Prieš bedokumenčių dauginimo sistemą: veisimas+pardavimas+pirkimas (1)

Nemanau, kad žmonės, kurie daugina, domėsis mano istorija. Jiems giliai dzin ar nudvės ta kalė, ar šuniukai pastips užsiburbuliavę karkalais, ar žarnos lauk išvirs. Bile pinigų gaut iš visos tos situacijos. O veisėjai atsakingi žmonės, jie tokioj situacijoj veiks atsakingai. Papasakojau ją žmonėms supermamose, kurie sekė visą ilgą mano istoriją ir kai pagaliau atsigavom turėjau laiko viską aprašyti buvo baisu, bet dabar visi džiaugėmės. Kiek žinau, būna ir dar baisiau, bet žmonių tas neatgraso. Visais gyvenimo atvejais reikia apgalvoti, ar reikia, ar verta veisti. Ką šie šunys paliks ateities kartoms, kaip pagerins veislę. Aš įsitikinus, kad mūsų šunys paliks gražų pėdsaką ridžbekų istorijoje. O gimdymų būna visokių. Visi įsitikinę, kad jiems taip blogai nebus. Tuo tikėjom ir mes, nors buvom pasiruošę viskam. Tik aišku, ne tam, kas buvo reikėjo iš kart daryt cezarį ir nekankint vaiko mano. Su tokia mintim ir važiavom pirmą kart, bet kai pradėjo gimdyt nebebuvo reikalo kaip ir daryt to cezario. O baigėsi taip. Ką gi, būna. Būna ir baisiau. Veikiau greit, tinkamai, ir nedelsiau niekur nė vienos brangios minutės. Man ši vada aukso vertės. Tikiuos ir šeimininkai šuniukus taip pat vertins, kaip vertinu aš. Per šią vadą įgyjau patirties tiek, lyg būčiau priėmus 10 vadų bet, svarbiausia, visi sveiki, gyvi, jokių apsigimimų, ar kitų baisių defektų. Laimingų Naujųjų visiems

Aš asmeniškai manau, kad jūsų istoriją čia patalpino tam, kad parodyti koks sudėtingas veisimas gali būti ir, kad žmonės, kurie nėra tam pasiruošę net neturėtų bandyti, nes žmonėm, kurie yra pasiruošę iškilo daug nesklandumų. Mes visi supratome, kad esate atsakinga veisėja. Kaip matote jūsų istorija sulaukė daug palaikymo, nepeikimų.

Pumpum :
>Ir dar, joks daugintojas nebūtų padaręs tiek kiek padarėm mes. Norėčiau logiško
>paaiškinimo ką čia veikia mano žinutė

Ir dar, joks daugintojas nebūtų padaręs tiek kiek padarėm mes. Norėčiau logiško paaiškinimo ką čia veikia mano žinutė

Sveiki, na tai ką, patalpino mano istoriją čia be jokkio mano leidimo/pranešimo. Na negražu taip talpinau ją tik ten, kur klausė žmonės, kaip sekasi, ir kur galėjo stebėti visą eigą. Mums pavyko iš trečio karto. Du kartu važiavom į Ukrainą, grįžom tuščiai. Trečią kartą padarėm kergimą su patinu importuotu iš JAV, iš ten pat kur ir mūsų kalė. Gavosi kaip gavosi, šiuo metu jaučiamės visi puikiai, šuniukai dideli ir sveiki, Mūza prižiūri be problemų, mes turim gražaus laiko pailsėt. Nežinau kodėl ši tema prie prie daugintojų, aš esu itin atsakingas žmogus. Mano kalė su dokumentais, iš gerai žinomo užsienio veislyno, aš atlankius daug parodų, padarius skydliaukės, akių, displazijos, širdies tyrimus, ir suradus šuniukams pačius geriausius namus. Veisiau po veisėjo priedėliu, jei kam kyla klausimas

Ne, su dokumentais parduoda


gabeliuskinas :
>Tai vis vien daugintoja skaitosi, ar ne?
>Nikuteee :
>>Joks, o tiesiog veisia savo kalytę, lanko parodas, dalyvauja agility varžybose
>>www.rr-muza.lt
>>gabeliuskinas :
>>>Koks čia veislynas?

