Interviu su Bone.lt lankytojais

Sėkmingi interviu, ačiū. patiko, kad pridedate foto, ko net Paulius Didysis nebuvo sumanęs

GABELIUSKINAS
Prisistatyk.
Sveiki, aš esu Gabrielė. Man trylika metų. Gyvenu Telšiuose. Labai domiuosi šunimis, tikiuosi susieti ateitį su jais. Laisvalaikiu skaitau ką nors apie šunis, dresuoju juos, einu pasivaikščioti. Kartais patinka piešti.

Augini du šunis. Kaip jie atkeliavo? Ar sunku auginti?
Kai mieste su mama ėjome sutikome močiutės draugę ir ji paklausė, ko noriu, kad močiutė gautų dovanų. Aš pasakiau šuniuko. Net nepagalvojau, kad tai išsipildys.Močiutė apie šuns atkeliavimą žinojo, bet nieko nesakė. Atėjo jos gimtadienis ir pro langą pasimatė moteris einanti su Pupa. Pupai buvo nukirpti uodegos plaukai. Ji buvo neprižiūrėta. Kai tik močiutė atvėrė duris, Pupa nieko negalvodama "nėrė" į koridorių. Kambaryje ji jautėsi nejaukiai, bijojo visų. Net neleido niekam atsisėsti ant sofos, tik mano draugei iš kurios paskos sekiojo vis sekiodavo Pupa. Močiutė su mama nemokėjo nei petnešų uždėti, tai uždėjo ant galvos. Kadangi mes manėme, kad ji maža, tai nupirkome maisto mažyliams. Atėję svečiai pasakodavo, kad ją pažįsta ir ji būdavo kankinama vaikų, gyveno koridoriuje, o maistas buvo didžiulis kaulas.
O Bela buvo netyčiukė. Močiutė vakarais paleisdavo Pupą pasilakstyti, tai toji ir prisilakstė. Pradėjo storėti. Močiutė gyrėsi, kad Pupą nupenėjo, bet birželio 21 d. paryčiais gimė vienas mažas šuniukas. Močiutė nesuprato iš pradžių kas tai, bet po kelių sekundžių jau suprato. Pupa šuniuką visada saugodavo, niekas negalėjo jo liesti. Mes su močiute ir mama susitarėme, kad šuniukas bus mano. Per močiutės vardadienį atėjo jos draugės, viena iš jų mėgsta išgerti. Ši paprašė, kad šuniukas atitektų jai. Aš pradėjau verkti, paskambinau mamai į darbą, nuvažiavau ten. Po to mama matyt pasakė močiutei, kad niekam neatiduotų jos. Jai sukako du mėnesiai ir ji jau tapo visiškai mano. Su mama abi nusprendėme, kad ji bus Bela.
Kadangi jos nėra didelės nėra sunku labai auginti. Tik jos nelabai, (o ypač Bela) ėdrios. Maisto pakanka ilgam. Dviems šunims augti linksmiau, nes prisižaidžia tarpusavyje.
Pupa labiau močiutei priklauso, bet galima sakyti, kad mes vis tiek šunimis dalijamės.


Kokia mėgstamiausia veislė?
Šiaip patinka daug. Bet pirmauja ko gero Cane Corso. Labiau patinka, tvirti, dideli, bet aktyvūs šunys. Iš mažų bostono terjerai.
Pupa labiau močiutei priklauso, bet galima sakyti, kad mes vis tiek šunimis dalijamės.

Labai domiesi šunimis, ar siesi ateitį su jais?
Taip. Galvoju apie kurią nors iš kinologijos skilčių, tačiau dar tiksliai neapsisprendžiu.

Sakei, kad mėgsti piešti. Papasakok
Iš mano mamos pusės beveik visi menininkai.Aš irgi turiu tą gyslelę.Piešiu dažniausiai tik su pieštuku. Esu piešusi ne tik sau.Dažnai dovanoju piešinius. Viena kaimynė (suaugusi) kai buvau pradinokė paprašė, kad jai nupieščiau tokį pat medį kaip mokykloje ir jai labai patiko

Gal turi dar kokį pomėgi, svajonę ar pan.?
Ne, tik kartais sportuoju. Seniau svajojau įkurti savo prieglaudą. Dabar noriu kažko kitko.

