Šuo ir vaikas

Čia galite pasiskaityti, gal pamatysite kur darote klaidas šuns auklejime! Nemažai naudingu patarimu parašyta!

http://fauna.savel.org/topics.cgi?op=view_topic;cat=sunys;id=351
http://papugos.lt/viewtopic.php?t=222

na panasus bijojimas ir mano seimai kyla nes mama laukiasi ir tuoj gimdys o Airai kai didziausias demesys visada tai nezinau kaip bus,bet mes visi manom kad Airai nekils pagundos ka nors vaikuciui padaryti ir bus viskas ciki piki nes pusesere kai atsiveze sawo dukryte pusantru metuku tai ji Aira tisiojo uz ausu ir uodegos o ji net nekrustelejo,na o dabar kaip pamato ja Aira labai dziaugiasi ir bendrauja labai gerai ,

Dresura ir tik dresura. Turbut namie netvarka su hierarchija, suniukas bresta ir rodo savo virsu.

Perkelta

mucke rašė:
>sveiki visi, turiu metuku mopsiuka ir pastaraji pusmeti suo nerealiai paiskeite . anksviau
>visada buvo geras mielas lipsnus , megstantis buciuotis ir laikui begant viskas labai
>pasikeite. db mano bosas tapo agresyvus suo , be perstojo lojantis lauke ant visu zmoniu, o kas
>labiausiai mane gasdina tai , kad labai nekencia vaiku ir juos puola, nors nuo vaiko pats
>tikrai ne karto nebuvo nukentejes. patys db laukiames pirmagimio ir toks suns elgesys mums
>kelia dideli siauba , nebezinom ka reikes daryt gimus vaikeliui. taip pat jis be proto pavydus.
>kartais buna kad puola ir mane visiskai be priezasties, nzn gal del to jog laukiuosi. gal
>turite kokiu minciu ar patarimu kaip legtis tokiu atveju? buciau labai dekinga.

tai zinoma
laurutelyte rašė:
>idomiai jus cia juk savaime suprantama kad suniui kils pavydas mes kai pirkome antra suni visa
>laika stebejom kaip jos sutaria ir is pradziu stengemes pagloscius mazyle paglostyti ir senbuve
>jei duodam vienai reikia ir kitai todel kaip kito suns atsiradimas taip ir vaiko suniui gali
>sukelti pavyda o ciau ciau tikrai nera baisus sunys is dalies gali buti kad to suns psichika
>nebuvo stabili nemanau kad reiketu darytis nuomone apie suni vien is kalbu
>garbanele rašė:
>>na manau gali buti, kad suo prades pavydeti, aisku nenoriu gazdinti, bet man pasakojo drauge,
>>kad viena panele taipat turejo suni ir pagimde, ji turejo ciau ciau ir kazkaip atsitiko, kad
>>gal ji buvo kazkur kitam kambari, vaikas pradejo verkti, suo ant jo puole ir sukandziojo
>>mirtinai.... nuo to laiko man tie ciau ciau tokie baisus sunys

Sveiki, nereikia iš anksto daryti tragedijos. Aš kai laukiausi tai su manim gyveno rotveilerio mišrūnas Barsas, niekada net nebuvau suabejojus kad jis vaikuti nuskriaus. Ir dar jis grybelį turėjo, tai namiškiai man šunį norėjo užmigdyti kad vaikas kartais neapsikrėsų, ar kokia elergija neišsivystytų. Bet aš grieštai neleidau, ir neapsikrėtė ir jokia elergija neišsivystė, ir mylėjo šuo vaiką. Tik pradžioj reikėdavo pastebėti kol naujagimė dar buvo, nes šuniui labai ydomu buvo kas ten lovytėj guli, ir taip skaniai pienuku kvepia tai vieną dieną bandė koją įkišęs į lovelę, prisitraukti vaiką artyn, nes galva netilpo tik nosis per lovelės grotas , bet tas atvejis buvo vienintelis toks. Daugiau niekada jokios grėsmės nebuvo ir mylėjo vaiką ir saugodavo ir leisdavo viską daryt su juo.

1997/photo_qXk72S_size_75x56.jpg

1997/photo_YQEZB7_size_75x56.jpg

idomiai jus cia juk savaime suprantama kad suniui kils pavydas mes kai pirkome antra suni visa laika stebejom kaip jos sutaria ir is pradziu stengemes pagloscius mazyle paglostyti ir senbuve jei duodam vienai reikia ir kitai todel kaip kito suns atsiradimas taip ir vaiko suniui gali sukelti pavyda o ciau ciau tikrai nera baisus sunys is dalies gali buti kad to suns psichika nebuvo stabili nemanau kad reiketu darytis nuomone apie suni vien is kalbu

garbanele rašė:
>na manau gali buti, kad suo prades pavydeti, aisku nenoriu gazdinti, bet man pasakojo drauge,
>kad viena panele taipat turejo suni ir pagimde, ji turejo ciau ciau ir kazkaip atsitiko, kad
>gal ji buvo kazkur kitam kambari, vaikas pradejo verkti, suo ant jo puole ir sukandziojo
>mirtinai.... nuo to laiko man tie ciau ciau tokie baisus sunys

Pas mus šeimoj buvo pirma šunys,o tik po to gimė vaikas,bet niekada nebuvo nei iš vieno nei pavydo nei burzgimo tikrai nieko panašaus.Begalo visi mūsų šunys dukrą mylėjo ir myli,saugojo ir iki šiol saugo.Taip aišku kai vaikelį parsivežat į namus būtinai turit supažindint vieną su kitu,o jokiu būdu negalima drausti šuniui vaikelio apuostyti,kadangi tokiu būdu tikrai gali kilti pavydas,šuo turi suprasti kad tai yra naujas šeimos narys.