Tai vis vien daugintoja skaitosi, ar ne?


Nikuteee :
>Joks, o tiesiog veisia savo kalytę, lanko parodas, dalyvauja agility varžybose
>www.rr-muza.lt
>gabeliuskinas :
>>Koks čia veislynas?

Jei galite, perduokite jai linkėjimus ir tvirtų metų


Nikuteee :
>Joks, o tiesiog veisia savo kalytę, lanko parodas dalyvauja agility varžybose
>www.rr-muza.lt
>gabeliuskinas :
>>Koks čia veislynas?

Joks, o tiesiog veisia savo kalytę, lanko parodas, dalyvauja agility varžybose www.rr-muza.lt


gabeliuskinas :
>Koks čia veislynas?

Koks čia veislynas?

Daugiau nuotraukų:
https://www.facebook.com/muza.rhodesianridgeback/media_set?set=a.353955484749127.1073741826.100004040359446&type=3

4059/52c4768a8a042_size_75x56.jpg

4059/52c4769210da9_size_75x56.jpg

4059/52c47695e09de_size_75x56.jpg

4059/52c47699a7802_size_75x56.jpg

4059/52c4769e8cd78_size_75x56.jpg

Taip reikėjo . Kas smarkiai netingės, ras ir mažių nuotraukas, paspaudęs duotą nuorodą

Viskas gerai baigės Bet iš ties vis vien gaila kalytės, kad taip prisikankino...


KarolinaIrDiora :
>Tai gal žinai, kaip ten baigėsi? Viskas tvarkoj su ta kalyte?
>Nikuteee :
>>Taip.
>>KarolinaIrDiora :
>>>Tu jos šeimininkus pažysti?
>>>Nikuteee :
>>>>Skaitau..skaitau...Perskaičiau. Tada pagalvojau...''Nejaugi čia ta pati Mūza, Leonetos
>>>>kalytė?'' Taip čia iš tiesu ji. Jie buvo užplanavę vadą 2012, bet praėjus kaž kiek
>>>>laiko sužinojo, kad kalė nepastojo. 2013 metais va suporavo ir štai kas atsitiko...vos
>>>>pagimdė. Gaila labai kalės, kad taip prisikankino...Pirmą vadą nepastojo, o antrą vos
>>>>pagimdė..

. Na ir mano nuostabai, po visų cezarių, taukinių kišimų atgal, stresų, ir pan, Mūza pagaliau atsigavo, ir Naujųjų metų naktį ji nei iš šio nei iš to pradėjo laižyti visus šuniukus, mylėti juos ir rūpintis. Nebereikia mums būti mamoms, nuo šiol tik prižiūrim kad pasimaitintų visi ir po truputį duodam soskę papildomai, nes 9 šuniukas ne juokas išmaitinti vienai mamytei, pilnai pienuko užteko kažkur iki 10 dienos smile.gif bet vis tiek duodam spenį kas kiekvieną šėrimą po 10min kiekvienam, kad tik būtų geresnis imunitetas. Na tiek iškentėjom, tiek siaubo pamatėm, nežinau kodėl mums taip visad viskas nenormaliai turi būti biggrin.gif jaučiuosi kaip super woman tai va taip mums sekasi didžiuojuos savo kalyte, ji tiek daug iškentė, ir po tų įvykių ji man dar brangesnė ir jaučiu neapsakomą padėką veterinarei Simonai iš keturių pėdučių, kuriai skambinau ir naktį, ir dieną, ir kuri tiek daug padarė dėl mūsų, ir vis dar galiu kreiptis susidūrus su šokiais tokiais sunkumais
-------------------------------------------------
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=905020&st=276&#entry65181179

Tai gal žinai, kaip ten baigėsi? Viskas tvarkoj su ta kalyte?