Kaip radai bone?
Kažkada kai dar tik telefone buvo internetas draugė pasakė apie šią svetainę. Po kelių metų atsirado kompiuteris ir internetas. Tada prisiminiau bone.lt ir pabandžiau užsiregistruoti. Bet dar nebuvau tokia aktyvi.

9541/52fca61423625_size_75x56.jpg

NIEKOGERO (:
Prisistatykite.
Sveiki. Aš, kaip jau visi žino, esu Raminta. Dievinu ramybę ir vienatvę, gal todėl ir pati nesuprantu, kodėl turiu šitokią gaują visad dėmesio reikalaujančių gyvūnų. Mano kukliame kambaryje telpa daugiau augintinių, nei aš pati galiu įsivaizduoti. Jų dabar net penki. O mano širdyje jų — dar daugiau. Rūpinuosi dar ir senelio augintiniais. Dabar bandau gilintis į fotografijos pasaulį ir chemijos labirintus. Viena — mano pomėgis, kita lemia mano ateities planus. Mėgstu juokauti, džiaugtis gyvenimu. Vadovaujuosi kažkokio protingo žmogaus pasakymu „Pats būk toji permaina, kurią nori išvysti pasaulyje“. Gal todėl daug kas manęs nesupranta, gal todėl neturiu daug draugų. Mąstau kitaip nei dauguma mano bendraamžių. Viską pati apibendrinus glaiu pasakyti — esu dėl gyvūnų pamišusi keistuolė

Kokie ateities planai?
Ateities planai standartiški — įstoti į universitetą ir jį baigti. Labai norėčiau įstoti į veterinariją. Kitur savęs kol kas neįsivaizduoju. Kas liečia netolimą ateitį, dabar pagrindinis mano tikslas - padovanoti kuosą.

Ar savanoriavimas turi minusų?
Jeigu neturite šuns ar katės, nematote išsiilgusiu akių grįžus iš darbo, neturite su kuo pasikalbėti — savanoriavimas kaip tik jums. Gyvūnai ten išsiilgę meilės, draugystės su žmogumis, rūpesčio. Dirbdamas prieglaudoje jautiesi svarbus, it herojus, nes atėjus pamatai, kaip visi tavęs pasiilgau, koks esi svarbus mažiesiems draugams.
Kaip ir visi darbai, savanoriavimas turi minusų. Vienas iš jų — sunkus ne tiek kiek fizinis, bet psichologinis krūvis žmogui. Jei nusprendėte savanoriauti, turėkite tvirtą širdį. Reikia bendrauti su piktais žmonėmis, kurie savo augintinius numeta lengva ranka, stebėti nelaimingus, verkiančius gyvūnus. Tai sunku, ypač žmogui, kuris su gyvūnais turi tvirtą ryšį. Aš, deja, jau nesavanoriauju. Patikėkite, savanoriauti verta. Šio darbo labai ilgiuosi, nes, kaip ir sakiau, jautiesi svarbus, reikalingas, mylimas.

Kokius augini augintinius?
Auginu Čitą, triušytes: Snaigutę ir Viltytę, katiną Čipą. Dabar globoju kuosą Vėtrą. Ne mažiau myliu ir rūpinuosi kaimo gyventojais, esu jiems lyg antra šeimininkė, jie myli mane. Tai: Rikis, Mama ir Bitė. Dar yra katė Lokė, bet ji retai kada pasirodo - laukinukė

