Kokiu būdu gavote savo mylimą augintinį?

mažiaus atsiradimas
aš labai seniai norėjau šuns.mano mama nelieido auginti šuns.tada sesė išvažiavo į vilnų.tada artėjo kalėdos ,paskui sesė paklausė ar galėčiau padovanoti šuni,mama atsakė gal kadanors kokį mažiuka.kita diena skambino mama sesei ir sako:-geriau šuns nepirk.tada sesė atsakė :- aš jau nupirkau.taip gryžusi namo radau šuniuka.

mėtos atsiradimas
viena diena ėjome į turgų pirkti maisto kai apsipirkome mamos paprašiau kad eitume pažiurėti gyvūnų.pamačiau labai miela vilkšune ir paklausiau gal galiu nusipirkti.mama pažiurėjo kad šuniukai liudni ir tada pasakė gerai nusipirk bet su saliga kad pati rūpinsies prižadėjau ir rūpinausi šunyte ir iki šiol ja rūpinusi.

štai kaip atsirado namie du šuniukai

159750/4f8309d3bed03_size_75x56.jpg

159750/4f830a0d55e53_size_75x56.jpg

Aš labai užsimaniau jorkšyro tada kaip mano draugė jį gavo ir aš pamačiau man taip patiko ši veislė ir aš prašiau mamos 2 metus kad ji nupirktų ir gavau jorkšyrą 2012.01.06 labai tada džiaugiausi ir dabar džiaugiuosi mano veislė pati mėgstamiausia jorkšyrų).

As seniai svajojau tureti suni . Man patikdavo kievienas suo , bet kai pamaciau Bigli...
Man labai patiko jo spalva ir charakteris . Paprasiau tecio , kad jis man nupirktu ji . Ilgai teko prasyt... . Bet viena diena gryzus is mokyklos , savo namuose pamaciau maza Bigliuka . Kaip as apsidziaugiau... . Trumpa , bet manau aiski istorija .

Kai man buvo 8-9 metai aš labai užsinorėjau auksaspalvio retriverio. Vieną dieną mano tėčio geriausias draugas pasiūlė mums atvažiuoti pažiūrėti gražių šelčių veislės šuniukų pas vieną jo pažįstamą. Kai aš juos pamačiau, iškarto užsinorėjau labai ir mes nusipirkom patelę 4 mėnesių. Dabar jai 3 metai

Viskas prasidėjo kai netekome vieno šuns o tėvai daugiau nenorejo,o aš alpau nuo šunų ir labai labai jo norejau. Pirma karta uzsimaniau auksaspalvio retriverio ,bet mama sake kad per didelis ir isvis neleis laikyti. Bet teti buvo lengviau itikinti, kitaip tariannt maldavau ,prasiau ko tik nedariau kol gavau leidima, na o po to susiradau skelbimas ir uz savo pinigus nusipirkau

Aš jau nuo mažų dienų svajojau apie šunį . Per kiekvieną gimtadienį žvakutes užpūsdavau su šiuo noru . vėliau su tėvais galvojome kad kraustysimės į namą ir jeigu taip bus man nupirks didelį šunį . Labiausiai norėjau Sibiro haskio arba Vokėčių aviganio . Bet taip išėjo kad nebesikraustėme ten . Bet aš šuns vis tiek norėjau o mama taip pat užsimanė . Tai ji su tėčiu pašnekėjo dėl nedidelio šuniuko ir po kelių savaičių pradėjome ieškoti šuns . Mes radome Belą skelbime internete kad dovanoją mažą baltą šunytę . Kai tik ten nuvažiavome man ji iš kart labai patiko ir kito šuns nebenorėjau . Važiuojant namo tėtis dar kartą paklausė ar tikrai ja rūpinsiuos , vedžiosiu ir t.t o aš žinoma sutikau . Ir kai parvažiavome namo kadangi dar auginu katiną Belai buvo nejauku bet aš jai padariau minkštą guolį ir daviau žaisti savo pliušinę širdutę-pagalvėlę .

