Kokiu būdu gavote savo mylimą augintinį?

Tokia miela atrodo ir trapi kai buvo maža


monikulesuper :
>http://www.bone.lt/bone-parkas/oDinute--sauluteo/blogai/Dinos-atsiradimo-istorija/
>Štai kaip gavau savo Dinutę...

http://www.bone.lt/bone-parkas/Dina--vasaros-saule/blogai/Dinos-atsiradimo-istorija/
Štai kaip gavau savo Dinutę...

Mes pirkome Lora ir Maksa

Mes abi augintines pirkome

Mano draugė gavo haski .O buvo vat va taip: važiavo jos tevai pro aleksoto turgu.Ir ji pamatė gražius šuniukus.Paprašė mamos nupirkti: o ji ne.Nieko megot,atsibudo.Laizo veidą venas iš tu haskiu.

Aš tai Hari bet gimtadienio proga gavau iš tėvu Bet siaip pirko iš skelbiu.lt ir aš ji išsirinkau iš visu sunu.

murzių gavau gimtadienio proga

Rex.
Kasdien jis būdavo pririštas prie obels (apie kurią jis būdavo amžinai apsisukęs), naktį, kaip man sakė, prie laiptų, lauke. Šaltą žiemą - skalbykloje. Eidavau su Muku prošal, atvyniodavau jį nuo obels (pusantro metro pavadėlis), vis pagalvodavau, imsiu sykį ir nusivesiu, bet staiga šeimininkė pasiūlė (užklupo beatvyniojant) : pasiimkit, nes norim užmigdyt

mano mama Nesę paiėmė dar kai buvo studentė. ji eidama turgumi pamatė šuniukus pardavinėjantį žmogų, jis buvo girtas. jai pagailo šuniukų ir vieną juoduliuką pasiemė. Pavadino Siuze, bet grįžus jos mama ją pradėjo vadint Nese, taigi taip ir liko. su Nese buvo daug problemu, jau pirmą naktį pradėjo vemti kirminais, po to visą savaitė važinėjo vietoj paskaitų pas veterinarą. bet vis dėl to ji buvo puikus šuo..


Orį gavau praėjus ~2 metams po Nesės užmigdymo. Prieš mano gimtadienį su mama nuvažiavom pažiūrėt šeškų (gal tėtis bent kokį gyvūną leis laikyt). kai grįžom tėtis nusistebėjo kas čia taip smirda na, pasipylė argumentai dėl šeško. Aš galų gale supratusi, kad pralaimėjau, visa pikta nusisukau. "o gal nori nedidelio šuniuko?" aš vis dar "oriai" tylėjau, bet, aišku, labai apsidžiaugiau "tik turėsi šerti, šukuoti, vedžioti, rinkti kakas iš kiemo........."
...mes su mama vakarą praleidom prie kompiuterio, ir radom abrikosinių toy pudelių skelbimą. kitą dieną ten nuvažiavom, aš išsirinkau didžiausią ir tamsiausią patinėlį (pagal kitką buvo sunkoka nuspręst, nes šiaip 3 dienų šuniukai nelabai skiriasi)


Lotas pas mus atsirado po Orio mirties ir 3 savaičių maldavimo. Kai galiausiai tėtis sutiko, leido tik nedidelį ir daug nesišeriantį šunį ("Oris buvo gerai" -.-). Nors negavau išsvajoto australų aviganio, bet, ka gi, vis tiek šuo!! vėl sėdėjom prie skelbimų, ir dokumentinį pudelį radom tik vieną - 6 mėnesių baltą patinėlį. Nuvažiavom jo pažiūrėt. Nors jis buvo nedrasus, bet man patiko. Kitą dieną dar ieškojau skelbimų, skambinom į pudelių mylėtojų klubą (ten žinojo apie vieną vadą, bet ji buvo kažkokia neaiški - mama pilka, tėtis baltas, o vaikai juodi, ir baltasis patinėlis aiškiai buvo geresnės kokybės). Taigi paėmėm tą patinuką, pavadinau Lotu.

Naujo šuniuko įsigyti neketinome,bet vieną rytą Vasario mėnesį pabėgo mūsų vakarų sibiro laika 4 metų vardu Aira , mes jos ieškojome kurį laiką,bet praėjo viena, dvi...savaitės jokių žinių nebuvo. Mes gyvename vienkiemyje ir neturėjome šuns,tad nusprendėme įsigyti naują šuniuką, aš išprašiau kad būtų vokiečių aviganis, tėvai sutiko, tik su sąlyga jei bus šuniukai netoji, nes kitaip paims kokį nors kitą kad ir beveislį šuniuką. Laimė netoliese radome, taip pas mus atsirado Safyra