Mano šuo… pavogtas!

Turbūt kiekvienas šuns šeimininkas yra girdėjęs apie dingusius (bet ne pasimetusius!) gyvūnus. Populiarėjant brangių šunų įsigijimui populiarėja ir... jų vagystės.

Nors Lietuvoje ši problema nėra labai dažna (ir, tikiuosi, tokia niekada nebus), pasaulinė statistika liūdna: per metus pavagiama iki 2 milijonų (!) šunų. Kaip nuo to apsisaugoti?

Nepaleiskite šuns nuo pavadėlio, jei nesate tikri, kad jis atbėgs pašauktas – ne visi pabėgusį šunelį priglaudžiantys asmenys jam linki tik gero. Jeigu paleidžiate šunį lakstyti aptvertame kieme, turite stebėti, ką jis veikia. Tai svarbu ne tik dėl galimybės, kad šuo bus pavogtas, bet ir dėl to, kad neprižiūrimas augintinis išmoksta nepageidautino elgesio (pvz.: rausiasi po tvora) ir gali susirgti suėdęs į kiemą patekusių atliekų ar negyvų gyvūnėlių, pvz.: rupūžių ar kritusių paukščių.

Kai kas nors pasivaikščiojimo metu klausia, kiek vertas toks šuo, kaip jūsų, nesigirkite kaina ir nepasakokite, kur gyvenate – palikite šią informaciją artimų draugų ratui arba tik savo šeimai.

Nepalikite šuns vieno automobilyje, net jeigu jis ir užrakintas. Vėlgi, tai ne tik dėl vagysčių prevencijos – galimi keli nedžiuginantys scenarijai: šuo automobilyje gali perkaisti; sugadinti automobilio saloną; jeigu į automobilį laušis vagis, šuo gali pabėgti.

Taip pat nepatartina šuns palikti pririšto prie parduotuvės, nors tam ir yra skirti specialūs stovai ar kabliukai. Kaip ir paleidimo aptvertame kieme atveju, jūs negalite kontroliuoti palikto šuns elgesio (jis gali loti, kąsti praeiviams, susipainioti pavadėlyje ar pabėgti). Jeigu šuo elgiasi gerai, jis tampa lengvu grobiu vagims.

Kadangi dauguma šunų pavagiama tam, kad juos vėliau būtų galima parduoti arba už juos prašyti išpirkos, sveikintina idėja yra gyvūną „čipuoti“ (oficialus pavadinimas – integrinis grandynas). Tai reiškia, kad augintiniui po oda įleidžiama mikroschema ir, nuskenavus ją specialiu prietaisu (jį turi veterinarai ir šunų mylėtojų klubai) galima gauti informaciją apie šunį – kas jo savininkas, kokiu adresu registruotas ir pan. Dažnai tai yra vienintelė galimybė įrodyti, kad šuo priklauso tikrai jums. Seniau buvo populiarus žymėjimas tatuiruote, tačiau ji greitai apauga kailiu arba gali išblukti.

Nors niekas nesitiki, kad dings jų augintinis, tačiau reikia būti viskam pasiruošus. Turėkite savo šuns nuotraukas (pageidautina visu ūgiu prie žmogaus, kad matytųsi jo dydis ir atskirai tik galvos, fotografuojant žmogaus akių lygyje), kad, vos tik jam dingus, galėtumėte parodyti jo kuo naujesnį atvaizdą.

Pabaigai – šiek tiek statistikos:

beveik pusė šunų pavagiami iš namų. Kas penktas šuo buvo paliktas vienas. Dažniausiai vagiami dekoratyvinių veislių šunys ir naudojami nelegaliam veisimui arba perparduodami. Dalis lieka gyventi kaip namų šunys.

---
Gabija Vyšniauskaitė