Plepalai :)

Vargšas šunelis.Gerai kad turi bent kur pasišildyt.

Taip lauke. Ji ten žinot kaip būna butai ir sienoj tokios landos būna, ir ten kai užuovėja jai ir stogas tris sienos uk gaubia. Jai ten yra padėtas čiužinys paklodė kažkokia ir aš manau reik šieno, nes šienas labai šiltas būna kai miega jie ten.

Kaip šaunu,kad prižiūrint ją. O kur ji gyvena?Lauke?

Ai dar nepapasakojau....
Atklydo pas mus (gyvenam bute) šunytė tokia. Ji ten matos man per balkoną. Čia jau kokia savaitę dvi yra ten. Ir ten tokia bobutė padėjo čiužinį dekį ir davė valgyyt, bet ta bobutė visą laik negyvena ji tik taip atvažinėja. Tai taip gavos kad kartą pro langą leidžiau lėkštutę jai su maistu ir ta bobute buvo. Tai pašnekėjom sako aš išvažiuoju sako būk gera duok jai valgyt skao priklydo čia vargšas. Na kagi, aš visad daviau jam vakgyt beveik kiekveiną dieną po kartą. Ji papašė kad duočiau jai valgyt vargšei, na kagi, kadangi šunims aš neabėjinga, tai dabar su savo drauge taip susitarėm: vieną dieną aš duodu jai valgyt dieną o ji vakare kitą dinea ji diena o aš vakare ir t...t... Tai va taip ji pas mus ir gyvena duodam jai valgyt (ji lauke tokioj kaip būna butuose lauke tokie į sieną įdubimai tai ji ten miega) ir vardą jei sugalgojom Lakė (kadangi jai pasisekė kad či aatklydo, tai jai pasisekė taigi Lakė)

Jei netokie žmonės kaip mes, tai tų varšelių net nežianu kiek būtų prieglaudose, juos kogero iš eilės mikdytų.

Dėkoju, Margarita, gera, kad Tau patinka mano šunys... Manau, jiems geriau ten.
Auguste, puiku, kad išgelbėjai Mičą, kad dabar jis sveikas ir laimingas gyvena su Tavimi. Atėjus laikui, turbūt ieškosiu ką išgelbėti, kaip išgelbėjau Daką ir Lotą.

Aš irgi taip maniau kad kai Vuduko netekau, galvojau kad aš tik kalta, aš... Bet ne šuns nebegalėjau gyvent, verkiau dieną naktį dėl jo... Taigi dabar turiu Mičą, kuris yra išgelbėtas nuo prieglaudos, jei ne mes tai jis būtų dabar prieglaudoje nes tie žmonės nebegalėjo laikyt, nes į užsenį išvarė.

Visiškai suprantu.Niekas jų niekad nepakeis.Su mintimi kad kažko netekai,tikrai sunku apsiprasti..Užjaučiu dar karta,dėl dviejų nuostabių šunelių.Bet dabar jie ten,kartu.

Suprantu, tačiau dabar dar nesusitaikau su ta mintim, kad nebėra dviejų mylimų šunų. Na, tiesiog taip atrodo, kad jei pasiimsiu šunelį, tai jis užims mano iškeliavusiųjų vietas. Apie naują šunį kolkas sunku galvoti... Gal tiesiog reikia apsiprasti ir man, ir Lotai. Augau tarp šunų, visada gyvenau tarp šunų, gal ateis laikas ir imsiu svajoti apie bičiulį Lotai. Tiesiog dabar taip sunku pairšti tuodu...

Gal čia tik atsitiktinumas.Nevisų gi šunelių gyvenusių pas Jūs laukė ta pati lemtis.Buvo juk dalmantinė,kuri pragiveno gan ilgai.Daryk tai,ką nori.Jei nori pagelbeti šuneliui,prieglaudoje jų pilna.Nevienas neatsisakytu Jūsų namų šilumos ir Jūsų draugijos.Jei manai kad dar per anksti,lukltelėk truputuka,kol "subresi" šiam reikalui,ir suprasi ką reikia ir ką nori daryti - įsigyti šunį ar ne.
O bijot ko?Tai kad vėl atsitiks taspats?Pabėgs ar panašiai...?