Nikuteee :
>Taip.
>KarolinaIrDiora :
>>Tu jos šeimininkus pažysti?
>>Nikuteee :
>>>Skaitau..skaitau...Perskaičiau. Tada pagalvojau...''Nejaugi čia ta pati Mūza, Leonetos
>>>kalytė?'' Taip čia iš tiesu ji. Jie buvo užplanavę vadą 2012, bet praėjus kaž kiek
>>>laiko sužinojo, kad kalė nepastojo. 2013 metais va suporavo ir štai kas atsitiko...vos
>>>pagimdė. Gaila labai kalės, kad taip prisikankino...Pirmą vadą nepastojo, o antrą vos
>>>pagimdė..

Taip.


KarolinaIrDiora :
>Tu jos šeimininkus pažysti?
>Nikuteee :
>>Skaitau..skaitau...Perskaičiau. Tada pagalvojau...''Nejaugi čia ta pati Mūza, Leonetos
>>kalytė?'' Taip čia iš tiesu ji. Jie buvo užplanavę vadą 2012, bet praėjus kaž kiek
>>laiko sužinojo, kad kalė nepastojo. 2013 metais va suporavo ir štai kas atsitiko...vos
>>pagimdė. Gaila labai kalės, kad taip prisikankino...Pirmą vadą nepastojo, o antrą vos
>>pagimdė..

Tu jos šeimininkus pažysti?


Nikuteee :
>Skaitau..skaitau...Perskaičiau. Tada pagalvojau...''Nejaugi čia ta pati Mūza, Leonetos
>kalytė?'' Taip čia iš tiesu ji. Jie buvo užplanavę vadą 2012, bet praėjus kaž kiek
>laiko sužinojo, kad kalė nepastojo. 2013 metais va suporavo ir štai kas atsitiko...vos
>pagimdė. Gaila labai kalės, kad taip prisikankino...Pirmą vadą nepastojo, o antrą vos
>pagimdė..

Skaitau..skaitau...Perskaičiau. Tada pagalvojau...''Nejaugi čia ta pati Mūza, Leonetos kalytė?'' Taip čia iš tiesu ji. Jie buvo užplanavę vadą 2012, bet praėjus kaž kiek laiko sužinojo, kad kalė nepastojo. 2013 metais va suporavo ir štai kas atsitiko...vos pagimdė. Gaila labai kalės, kad taip prisikankino...Pirmą vadą nepastojo, o antrą vos pagimdė..

o.o Baisu, tiesiog, ašaros man vos ne vos eina priekin. Kai sakė pasidavė, galvojau mirė, bet ačiū dievui ji sveika


