Kaip ir kam kirpti šuns nagus? (II dalis)

Kadangi jau žinome, kaip nekirpti nagų šuniui, pats laikas išsiaiškinti, kaip derėtų juos kirpti. Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į šuns savijautą, o ne į nagų formą – kai šuo jausis gerai ir džiaugsis ar bent toleruos nagų trumpinimą, galėsime mokytis nagą apkirpti tinkamai. O dabar – apie tai, kaip padaryti, kad šuns savijauta „pedikiūro“ metu būtų gera.

Ar atsimenate aukščiau išvardintus 5 veiksnius, kurie sukelia šuniui nemalonias emocijas? Taip, mūsų tikslas dabar tuos veiksnius sumažinti ir galiausiai pašalinti. Apie viską nuo pradžių.

Laisvės apribojimo veiksnio visiškai pašalinti beveik neįmanoma – šunį vis tiek teks prilaikyti. Tačiau tai gali jam būti malonu. Pasirinkite, kokia poza norėsite laikyti augintinį, kol kirpsite jam nagus ir (be jokių žirklių rankoje!) paimkite šunį. Siūlomos įvairios pozos – galima tiesiog pakelti šuns letenas, galima šunį apversti ant nugaros, galima guldyti ant šono. Tai priklauso nuo individualaus šuns ir to, kaip jis jausis patogiausiai bei saugiausiai. Beje, nagus kirpkite tik namų aplinkoje, kol šuo apsipras su šia procedūra. Šunį, paguldytą ar laikomą norimoje pozicijoje, skatinkite ramiu balsu, vėliau energingai pažaiskite ar duokite skanėstą. Jūsų tikslas – parodyti augintiniui, kad būti tokioje pozicijoje yra smagu, nes po ramaus buvimo laukia smagūs dalykai. Buvimo pozicijoje laikas šuniui turi būti netikėtas – kartais užteks vos užimti poziciją ir šuo bus paleidžiamas žaisti, o kartais teks ramiai pabūti ir keliasdešimt sekundžių. Nustebinkite šunį.

Kitas nemalonus veiksnys – letenos bei atskirų pirštų lietimas. Tikslas – parodyti šuniui, kad letenų lietimas yra smagus dalykas, nes (kaip netikėta!) po jo gaunamas skanėstas. Galite laikyti didesnį skanėstą, ir, šuniui jį graužiant, laisva ranka liesti šuns letenas, jas pakilnoti, švelniai paspausti atskirus pirštus. Vėliau to paties mokyti „pozoje“.

Pastebėjau, kad kai kurie šunys staigiai atitraukia leteną, jeigu padukus paliečia šaltas nagų kirpimo įrankis. Jeigu jūsų šuo į tai jautriai reaguoja, išeitis paprasta – šiek tiek palaikykite įrankį rankose, kad jis apšiltų. Nepulkite augintiniui kirpti nagų – užteks šuns 1 nagą (taip, vieną), kol šuo „pozoje“, paliesti žirklėmis. Tuomet vėl galite žaisti ir duoti skanėstų – kitą nagą paliesti galėsite vėliau. Skubėti neverta: jeigu šuo blogai jaučiasi dabar, kai nagas net nėra kerpamas, jis tikrai gerai nesijaus iš tikro bandant patrumpinti nagučius. Kantrybė čia labai svarbi, nes nagų kirpimas nėra tik paprasta kosmetinė procedūra – tai yra ir šuns ir šeimininko pasitikėjimo ir tarpusavio kontakto atspindys. Jeigu kirpsite nagus per prievartą, galite pabloginti santykius su gyvūnu, nes „kirpimo išpuoliai“ sumažins pasitikėjimą žmogumi.

Čia būtina paminėti nervingą šeimininką kaip dar vieną nemalonų veiksnį. Jeigu esate pavargęs ir suirzęs, šuns nagus palikite ramybėje. Suerzinsite ne tik augintinį, bet ir save, nes pavargęs ar piktas šeimininkas dažnai, to net nejausdamas, daro spaudimą šuniui.

Jeigu nuosekliai sekėte straipsnio eigą ir savo šuns kūno kalbą, jūsų šuo jau turėtų leistis ramiai būti „pozoje“ ir nebijoti žirklių. Dabar beliks išmokti teisingai patrumpinti nagą jo nepažeidžiant. Apie tai pakalbėsime vėliau, kaip ir apie tai, kokius įrankius naudoti nagų kirpimui. Kitą kartą išsiaiškinsime ir tai, kaip sumažinti nemalonų jausmą, kurį jaučia šuo, kol kerpame jam nagą.

---
Gabija Vyšniauskaitė