Kaip įsigijote savo mišrūną?

Mano dinute atsirado nezinia is kokiu zmoniu. Ja nusipirko vyras kurio dukra pazinojo mano pusesere ir gryzusi puskes drauges mama nenorejo to suniuko tai atidave puskiai o puskes mama mano teta neleido puskei augint Dinutes tai mano dedei padovanojo o jo zmona nemokejo rupintis mazu ciuciku primaitino paprastu pienu tai si mano kalyte pridirbo ant kilimo dedes zmona labai supyko bet po keliu dienu atejo mano tetis i svecius ir pasieme ja namo grizau is drauges vakare temstant ir ant foteliuko isvydau maza kalaite nors nezinojom ar ji ar jis tas ciucikas tai davem varda Dinas bet kai ji Dinute tapo panele sunu metais ji pradejo rujoti ir taip ir suzinojom.

Tėvai kalėdų proga nupirko

mano meskiukas atsirado pas mane sitaip puseseres drauges kalyte atsvede suniuku tai ir pasijemem ji ir visi jy labai mylim o mociute labiausia net varda mociute isrinko

Mano mopsiuko istorija tokia: viena diena atejo jis prie musu namu, mama ji pastebejo, bet is pradziu nekreipe demesio, bet kita diena, mama ji rado mieganti kluone, ir pradejo ji maitinti. As gryzusi is sostines i kaima, ji pamaciau, ir ta nakti priemiau i namus, nes jis buvo lb geras, nei smirdejo, mates kad priziuretas. Taip jis liko pas mus, nors mama nelabai myli sunis, bet sis suminkstino sirdi ir tapo geru jos draugu.

na mano suniuko istorija graudi ja suradau per interneta,bet wa mokejau pinigus kad nuwaziuot si suniuka pasiimt,kai nuwaziawau pamaciaw as loryte jy gulejo prie mamos (rotweileres)o lorutes broliukas jau lakste duko,na istorija ta kad kazkokie pacanai prigere lora mete y siena i jai koja suzeide i dantis ismuso tai parsiwezes globojau nk newalge ejom pas daktaru bet wa koja isgyjo su waistu pagalba bet wa neisauga wienas iltinis dantis yra nuskeltas;/

Nikute atsirado pas mus taip. Pažystami turėjo šuniuku tai nutarem nusipirkti aišku nieko nekainavo.

Jį močiutė mano prašymų parnešė iš savo kaimynės (kuri augino ir labai mylėjo savo škotų terjerę ~senutę jau~)
Mano gauta kalytė buvo labai labai ir yra judri ir mylima nors ir mišrūnė
tėtis bute neleidžia augint šuniukų dėl kurių aš jau nuo tada kai sužinojau kas yra šuo , esu pakvaišusi. aš priglausdavau, šerdavau, bandydavau ieškot namų visiems benamiams. Niekad jų nebijojau ir nebijau (tėvus ir draugus tai gasdina, bet man nerupi ) ,Dažnai pykstuosi su tėčiu del suns laikymo ,,, vistiek nenugaliu jo priestaravimu...
bet pagaliau galesiu turet suniuka, del sunkiu priezasciu. ;')

Rudį tėvukui ir man padovanojo dėdė Egidijus.
Ozį gavau nuo tėtės su vardadieniu.

Norėjau įsigyti veislinį šunelį, tačiau eilinį kartą nuėjus į gyvūnų globos namus, pamačiau mažyčius juodus kamuoliukus Po dviejų dienų Airą pasiėmiau. Niekada nesigailėjau ir labai džiaugiuosi, nes ji tikrai nuostabus šuo

Pupa i mano namus atkeliavo is gyvunu globos tarnybos...... ten yara tikrai nuostabiu sunu, kurie verti geru namu ir seimininku....