Iš kur tiek jų?
Tai mano tėvų dėka. Jie mane išauklėjo, kad gyvūnas pats nepasiims ėsti, pats nepasirūpins savimi. Gyvūnus reikia mylėti, jiems irgi, kaip ir mums, skauda. Kadangi taip buvau auklėjama, negalėjau nemylėti gyvūnų, nors mama buvo prieš gyvūnus bute, bet tėtis visada mane palaikydavo, kai norėdavau įsigyti kokį augintinį. Pirmasis buvo Rikis, katinas, tada triušytė Meilutė, žiurkėnas Brebsis, triušis Sniegius, atsirado Čipas, tada buvo Piepa ir Dočima, taip pat triušiai, tada atsirado Čita, Snaigutė ir Viltytė. Mama vis nusileisdavo mano prašymams. Juk ir tėtis buvo už ir aš labai norėjau, bei stengdavausi. Čitą ir Snaigutę auginu ne nuo mažens. Čita iš prieglaudos, Snaigutė iš pagyvenusio žmogaus. Viltytę išgelbėjau nuo mirties. O katiną Čipą mums atvežė mano krikšto mama. Jau nekalbu apie tai, kaip rūpinausi kaime gyvenančiais gyvūnais ir visomis jėgomis stengiausi jiems pagerinti sąlygas. Galiu pasakyti, pavyko.Esu atsakinga, prižiūriu savo augintinius, todėl ir mama man juos leidžia auginti. Taigi, mano atsakingumo, mano gėrų tėvų dėka šitiek gyvūnų pas mane.

Ką lengviausia prižiūrėti? Sakyčiau, Čipu lengviausia, o triušiai su Čita vienoj vietoj. Aišku, visiems reikia dėmesio ir meilės, bendravimo. Visus reikia prižiūrėti. Domėtis gyvūnais, kad žinotum, kaip reikia su jais elgtis. Jokiu būdu nesutinku, kad Čita reikalauja daugiausiai mano laiko. Reikia juk ir triušytes pasiimt ant kelių, ir kuosą prakalbint ir katino tualetą išvalyti. Nesutinku ir su tuo, kad šuo - įdomiausia ir gudriausia būtybė mano būryje, todėl ir sunkiausia juo rūpintis. Ne. Juk triušius prižiūrėti irgi nėra lengva. Reikia stebėti dantis ar neperauga, ar letėnytės nesušlaps, ar gertuvėlė neišbėgs, ar skersvėjis nepučia. Daug ką reikia ir apie katinus žinoti, tik kol kas, nors katinas pas mus jau kokie 6 metai(jam visada šeši! ), man šis organizmas - naujas ir nepažintas pasaulis, todėl ir prižiūriu Čipą mažiausiai. Todėl ir sakau, kad juo rūpintis lengviausia.

Iš kur kilo įdėja rašyti blog‘ą?
Kai auginau savo pirmuosius triušius, nieko apie juos nežinojau, internete rasdavau tik apie veisimą - man tai nebuvo aktualu. Norėjosi kažko savo, tokio puslapio į kurį atėjus viskas aišku, viskas parašyta suprantama, „ūkiška“ kalba, nenorint kažko įpiršti pirkti. Kai jau prikaupiau žinių, nusprendžiau pradėti rašyti. Rašau dar nedaug, atsargiai. Nenoriu nieko įžeisti, pameluoti. Sunku atsiminti kaip buvo, žinoti kas bus. Esu atsakinga už savo žodžius, todėl stengiuosi rašyti protingai, bet visiems suprantamai. Dažnas klausia: tai ne apie šunis!? Šunų pasaulyje aš dar naujokė - nesvarbu, kad žaisdama pixwords žinau visas veisles ir nemaišau sauso su koše. Nieko dar nežinau. Triušius pažįstu kur kas geriau, juos be galo myliu ir be jų tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo.





Kokiais rankdarbiais užsiemi?
Seniau buvau įnikusi į karoliukus ir papuošalus. Nelabai sekėsi, bet prie to dabar žadu sugrįžt. Atsibodo be darbo būti. Pasisiuvu ko reikia šunims, triušiams. Dabar pradėsiu pinti antkaklius ir pavadžius. Vienu žodžiu, konkrečios srities neturiu, viską bandau, tik ne viskas išeina. Tikiuosi, apsistosiu ties viena kryptimi ir ja eisiu. Kas tai bus, nežinau.


