Mišrūnas ar grynaveislis. Kodėl?

Manau viskas priklauso nuo šeimininko. Jei auklės, užsiims su šuniu, tai bus protingas. O jei apleis, tai ar veislinis, ar mišrūnas bus durnas ir nesuvaldomas.

ingridukas2 :
>Daug kas sako , kad mišrūniukai netgi protingesni už veislinius.
>Ką manot ?

Daug kas sako , kad mišrūniukai netgi protingesni už veislinius.
Ką manot ?

turiu mišrūnę ir labai ja džiaugiuosi, nekeisčiau į jokį kitą šunį, nors turiu ją dar tik apie mėnesį, daug aibių pridarė , bet myliu ją už jos būdą ir nėra nieko maloniau, kai ji pasitinka grįžus namo... dažnai manęs klausia koks mano šuo. visada sakau, kad neveislinė ir nesigėdiju. taip atrodo, kad geras šuo tik grynakraujis. maniškė paprasta, bet pati geriausia. su veisliniais šuneliais viskas aišku: ką mėgsta, kuo serga, kokio dydžio bus ir t.t., o su neveisliniu viskas kitaip

Man asmeniškai visi šunys lygus kad ir kokie jie bebūtų mišrūnai ar grinaveisliai jug jie visi nusipelnė būti mylimi.

Nieko...
veronka :
>Man seniai neberūpi žmonių nuomonė. Kiekvienas matuoja pagal save, tegul tą matą sau ir
>palieka.
>Šuo yra ir visada bus ištkimiausias draugas ir gynėjas. Jis nesvarstys, ar jam tai naudinga,
>ką kiti pagalvos, kuo gali baigtis...jis tiesiog atsistos tarp tavęs ir pavojaus aukodamas
>save. Duok dieve, kad šito niekada neatsitiktų...
> Jie tyliai užjaučia , triukšmingai džiaugiasi...paduoda skaudančią letenėlę, kad
>paglostyčiau, šlapią nosytę bučinukui
>Ar gali būti kas nors nuostabiau už prie kojų ramiai snaudžiantį šunį!?
>Pualo :
>>Mane uztai nelabai sveika laiko..Bet jie bent myleti ir uzjausti moka..Nezinau ar jie turi
>>sazine,bet kalti jauciasi,o mestik uzkasam po kitom piktybem ir gyvenam issisiepe..Koks grazus
>>gyvenimas ir dar grazesnis as..
>>veronka :
>>>Ačiu! ..man jau daug metelių ir vertybės išsigryninę...ne mano žodžiai, bet man
>>>atrodantys teisingi - "kuo daugiau pažystu žmones, tuo labiau myliu šunis."
>>>astuke666 :
>>>>Net smagu buvo skatyti geras Žmogus esate
>>>>veronka :
>>>>>Turiu 3 grynaveislius, parodinius augintinius ir 3 mišrūnus, paimtus iš prieglaudos.
>>>>>Skiriasi vistiktai. Grynaveislius auginau nuo mažumės, ruošiau parodoms, rimtai dirbom.
>>>>>Jie orūs, ramūs. Iš prieglaudos pasiėmiau suaugusius, gyvenimo pakankintus šunelius.
>>>>>Kaskart širdį suspausdavo, kai pamatydavau klausiančias akeles ir..pasiimdavau. Nei
>>>>>sekundei nepasigailėjau. Pamestinukai pradžioje jausdavoosi neramiai, vis bijojo
>>>>>prasikalsti, o kai patikėdavo, kad yra besąlygiškai mylimi ir kad tai jau yra jų
>>>>>namai...kokia meilė, koks atsidavimas, kokios emocijos, koks dėkingumas kai šukuoji
>>>>>kailuka, kai žaidi, kai bendrai dirbi kažkokius darbelius... Pasijunti ne veltui
>>>>>gyvenantis žmogus...Šilta širdyje pasidaro nuo to ištikimo ir laimingo šuns
>>>>>žvilgsnio...