Rodnega :
>Vienos veisėjo patirtis.
>Paimta iš http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=905020&st=276&#entry65181179
>--------------------------------
>O dabar apie baisesniuosius dalykus kurie silpnesnių nervų žmones apskritai atgrasys nuo
>veisimo turbūt
>Kalė mano kankinosi baisiuose sąrėmiuose lygiai 2 paras. Nemiegojau ir aš su ja, nes visų
>pirma ir man neramu, ir Mūza mano glaustėsi, norėjo kad būčiau su ja. Kartu užmigdavom
>dėžėj, kartu ir atsikeldavom, kai pradėdavo laižyti man veidą iš skausmo. Po paros
>sąrėmių paliko neramu ir nuvažiavom pas veterinarę apsižiūrėti. Sakė viskas kol kas
>vyksta tvarkingai, sąrėmiai ok, kaklelis dar tik pusiau buvo atsivėręs, taigi laukėm
>toliau. Vaikščiojom daug, ir laiptais, ir lauke, ir kalniukais, ratais kvadratais apie
>rajoną kas pusvalandį maždaug, kad viską paspartint. Bet nieko, ji toliau sąrėmiavo ir
>jokių ženklų nebuvo matyti daugiau. Kartais atrodydavo jau tuoj tuoj, bet nesulaukiau. Na
>trečios paros rytą nebesulaukus nė vieno šuniuko ir kai jau kuris laikas bėgo žalios
>išskyros, nusprendžiau važiuoti pas veterinarę vėl. Vos įsėdom į mašiną jai nubėgo
>vandenys, ir nuvažiavus apie 5km nuo namų (iki veterinarės 20km) pradėjo kriokti, taigi
>paskambinom kad gimdom ir apsisukom namo. Per ateinančią valandą pagimdė didžiulę
>mergaitę, skaudėjo žiauriai, vos neišgriuvau nuo tokių vaizdų ir kriokimų biggrin.gif
>iš skausmo ir išsekimo ji nesidomėjo šuniukais, bet 4 sulaukėm sėkmingai, kad ir
>pažaliavusiuose vandenyse. Tada dar sąrėmiavo kas reiškė jog yra šuniukų, bet vis
>nurimdavo. Taigi kai praėjo kiek daugiau nei valanda, o iki veterinarės mums apie 30-40min
>kelio, nusprendėm nebedelsti ir važiuoti vėl, kad neuždustų jei nepradės gimdyti. Taigi
>pusiaukelėje priėmiau berniuką. Net nesupratau kur mes ten radomės, atsijungus buvau,
>Mūzą draugas išvedė iš mašinos kad būtų daugiau vietos, sutvarkiau šuniuką, ir kaip
>ir galėtume važiuot namo, nes sąrėmiai baigėsi, bet dėl visko nusprendėm važiuoti
>pažiūrėti kaip laikosi Mūza, ir patikrins ar dar yra šuniukų. Na turbūt verta paminėti,
>kad mano gražuolė nebuvo visai stora ir mes tikėjomės prie geriausių norų 5-6 šuniukų,
>bet būčiau nenustebus ir jei būtų tik 4. Taigi mūsų didžiai nuostabai, veterinarė
>čiuopė dar 2 šuniukus. Labai apsidžiaugėm, su skatinamaisiais prasidėjo sąrėmiai, kišo
>ranką ir traukė šuniukus. Kas lindo kojomis į priekį tuos lengvai ištraukė, kas galvyte