Kai gyvenau kaime, turėjau Rudę- pusvilkę kalę, gyveno ji kaip ir visi šunys pririšta prie būdos. Maniškis sūnus buvo 3 metukų ir jeigu kas visada bėgdavo slėptis pas Rudę į būdą( kieme vaikščiojo piktas Naminis paukštis ir žąsys), o ji užsiimdavo jo gynyba . Svarbiausia aš Rudės niekada nemokinau ir nedrausminau, viskas gavosi savaime.

Idesiu pasisakymus sia tema ilgametes VAveisejos, gal pades

O aš savais pasitikiu-gersnių auklių už šunis neturėjau....jau visus užknisau pasakodama kaip dukra vaikščioti išmoko į šuns antkaklį įsikibusi ir kai gatve taip eidavau šuns nerišdavau, nes galėdavo šalia šuo iššokti, katė, bele kas jis vos tik vaikas įsikibdavo į antkaklį eidavo kaip sulėtintame filme. Kai pagimdžiau pirmą vaiką namie pirmi susipažino ne seneliai, o šunys, grįžus iš gimdymo namų paprašiau valandą niekam nelysti, pastačiau lopšį su vaiku-šunims pasakiau "tavo" ir atsitraukiau, ne išėjau, o apsitraukiau į šoną. Pagal mano pastebėjimus, tai kalės abejingiau reaguoja į vaikus, joms daug maž tas pats, jei vaikas labai lysdavo, pagrasindavo kad įkąs ir pasitraukdavo, o vat patinai iš proto ėjo dėl vaikų, mylėjo labai. Ir savus ir svetimus. bent jau pas mane taip

Mano aplinkoje iki maniškių irgi vaikų nebuvo, nes aš ne mėgėja su vaikais bendrauti, o iš draugų pirmoji pasigimdžiau. Tiesiog buvau visai rami, nes aš vyriausia kalė, o gaujoje natūralu turėti jauniklių, vieno ko nedariau, tai kaip rašo, kad šuo besalygiškai turi būti žemiau hierarhiniu lygmeniu už vaiką, niekada to nepabrėžiau, šunys turėjo vienodas teises su vaikais, visi jie mano jaunikliai , tiesiog vaikai maži, mano ir aš juos saugau. Mano šunys šią mano poziciją pilnai palaikė , vienas sutiko su visišku abejingumu, savotišku pasišlykštėjimu, o kitas su baisia meile. Aš po teisybei iš prigimties esu užtikrintas žmogus ir tikrai nesibijojau, nesavarsčiau, nes tikrai žinojau kad su šunimis bus taip kaip aš noriu ir man buvo nepriimtini visoki šuns išvežimai, atsargūs pratinimai ir kitas š. Aš jiems tiesiai parodžiau ką turiu ir kaip dabar bus. Jie kažkokio elgesio pasirinkimo neturi. Vargšai tie mano šunys , pas mane tokia diktatūra, kad patinas be mano leidimo net kalės kergti neina, guli ir cypdamas laukia . kai gimdžiau pirmą vaiką turėjau dar ir koli kuri labai nemėgo vaikų, agresyvi jų atžvilgiu buvobet ir tai man mažai rūpėjo-nu nemėgsti tai nemėk, koks man skirtumas, bet tada ir nelysk prie vaiko, o aš pasirūpinsiu kad vaikas nelystų prie tavęs. Maždaug taip. Bet aišku su savais šunims gyveni visda principu - doveriai no proveriai

Kai kūdikėlį parsivešit į namus, jį reikia būtinai supažindinti su šunimi, t.y. duoti šuniui vakiuką apuostyti, kad šuo įsimintų naujo šeimos nario kvapą. Aišku , aiškinti šuniui , kad čia namiškis ir t.t., už gerą elgesį pagirkit, už blogą - drausminkit, ir nepamirškit skirti dėmesio šuniui, kad neatsirastų vietos pavydui.

O mano sese irgi pagimdė mergytė ir jau šuniui buvo metai, ir nk nedarė ir iki šiol nedaro ir pas mus dbr atvažiavus, nei mano šuo nk jai nedaro nei jos šuo. O jei los ant vaikiuko ar pan tai sudrausminkit, kai gerai elgias tai pagirkit. Ir šiaip, šuns neturėtumėt užmiršt, negalit staiga imt ir nebeduot dėmėsio.

na manau gali buti, kad suo prades pavydeti, aisku nenoriu gazdinti, bet man pasakojo drauge, kad viena panele taipat turejo suni ir pagimde, ji turejo ciau ciau ir kazkaip atsitiko, kad gal ji buvo kazkur kitam kambari, vaikas pradejo verkti, suo ant jo puole ir sukandziojo mirtinai.... nuo to laiko man tie ciau ciau tokie baisus sunys

mes laukiame vaikucio taip pat su tokia baime... o musu suo dar didelis... ir dar toks vaikiskas...