Vov, galvojau, kad Čitai tikrai nėra tiek metų... Ji atrodo tik 2 metų


tetute :
>Prieš 9 metus turguje man įpiršo mažą mažytį šuniuką ir tuometinė šeimininkė
>paprašė mylėti ir labai prašė neskriausti, vis kartojo, kad tik į geras rankas patektų
>Čitutė. Prašė nekeisti ir vardo, nes jau ji įpratusi per 1,5 menėsio prie to vardo.Su
>viskuom sutikau ir parsinešiau namo. Iki dabar yra išlikęs tos moters rūpestis mažyčio
>šunelio ateities likimu "kad tik patektų į geras rankas" ir su meile ištartas ''Čita
>vadinkit''. O kaip gera, kai yra neabejingų žmonių, kuriems rūpi mažo bejėgio padarėlio
>ateities likimas.

Nuostabi jūsų draugystės istorija.Ilgų jums metų kart.


tetute :
>Prieš 9 metus turguje man įpiršo mažą mažytį šuniuką ir tuometinė šeimininkė
>paprašė mylėti ir labai prašė neskriausti, vis kartojo, kad tik į geras rankas patektų
>Čitutė. Prašė nekeisti ir vardo, nes jau ji įpratusi per 1,5 menėsio prie to vardo.Su
>viskuom sutikau ir parsinešiau namo. Iki dabar yra išlikęs tos moters rūpestis mažyčio
>šunelio ateities likimu "kad tik patektų į geras rankas" ir su meile ištartas ''Čita
>vadinkit''. O kaip gera, kai yra neabejingų žmonių, kuriems rūpi mažo bejėgio padarėlio
>ateities likimas.

Prieš 9 metus turguje man įpiršo mažą mažytį šuniuką ir tuometinė šeimininkė paprašė mylėti ir labai prašė neskriausti, vis kartojo, kad tik į geras rankas patektų Čitutė. Prašė nekeisti ir vardo, nes jau ji įpratusi per 1,5 menėsio prie to vardo.Su viskuom sutikau ir parsinešiau namo. Iki dabar yra išlikęs tos moters rūpestis mažyčio šunelio ateities likimu "kad tik patektų į geras rankas" ir su meile ištartas ''Čita vadinkit''. O kaip gera, kai yra neabejingų žmonių, kuriems rūpi mažo bejėgio padarėlio ateities likimas.

Papasakosim ir mes savo istoriją.Labai norėjau šuniuko jau nuo 7metų,bet tėvai vis išsisugdavo nupirkdami jūrų kiaulytę,žuvytes ir pan. Kai man sukako 9metai sakau užteks laukt noriu šuniuko mama sako gausi kai būsi 10 metų.Bet sukako man 10 metų,bet kai nepirko taip nepirko tada sakau gerai pakaks aš daugiau nebelauksiu ir pagrasinau,kad
pradėsiu blogai mokytis,bet tėvam tai buvo nimotais tos mano kvailos kalbos,tada susirgau bronchitu ir mama sako nu gerai dabar jau tikrai užteks laukti išpradžių nesupratau tada paklausiau mama paaiškino labai pasidžiaugiau ir po tų kalbų praėjus dviem dienom pasveikau tai buvo trečiadienis,o šeštadienį buvo mano tetos gimtadienis ir mes isinomojome namukus netoli rusnės,o tuo pačiu buvo šunų paroda kai važiavome buvau tikra,kad noriu jorko,bet kai atvažiavau pamačiau nuostabaus grožio sunelę-Deldfa net neabeodama sakau mamai noriu jos mama sako dar apeikim viska apžiūrėkim ir taip ėjom 3 ratus,bet ir pati mama vis gryždavo prie jos tai gi taip ir nusipirkome ir parsivežėme namo šitą gražuoliukę.