunis isstatinet, ypac Gile, pazistu ja kaip nulupta Ji mane irgi is puses tono jau supranta

Kornelija rašė:
>Aš jau parsivežiau savąją mažylę..... ir jau laukiu pirmosios jos parodos.... nors jau
>esu išstatinėjus šunis, tačiau savo šunį, manau, sunkiau išstatinėt..... jaudiniesi
>dėl to kaip išstatysi, kaip jis bėgs ar nebėgs, kokie bus rezultatai ir pan....

Aš jau parsivežiau savąją mažylę..... ir jau laukiu pirmosios jos parodos.... nors jau esu išstatinėjus šunis, tačiau savo šunį, manau, sunkiau išstatinėt..... jaudiniesi dėl to kaip išstatysi, kaip jis bėgs ar nebėgs, kokie bus rezultatai ir pan....

Atsimenu, kai prieš 13 metų pirmą kartą savo šunį išstatinėjau ringe, žliumbiau krokodilo ašarom Nežinau, gal iš baimės, gal iš susijaudinimo, arba iš laimės. Man atrodo tada nejaučiau nieko, tik buvau su šuniu ir verkiau. Tąkart teisėjavo Anatolij Žuk (Baltarusija), Kaip šiandien atsimenu jo veido išraišką: kaip visada ramus, tolerantiškas, švelnus.
Ta paroda buvo didžiausia šventė, išsipildžiusi svajonė, ir kaip pagalvoji - ar ne sarmata tupėti ringe ir verkt??? O kiek prieš tai buvo ruoštasi...Ačių Diėvui toki ašarų antplūdžiai daugiau nepasikartojo
Tą dieną beja gavau JN ir grupėje pirmą vietą

Įžangėlė tiems, kas parodose dar nebuvo, nes dalyvavę jau turbūt visa tai mintinai žino

Na parodai ruoštis visų pirma reik ne iš vakaro, o kiek anksčiau, turiu galvoj mokyti ir pratinti prie parodinio pavadžio, bėgti šalia, stovėti stovėsenoj.
Jei šuo mažos veislės ir jį parodoj apžiūrai kelia ant staliuko, reiktų namuose ir prie to pratinti, kad šuniui nebūtų poto streso, pvz. kasdien užkelt ir pačiupinėt, pažiūrėt dantis ant aukšto stalo, skalbimo mašinos ir pan.
Geras hendleris turėtų žinoti, kaip paslėpti šuns trūkumus ir išsyškinti privalumus
Kartais pergalę lemia ne tik pats šuo, bet šiokie tokie hendlerio nuoplenai
Išstatyti šuns nemokantis žmogus gražų šunį gali paversti visišku "nevykėliu:
O kas liečia patį hendlerį.. Turi būti atitinkama apranga (patogi, bet ne per daug puošni, juk einama rodyti šuns ir nereikėtų jo nustelbti ), aišku gražiausia gal kostiumėliai, na bet kiekvienas savaip pasirenka Svarbu ir spalva. Pvz. šuo juodas - nereikėtų rengtis juodai ir pan. Šuo turi išsiskirti.
Hendleriavimo subtilybių labaai daug