Ką palinkėtum skaitytojams?
Palinkėčiau mažiau piktintis dėl kitų nežinojimo. Jei nenori priimti jūsų žinių, tiesiog patarkite tam, kuriam reikia, o nesivelkite į konfliktus. Mylėkite mūsų mažuosius draugus ir save. Kai žmogus patenkintas tuo ką turi ir ką davė ponai genai, yra laimingas. O tokių žmonių labai sunku surasti! Būkite iš tų, kurių norisi klausytis ir bendrauti. Būkite savimi. Tai - žavu!

9541/52fbc0a1468fe_size_75x56.jpg

Šitas eilėraštukas man jau galvoje skamba. Toks mielas...


sardnaskelA :
>sveikinu, Orcha, išvis šauniai sukūrei, ir linkėjimai Ūlai:
>Kur buvus, kur nebuvus,
>mūsų Ūla nepražuvus
>kas bus, kas nebus,
>mūsų Ūla nepražus.

sveikinu, Orcha, išvis šauniai sukūrei, ir linkėjimai Ūlai:

Kur buvus, kur nebuvus,
mūsų Ūla nepražuvus
kas bus, kas nebus,
mūsų Ūla nepražus.

greitai bus

labai įdomu laukiam dar interviu

Tai bandom...Trumputis interviu su Ūla.
Prisitatykite.
Aš esu Ūla. Einu į trečią klasę. Auginu mišrūną Šailą, ir biglių veislės patelę Dipsę.
Čia užsiregistravau gan nesenai, berods prieš metus. Atvykimas į bone.lt buvo keistas. Galvojau šuniui vardą, Akvilė (akviliukas1234) sako:-Nueik į bone.lt šunų vardus, ir tikrai kažką rasim.
Ieškojom tikrai ilgai, bet lipšnaus vardo nesuradom. Ji ir sako:-Aš užsiregistruosiu į bone.lt!
O aš atsekiau jai iš paskos. Kokias 3 savaites aš čia aktyvi nebuvau, tada pradėjau rinkti kauliukus, kurie dabar man nelabai ką ir reiškia.
O šunis taip pat pamilau palyginus nesenai, dar tik maždaug prieš trejus-ketverius metus. Šunų pamilimas taip pat susietas su Akvile. Mes susipažinome mokykloje, o tada pamačiau jos meilę šunims, ir ta meilė šuniukams pasiekė ir mane...

Esi aktyvi bone‘i. Kiek žinau, esi ir garbės kuopoje. Ar tai kažką Tau reiškia? Ar tai įvertinimas?
Niekada nemaniau, kad kažkas mane ten pakvies, kad kažkas... Aplamai, aš niekada, ir dar dabar nesijaučiu verta tokio įvertinimo. Per daug nesidžiaugiu už save, džiaugiuosi, kad ten esu ne tik aš, bet ir kiti nariai, kurie daug, daug labiau verti tokio įvertinimo kaip Garbės Kuopa.
Iš vis, nemanau, kad didžioji dalis žmonių, norėtų, kad aš ten būčiau. Džiaugiuosi, kad nekilo tokios audros, kaip dėl Akvilės. Manyčiau, dėl kuopos sprendžia tas, kas ją sukūrė. Jeigu mane pakvietė, aš neatsisakysiu, bet per daug nesidžiaugsiu. Man smagiau išgirsti, kai kas nors kitas, tikrai labiau vertas tokio įvertinimo atsiranda bone.lt kuopoje, ir per keletą mėnesių, jis sugeba gauti 2 žvaigždutes, taip, kaip Ltruthy

Judėkime link šunų. Kokia Tavo mėgstamiausia veislė? Ar turi ją?
Mh... Vieną ir pačią mėgstamiausią? Gal būt.. Taip, turiu! Bet aš turiu dvi, o negaliu pasirinkti vienos. man patinka Amerikiečių Stafordšyro Terjerai, ir bigliai.
Biglius pamilau gavus Dipsiuką. Apie šią veislę žinojau, nes ją turi netoli mūsų gyvenantys žmonės.
O stafukus pamilau dar visai, visai, visai neseniai. Kai pamačiau jų video, man jie pradėjo patinkti.

