Bijo griaustinio (fejerverkų, signalizacijos garso)

Artėja šunų mylėtojų laukiama vasara, o kartu su ja – ir kartkartėmis praūžiančios audros. Lietuviška vasara neprabėga be griaustinio. Deja, ne vienas šuo griaudint jaučiasi nejaukiai. Negana to, kad griaustinio (ar kito stipraus garso) baimė keičia šuns elgesį, dėl nuolatinio baimės sukeliamo streso gali pablogėti augintinio sveikata. Vis dėlto, iki vasaros dar yra laiko, per kurį galima spėti augintinį bent šiek tiek pripratinti prie baimę keliančio triukšmo.

Tam reikės ramios muzikos ir audros garso įrašo. Pirmiausia šunį supažindinkite su ramia muzika – tegul augintinis atsipalaiduoja, ramiai guli, galite jam duoti sugraužti skanėstą. Kitaip sakant, lengvos muzikos paskirtis – nuraminti šunį, o glostant ar duodant skanėstus galima susieti muziką su geromis emocijomis. Yra įvairių teorijų, teigiančių, kad labiausiai šunį ramina arfos bei pianino garsai.

Kai šuo gerai jaučiasi girdėdamas ramią (net ir garsiai leidžiamą) muziką, galite pamažu pratinti prie griaustinio garsų. Įrašą su dundėjimu, vėjo ūžimu ir panašiais garsais leiskite tuo pačiu metu, kaip ir ramią muziką. Griaustinio įrašas turi būti labai tylus, kad netrikdytų šuns. Glostykite augintinį, leiskite jam ramiai gulėti. Kasdien griaustinio garsumą galėsite stiprinti, tačiau stebėkite šunį – jeigu, pagarsinus dundėjimą, šuo sunerimo, pritildykite įrašą. Svarbu keturkojį prie baimę keliančio garso pratinti labai pamažu ir jį, kaip ir ramią muziką, susieti su smagia šuniui veikla – gulėjimu šalia šeimininko, skanėsto valgymu ir pan.

Tokią pačią metodiką galima taikyti su bet kokiu baimę keliančiu garsu – sirenos, signalizacijos kaukimu, fejerverkais, kitų šunų lojimu ir pan. Galima nenaudoti tylios, ramios muzikos, o tiesiog po truputėlį garsinti stresą keliantį įrašą, tačiau reikia įsitikinti, ar šuo gerai jaučiasi. Teigiamas emocijas užtikrins skanėstai, žaislai, komandų pasikartojimas. Jeigu namuose gyvena ne vienas augintinis, jo reakcija į baimę keliančius garsus paprastai būna ramesnė. Pasistenkite, kad žaibuojant ar sprogstant fejerverkams šuo namuose būtų ne vienas.

Neprovokuokite šuns baimės. Artėjant griaustiniui ar ruošiantis šauti fejerverkus, paruoškite ir augintinį -jeigu įmanoma, su augintiniu būkite ten, kur jis jaučiasi saugiausiai (pvz.: leiskite šuniui atsigulti narve ar guolyje) ar bent prisekite pavadėlį, kad išsigandęs šuo nepabėgtų. Svarbi ir jūsų savijauta – kai šeimininkas bijo griaustinio, šuo baimę jaučia dar stipriau.
Išskirtiniais atvejais, kai šuns baimė perauga į fobiją, galima naudoti raminančius vaistus. Prieš jų vartojimą būtina pasitarti su veterinaru.

Gabija Vyšniauskaitė