>tuos sunkiau. Po to kai gimė 7, sakė vienas dar tikrai yra, jei ne 2. Aš sėdėjau apšalus,
>ir juokavau kad nė kaspinėlių nebeturėsiu, nes buvau didelė optimistė ir 8 nusipirkau tik
>biggrin.gif na ir ištraukus 8 sakė yra dar 1 didelis, arba 2 mažiukai. Jau pradėjau net
>melstis, kad būtų tik 1, nes supratau, kad Mūza daugiau tikrai nebepajėgs išgimdyti, nes
>ji 3 paras kankinosi, neėdė, vėmė, klykė, nemiegojo ir daug vaikščiojo. Taigi gimdant
>paskutinį 9 ji pasidavė. Nepadėjo nei kofeinas suleistas, nei dozė skatinamųjų, nei
>lakstymas ristele, niekas... Bandė dar stenėti, bet nebesigavo. O jis kaip tyčia lindo
>galvyte į priekį, tai buvo sunku užčiuopti, ir kas baisiausia buvo be apvalkalo, tai jau
>galėjo ir girdėti kaip burbuliuoja skysčius į save. Laiko turėjom max 10min. Kai
>nebeišgimdė, nusprendė pjauti. Ašarų pakalnė pas mane, kad dėl paskutinio šuniuko
>reikia pjauti. Atgaivino jį, atsigavo pilnai, šiuo metu tikras gražuolis ir fainuolis,
>vienas mylimiausių. Bet nepaisant to, Mūzai susisuko šarai, vaikų ji nežiūrėjo, maitinom
>per prievartą, kėlėmės dviese kad būtų lengviau, šėrėm po 3 šuniukus 3 partijas,
>žiauriai sekino tai, žaizdą draskė kaip pasiutę tai reikėjo laikyti letenėles jiems,
>vėliau jau ji sustiprėjo ir duodavo maitinti be problemų, tik nelaižė jų. Na praėjo
>savaitė, išėmė siūlus, ir tą pačią dieną mes viską sužiūrėjom, džiaugėmės kad
>nebereikia žiūrėti kad nedraskytų šuniukai, ir palikę šunį sesei su šuniukais pagaliau
>nusprendėme nuvažiuoti į sportus ir panašiai, nes jautėmės ir patys jau atsigavę (prieš
>tai jau konkretus išsekimas kamavo, kai 3 paras pati nė bluosto nesudėjau, ir dar kėliaus
>pastoviai maitint). Taigi mums nuvažiavus 12km nuo namų, skambina sesė kad Mūzai plyšo
>buvus žaizda ir išvirto viskas lauk. Pradėjau drebėt, per miestą lėkėm šimtais, visiems
>pypinom, mirksenom, ir padarėm kelias avarines situacijas. Prisiskambinau veterinarei kad tuoj
>pat atvažiuojam. Grįžau namo, sesė stovėjo apkabinus Mūzą suvyniotą į rankšluostį,
>aš keikiau viską aplink, atsisėdau su ja į mašiną ir raminau, guodžiau, o draugas toliau
>lėkė šimtais pas veterinarę. Valandos kelią suvažinėjom per pusvalandį, Mūza tokiam
>strese buvo kad nė narkozės nereikėjo, sukišo viską atgal (tai buvo taukinė, kuri saugo
>žarnas) ir taip, susiuvo vėl. Šį kart siūlus laikysim 10 dienų, rytoj jau planuojam
>traukti. Žiauriai bijau, kad vėl taip pat nepasikartotų ir ji neprasidraskytų per naujo