Augini katiną Simbą. Tai visgi, katės ar šunys?
Hah.. Dabar net nebežinau.. Simba labiau būtų brolio katinas, jis jo norėjo. Aš užsigeidžiau šuns...
O iš tikrųjų tai šunys. Mano mama sako, kad šunys patinka tiems kurie nori greitai viską gauti. Aš tikrai prieš! Šunys man patinka, nes su jais daugiau ką nuveiksi, jie linksmi, judrūs.
Nesakau, kad visi katinai tokie kažkokie nejudrūs, nežaidžiantys, ar ne prisirišantys prie šeimininko.
Šunys man patinka labiau, nes žinoma, mano nuomone lyginus Šailą su Simba prisirišimu laimi Šailas. Šunys tiek prisiriša prie šeimininko....
Na, vadinasi šunys mano nuomone laimi!

Papasakok apie savo šunis, jų atsiradimo istoriją.
Oi! Šuo... Šuns norėjau jau senai, auginau, tik gaila, kad jis jau ten, kur gali viską pamatyti-danguje.
Na, o vėliau mūsų kaimynų mišrūniukė atsivedė netikėtų šuniukų (vėliau ją sterilizavo). Buvo berods 7 šuniukai. 2 patinukai, ir 5 patelės. Mama sakė, kad nori patinėlio, tad teko rinktis iš dviejų. Man patiko toks mažiukas-visai kaip jo mamytė.
Bet mama pasiūlė imti tą didesnį, kad būtų tikras patinas, kaip jo tėvelis. Tada ir paėmėme Šailiuką.
O vardas Šailas... Atsirado atsitiktinai.. Iš Filmo ŠAILAS.

Dipsė. Tikslios jos gyvenimo istorijos nežinau, nes ji pirma atsigabeno pas mano tėtį, o tada susipažinom ir mes.
Daug pasakyti negaliu... Nuo tos akimirkos bigliukai tapo mano patys, patys, patys, patys mylimiausi šunys. O tada jau kažkokiu būdu į mano širdį pasibeldė stafukai, ir aš juos priėmiau, kaip mažiukus, visai ne kovinius šunelius.
Vardas Dipsė.... Teletapis..

Nepaslaptis, kad užsiemi sportu. Tai Tavo ateitis šunys ar sportas?
Išties lankau karate. Karate mane taip paveikia, aišku reikia dirbti, ir tikrai būna susižaloji.. Būną visaip. Bet visgi labai norėčiau būti veterinare arba kinologe. Ateitį tikriausiai siesiu su šunimis, o gal ir viskas pasikeis. Dabar išties galvoje man ne ateitis, o dabartis, ir greičiausiai labiausiai aš norėčiau pabaigti mokslus.
Karate man yra kažkas nepaprasto, tad manyčiau dar sieksiu ir neleisiu mūsų karate klubui numirti. Va, kaip tik bus čempionatas, aš tikrai bijau, bet treneris manęs net neklausia, reikia ir viskas. Na reikia tai reikia, aš aišku žinoma važiuosiu. Nieko negaliu pasakyti, nes karate pradėjau lankyti tik rugsėjo mėnesį.
Karate turbūt man skirtas labiau apsiginti. Išties, greičiausiai savo ateitį aš siesiu su ŠUNIMIS, bet karate tikrai nepaliksiu..

Ko palinkėtum skaitytojams?
Svarbu siekti to ko nori, jeigu nepavyktų to įgyvendinti visada galima apie tai svajoti. Jeigu tik yra noras, tikrai toks noras, dėl korio padarytumėte ką reikėtų, SIEKITE JO, nes tas mažas noras, dėl kurio jūs taip stengėtės, gali padaryti labai daug. Ir nepamirškit svajoti, nes svajonės yra daugiau nei svajonės..