Man seniai neberūpi žmonių nuomonė. Kiekvienas matuoja pagal save, tegul tą matą sau ir palieka.
Šuo yra ir visada bus ištkimiausias draugas ir gynėjas. Jis nesvarstys, ar jam tai naudinga, ką kiti pagalvos, kuo gali baigtis...jis tiesiog atsistos tarp tavęs ir pavojaus aukodamas save. Duok dieve, kad šito niekada neatsitiktų...
Jie tyliai užjaučia , triukšmingai džiaugiasi...paduoda skaudančią letenėlę, kad paglostyčiau, šlapią nosytę bučinukui
Ar gali būti kas nors nuostabiau už prie kojų ramiai snaudžiantį šunį!?



Pualo :
>Mane uztai nelabai sveika laiko..Bet jie bent myleti ir uzjausti moka..Nezinau ar jie turi
>sazine,bet kalti jauciasi,o mestik uzkasam po kitom piktybem ir gyvenam issisiepe..Koks grazus
>gyvenimas ir dar grazesnis as..
>veronka :
>>Ačiu! ..man jau daug metelių ir vertybės išsigryninę...ne mano žodžiai, bet man
>>atrodantys teisingi - "kuo daugiau pažystu žmones, tuo labiau myliu šunis."
>>astuke666 :
>>>Net smagu buvo skatyti geras Žmogus esate
>>>veronka :
>>>>Turiu 3 grynaveislius, parodinius augintinius ir 3 mišrūnus, paimtus iš prieglaudos.
>>>>Skiriasi vistiktai. Grynaveislius auginau nuo mažumės, ruošiau parodoms, rimtai dirbom.
>>>>Jie orūs, ramūs. Iš prieglaudos pasiėmiau suaugusius, gyvenimo pakankintus šunelius.
>>>>Kaskart širdį suspausdavo, kai pamatydavau klausiančias akeles ir..pasiimdavau. Nei
>>>>sekundei nepasigailėjau. Pamestinukai pradžioje jausdavoosi neramiai, vis bijojo
>>>>prasikalsti, o kai patikėdavo, kad yra besąlygiškai mylimi ir kad tai jau yra jų
>>>>namai...kokia meilė, koks atsidavimas, kokios emocijos, koks dėkingumas kai šukuoji
>>>>kailuka, kai žaidi, kai bendrai dirbi kažkokius darbelius... Pasijunti ne veltui
>>>>gyvenantis žmogus...Šilta širdyje pasidaro nuo to ištikimo ir laimingo šuns
>>>>žvilgsnio...

Mane uztai nelabai sveika laiko..Bet jie bent myleti ir uzjausti moka..Nezinau ar jie turi sazine,bet kalti jauciasi,o mestik uzkasam po kitom piktybem ir gyvenam issisiepe..Koks grazus gyvenimas ir dar grazesnis as..

veronka :
>Ačiu! ..man jau daug metelių ir vertybės išsigryninę...ne mano žodžiai, bet man
>atrodantys teisingi - "kuo daugiau pažystu žmones, tuo labiau myliu šunis."
>astuke666 :
>>Net smagu buvo skatyti geras Žmogus esate
>>veronka :
>>>Turiu 3 grynaveislius, parodinius augintinius ir 3 mišrūnus, paimtus iš prieglaudos.
>>>Skiriasi vistiktai. Grynaveislius auginau nuo mažumės, ruošiau parodoms, rimtai dirbom.
>>>Jie orūs, ramūs. Iš prieglaudos pasiėmiau suaugusius, gyvenimo pakankintus šunelius.
>>>Kaskart širdį suspausdavo, kai pamatydavau klausiančias akeles ir..pasiimdavau. Nei
>>>sekundei nepasigailėjau. Pamestinukai pradžioje jausdavoosi neramiai, vis bijojo
>>>prasikalsti, o kai patikėdavo, kad yra besąlygiškai mylimi ir kad tai jau yra jų
>>>namai...kokia meilė, koks atsidavimas, kokios emocijos, koks dėkingumas kai šukuoji
>>>kailuka, kai žaidi, kai bendrai dirbi kažkokius darbelius... Pasijunti ne veltui gyvenantis
>>>žmogus...Šilta širdyje pasidaro nuo to ištikimo ir laimingo šuns žvilgsnio...

