Kaip įsigijote savo mišrūną?

Jau seniai norėjau šuniuko ir tėvai pagaliau leido jį pirkti. Internete radau skelbimą, kad parduoda mažus šuniukus ir nuvažiavom nusipirkti Pepsį

Savo Mišriuko Marliuko nebūčiau įsigijusi be Tetos.
Kovo 14 dieną man lūžo koja.
Kovo 16 dieną teta per internetą pamatė vokiečių aviganio nuotrauką kuri buvo įkelta nuaras tinklapyjee.Tada atvažiavo pas mus ir pranešė tai.
Aš pagalvojau: o gera naujiena gausiu šunį.
Nuvažiavę apžiūrėjome visus narvus.na žinoma aš šuoliavau ant vienos kojos.
Žiūręjom žiūrėjom kol aš pasakiau tęčiui
"Tėti,o gal šitą?
Tai žinoma buvo Marlis
Tėčiuui jis taip pat patiko,ir tetai patikolabai.todėl grįžau su Marliu namo.

savo Biciuka gavu is bendradarbes, pas jos mama kale atsivede viena suniuka, tai darbe sako kas norit, tai iskart as prisitaciau, bet ne nemates buvau as jo poto labai issigandau, galvojau kad padriau klaida net nemates pasiimsiu suni, labai svarciau, galvojau ar gerai elgiuosi. Viena diena atnese foto padariusi telefone. Tai kai as ji pamaciau foto tai iskart sutarem, kad po savaites as ji pasiimsiu. Visai nesigailiu protingas labai ir sargus grozis mano, noors ir tik tiriju menesiuku su virs

Smilgą radome pasiklydusią ar išmestą, galas žino, priglaudėm, ieškojom dar šeimininkų, bet taip ir liko pas mus, nors jau ir nelabai norėjom surasti, su ja susipažinę O Mirta iš šunų vaikų namų paėmėm, kad būtų Smilgai draugė, pagalvojau - jei vienas šuo yra, antras nepamaišys, o ir šuniuką išgelbėsim nu galimos liūdnos baigties, rankos gi dvi - vedžiojimui kaip tik

as,tai savo misrune pasiemiau is prieglaudos ir ji net apsisisiojo is dziaugsmo,kai mane pamate!

Bagdas buvo iš tos serijos "suleiskim skirtingų veislių šunis ir pažiūrėkim kas gausis". Gimė du šuniukai.Kalytę panašią į stambią stambią laiką kažkas paėmė, o Bagdas buvo toks bjaurus kad iki trijų mėnesių jo taip niekas ir nepanorėjo. Kažkaip sužinojau kad šeimininkai nori juo nusikratyt, svarsto galimybę iki miško pavežėt, tai tą patį vakarą nuėjau pas juos ir paklausiau ar galiu šuniuką pasiimti sau. Atsimenu parsitempiu aš tą smirdantį susivėlusį padarą namo, o tėvas kad pasibaisės: BAISESNIO ŠUNS NESU GYVENIME MATĘS!!!! Atrodė jis tada tikrai ne kaip. Kojos ilgos, kaulėtos, galva didelė, kūno prikinė dalis apaugusi šeriais ,o galinė tokiu tankiu garbanotu kailiuku, o dar ta žiurkės uodega... Na išaugo labai gražus šuo, be galo ištikimas, protingas ir per trylika metų nė kart nepasigailėjau kad pasiėmiau jį namo.

as arti nu vaziavom pa teta ir dede ta gimines susitiko zinot nu tetis pri sigurgulevo o ten buvo tokia kalaite Aira ji turejo du ciucius tai tetes isparasiau ir leido

as arti nu vaziavom pa teta ir dede ta gimines susitiko zinot :gerai: nu tetis pri sigurgulevo o ten buvo tokia kalaite Aira ji turejo du ciucius tai tetes isparasiau ir leido<br> :ploju:

mes tai nenorėjom jos. turėjom tuo metu rotveilerę, jau metų sulaukusią, o kitas šuo, tuo labiau kažkoks neaiškus, visai nebuvo reikalingas. ir pamenu, kai ją per šalčius atnešė parodyt, dar visai mažytę ir tokią šlykščią, panašią į žiurkę... Bet pasilikom, patys nežinom kodėl. pati ji buvo per jauna, vos mėnesio amžiaus ir turbūt niekam labai nereikalinga. net nežinau, kam jos mamą poravo, jei šuniukus taip greit išdalino (gal kad į pekinus neužnešė... bet po to sužinojau, kad tik ji vienintelė buvo tokia į nieką nepanaši).
Užaugo irgi negraži, kažkokia kreiva šleiva, bet užtat protelio turėjo daugiau už visus mūsų turėtus šunis kartu sudėjus.

mes tai nenorėjom jos. turėjom tuo metu rotveilerę, jau metų sulaukusią, o kitas šuo, tuo labiau kažkoks neaiškus, visai nebuvo reikalingas. ir pamenu, kai ją per šalčius atnešė parodyt, dar visai mažytę ir tokią šlykščią, panašią į žiurkę... Bet pasilikom, patys nežinom kodėl. pati ji buvo per jauna, vos mėnesio amžiaus ir turbūt niekam labai nereikalinga. net nežinau, kam jos mamą poravo, jei šuniukus taip greit išdalino (gal kad į pekinus neužnešė... bet po to sužinojau, kad tik ji vienintelė buvo tokia į nieką nepanaši). <br>Užaugo irgi negraži, kažkokia kreiva šleiva, bet užtat protelio turėjo daugiau už visus mūsų turėtus šunis kartu sudėjus.

Na man suneli tetis parnese is draugo net keista buvo nes tetis visada pries buvo kad namuose butu suo atsimenu iejau su suniuku i namus mamai parodyti mama vos soko negavo galvojo kad juros kiaulyte dukra parsivilko bet kai pasakiau suo mama man atsake - suo nu jau ne-ne-ne-ne-ne-ne-ne jokio suns namie nebus bet kai pasakiau kad tetis parnese tai nieko nebesake pati nustebo

svietas- nu mazdaug "pasaulis, zmonija"

Micas rašė:
>Tikrai labai gražus poelgis.
>O ką reiškia svieta?