Vienos veisėjo patirtis.
Paimta iš http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=905020&st=276&#entry65181179
--------------------------------
O dabar apie baisesniuosius dalykus kurie silpnesnių nervų žmones apskritai atgrasys nuo veisimo turbūt

Kalė mano kankinosi baisiuose sąrėmiuose lygiai 2 paras. Nemiegojau ir aš su ja, nes visų pirma ir man neramu, ir Mūza mano glaustėsi, norėjo kad būčiau su ja. Kartu užmigdavom dėžėj, kartu ir atsikeldavom, kai pradėdavo laižyti man veidą iš skausmo. Po paros sąrėmių paliko neramu ir nuvažiavom pas veterinarę apsižiūrėti. Sakė viskas kol kas vyksta tvarkingai, sąrėmiai ok, kaklelis dar tik pusiau buvo atsivėręs, taigi laukėm toliau. Vaikščiojom daug, ir laiptais, ir lauke, ir kalniukais, ratais kvadratais apie rajoną kas pusvalandį maždaug, kad viską paspartint. Bet nieko, ji toliau sąrėmiavo ir jokių ženklų nebuvo matyti daugiau. Kartais atrodydavo jau tuoj tuoj, bet nesulaukiau. Na trečios paros rytą nebesulaukus nė vieno šuniuko ir kai jau kuris laikas bėgo žalios išskyros, nusprendžiau važiuoti pas veterinarę vėl. Vos įsėdom į mašiną jai nubėgo vandenys, ir nuvažiavus apie 5km nuo namų (iki veterinarės 20km) pradėjo kriokti, taigi paskambinom kad gimdom ir apsisukom namo. Per ateinančią valandą pagimdė didžiulę mergaitę, skaudėjo žiauriai, vos neišgriuvau nuo tokių vaizdų ir kriokimų biggrin.gif iš skausmo ir išsekimo ji nesidomėjo šuniukais, bet 4 sulaukėm sėkmingai, kad ir pažaliavusiuose vandenyse. Tada dar sąrėmiavo kas reiškė jog yra šuniukų, bet vis nurimdavo. Taigi kai praėjo kiek daugiau nei valanda, o iki veterinarės mums apie 30-40min kelio, nusprendėm nebedelsti ir važiuoti vėl, kad neuždustų jei nepradės gimdyti. Taigi pusiaukelėje priėmiau berniuką. Net nesupratau kur mes ten radomės, atsijungus buvau, Mūzą draugas išvedė iš mašinos kad būtų daugiau vietos, sutvarkiau šuniuką, ir kaip ir galėtume važiuot namo, nes sąrėmiai baigėsi, bet dėl visko nusprendėm važiuoti pažiūrėti kaip laikosi Mūza, ir patikrins ar dar yra šuniukų. Na turbūt verta paminėti, kad mano gražuolė nebuvo visai stora ir mes tikėjomės prie geriausių norų 5-6 šuniukų, bet būčiau nenustebus ir jei būtų tik 4. Taigi mūsų didžiai nuostabai, veterinarė čiuopė dar 2 šuniukus. Labai apsidžiaugėm, su skatinamaisiais prasidėjo sąrėmiai, kišo ranką ir traukė šuniukus. Kas lindo kojomis į priekį tuos lengvai ištraukė, kas galvyte tuos sunkiau. Po to kai gimė 7, sakė vienas dar tikrai yra, jei ne 2. Aš sėdėjau apšalus, ir juokavau kad nė kaspinėlių nebeturėsiu, nes buvau didelė optimistė ir 8 nusipirkau tik biggrin.gif na ir ištraukus 8 sakė yra dar 1 didelis, arba 2 mažiukai. Jau pradėjau net melstis, kad būtų tik 1, nes supratau, kad Mūza daugiau tikrai nebepajėgs išgimdyti, nes ji 3 paras kankinosi, neėdė, vėmė, klykė, nemiegojo ir daug vaikščiojo. Taigi gimdant paskutinį 9 ji pasidavė. Nepadėjo nei kofeinas suleistas, nei dozė skatinamųjų, nei lakstymas ristele, niekas... Bandė dar stenėti, bet nebesigavo. O jis kaip tyčia lindo galvyte į priekį, tai buvo sunku užčiuopti, ir kas baisiausia buvo be apvalkalo, tai jau galėjo ir girdėti kaip burbuliuoja skysčius į save. Laiko turėjom max 10min. Kai nebeišgimdė, nusprendė pjauti. Ašarų pakalnė pas mane, kad dėl paskutinio šuniuko reikia pjauti. Atgaivino jį, atsigavo pilnai, šiuo metu tikras gražuolis ir fainuolis, vienas mylimiausių. Bet nepaisant to, Mūzai susisuko šarai, vaikų ji nežiūrėjo, maitinom per prievartą, kėlėmės dviese kad būtų lengviau, šėrėm po 3 šuniukus 3 partijas, žiauriai sekino tai, žaizdą draskė kaip pasiutę tai reikėjo laikyti letenėles jiems, vėliau jau ji sustiprėjo ir duodavo maitinti be problemų, tik nelaižė jų. Na praėjo savaitė, išėmė siūlus, ir tą pačią dieną mes viską sužiūrėjom, džiaugėmės kad nebereikia žiūrėti kad nedraskytų šuniukai, ir palikę šunį sesei su šuniukais pagaliau nusprendėme nuvažiuoti į sportus ir panašiai, nes jautėmės ir patys jau atsigavę (prieš tai jau konkretus išsekimas kamavo, kai 3 paras pati nė bluosto nesudėjau, ir dar kėliaus pastoviai maitint). Taigi mums nuvažiavus 12km nuo namų, skambina sesė kad Mūzai plyšo buvus žaizda ir išvirto viskas lauk. Pradėjau drebėt, per miestą lėkėm šimtais, visiems pypinom, mirksenom, ir padarėm kelias avarines situacijas. Prisiskambinau veterinarei kad tuoj pat atvažiuojam. Grįžau namo, sesė stovėjo apkabinus Mūzą suvyniotą į rankšluostį, aš keikiau viską aplink, atsisėdau su ja į mašiną ir raminau, guodžiau, o draugas toliau lėkė šimtais pas veterinarę. Valandos kelią suvažinėjom per pusvalandį, Mūza tokiam strese buvo kad nė narkozės nereikėjo, sukišo viską atgal (tai buvo taukinė, kuri saugo žarnas) ir taip, susiuvo vėl. Šį kart siūlus laikysim 10 dienų, rytoj jau planuojam traukti. Žiauriai bijau, kad vėl taip pat nepasikartotų ir ji neprasidraskytų per naujo

baisuu