Ačiu! ..man jau daug metelių ir vertybės išsigryninę...ne mano žodžiai, bet man atrodantys teisingi - "kuo daugiau pažystu žmones, tuo labiau myliu šunis."


astuke666 :
>Net smagu buvo skatyti geras Žmogus esate
>veronka :
>>Turiu 3 grynaveislius, parodinius augintinius ir 3 mišrūnus, paimtus iš prieglaudos.
>>Skiriasi vistiktai. Grynaveislius auginau nuo mažumės, ruošiau parodoms, rimtai dirbom. Jie
>>orūs, ramūs. Iš prieglaudos pasiėmiau suaugusius, gyvenimo pakankintus šunelius. Kaskart
>>širdį suspausdavo, kai pamatydavau klausiančias akeles ir..pasiimdavau. Nei sekundei
>>nepasigailėjau. Pamestinukai pradžioje jausdavoosi neramiai, vis bijojo prasikalsti, o kai
>>patikėdavo, kad yra besąlygiškai mylimi ir kad tai jau yra jų namai...kokia meilė, koks
>>atsidavimas, kokios emocijos, koks dėkingumas kai šukuoji kailuka, kai žaidi, kai bendrai
>>dirbi kažkokius darbelius... Pasijunti ne veltui gyvenantis žmogus...Šilta širdyje
>>pasidaro nuo to ištikimo ir laimingo šuns žvilgsnio...

Net smagu buvo skatyti geras Žmogus esate

veronka :
>Turiu 3 grynaveislius, parodinius augintinius ir 3 mišrūnus, paimtus iš prieglaudos.
>Skiriasi vistiktai. Grynaveislius auginau nuo mažumės, ruošiau parodoms, rimtai dirbom. Jie
>orūs, ramūs. Iš prieglaudos pasiėmiau suaugusius, gyvenimo pakankintus šunelius. Kaskart
>širdį suspausdavo, kai pamatydavau klausiančias akeles ir..pasiimdavau. Nei sekundei
>nepasigailėjau. Pamestinukai pradžioje jausdavoosi neramiai, vis bijojo prasikalsti, o kai
>patikėdavo, kad yra besąlygiškai mylimi ir kad tai jau yra jų namai...kokia meilė, koks
>atsidavimas, kokios emocijos, koks dėkingumas kai šukuoji kailuka, kai žaidi, kai bendrai
>dirbi kažkokius darbelius... Pasijunti ne veltui gyvenantis žmogus...Šilta širdyje pasidaro
>nuo to ištikimo ir laimingo šuns žvilgsnio...

aciu uz gerus zodzius! Sekmes Jums siame graziame gyvenime


Pualo :
>Spaudziu rankyte ir zemai lenkiu galva.Kokie nuostabus zodziai!Sielos sese..Man taip dziugu
>skaityti tokius,meiles kupinus zodzius...LAimingi suneliai
>veronka :
>>Turiu 3 grynaveislius, parodinius augintinius ir 3 mišrūnus, paimtus iš prieglaudos.
>>Skiriasi vistiktai. Grynaveislius auginau nuo mažumės, ruošiau parodoms, rimtai dirbom. Jie
>>orūs, ramūs. Iš prieglaudos pasiėmiau suaugusius, gyvenimo pakankintus šunelius. Kaskart
>>širdį suspausdavo, kai pamatydavau klausiančias akeles ir..pasiimdavau. Nei sekundei
>>nepasigailėjau. Pamestinukai pradžioje jausdavoosi neramiai, vis bijojo prasikalsti, o kai
>>patikėdavo, kad yra besąlygiškai mylimi ir kad tai jau yra jų namai...kokia meilė, koks
>>atsidavimas, kokios emocijos, koks dėkingumas kai šukuoji kailuka, kai žaidi, kai bendrai
>>dirbi kažkokius darbelius... Pasijunti ne veltui gyvenantis žmogus...Šilta širdyje
>>pasidaro nuo to ištikimo ir laimingo šuns žvilgsnio...