Labai laukiam daugiau intervių

Puikus interviu Kitą kartą tikėsimės sulaukti ir Ramintos(NiekoGero)

Ačiū labai visiems

puikus interviu ir dar puikesne pašnekovė sekmės

Dar norėjau Viltei palinkėti sėkmės, ir tapti tikrai pasaulyje žinoma hendlere

Labai patiko ir reportazas bet Ir Vilte pati. Paprsta, tiesi, pasirengus padeti it pakovoti.

įdomu. Aš irgi užsiiminėju karate. Šaunus interviu, bravo!


Ievukas13 :
>Šį kartą 'debiutas' mano vienos, be Ramintos.
>Interviu su Vilte (Viltux):
>Labas, Vilte. Kaip ir Rūtai, pateiksiu tau tokią pačią „užduotį“: Ką galėtum
>papasakoti apie save?
>Sveika, na domiuosi kaip daugiau mažiau visi šiame puslapyje be abejo šunimis. Kiek pamenu
>jie visada mane supo. Nuo pat mažens negalėdavau praeiti pro šunį nepaglosčius,
>nepakalbinus ar nepaklausus vardo. Pirmas mano šuo buvo bokserio veislės kalytė Dora, kuri
>deja mus paliko jau gana senai. Dabar auginu 2 cvergšnaucerius - jie mane ir atvedė į
>parodų pasaulį. Prieš 2,5 m. susidomėjau tokia sritimi kaip hendlingas. Tai menas parodyti
>šunį parodoje, paslėpti jo trūkumus, parodyti privalumus. Na, ir dabar aktyviai dalyvauju
>parodose užsienyje ir Lietuvoje su savo ir kitų įvairių veislių šunimis. Teko dalyvauti
>pasaulinėje parodoje, planuose yra dar keletas didelių parodų. Be hendlingo užsiminėju
>karate, bet pakol kas nepasiekiau tiek daug kiek parodų srityje. O kokia pati esu - tai manau
>pakankamai bendraujantis žmogus, be abejo mylinti gyvūnus ir neieškanti žodžio kišenėje.
>Na, o jeigu dar plačiau apie parodas- kaip kilo mintis eiti į hendlingo užsiėmimus? Ką
>patartum tiems, kurie tik pradėjo juos lankyti, kaip tobulėti šioje srityje?
>Prieš 3m. grįžau iš Prancūzijos (pragyvenau ten 3 metus), na ir reikėjo nuspręsti kokius
>būrelius lankysiu. Tačiau, apie tai daug negalvojau. Kovo mėnesį sužinojau apie "Litexpo"
>vyksiančią šunų parodą ir nusprendžiau ten nuvykti. Turbūt gyvenime nebuvau mačius tiek
>šunų! Dideli, maži, aktyvūs, plaukuoti, pliki ir t.t Tikrai pasijutau lyg rojuje. O, kai
>ringe pamačiau bėgiojant vaikus labai susidomėjau kas tai per užsiėmimas. Grįžus namo
>pasidomėjau - tai jaunųjų vedlių konkursui. Jau puikiai žinojau kokia bus mano ateitis ir
>kokį būrelį rinksiuos
>Na, manau, kad svarbiausia turėti daug noro ir jausti meilę šunims. Nes tik atsidavimu jiems
>galima pasiekti gerų rezultatų. Kaip ten sakoma, elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su
>tavimi. Tas puikiai tinka ir hendlingo srityje.
>Kokia veislė vis dėlto labiausiai prie širdies?
>Na, turiu tris veisles, kurios man labiausiai patinka, tai yra cvergšnauceriai, veislė,
>kurią šiuo metu auginu ir visada auginsiu. Taip pat bokseriai - kaip jau minėjau seniau
>auginau bokserių veislės kalytę, todėl ir dabar jaučiu didelę simpatiją jiems. Na ir
>galų gale lasos apsai - nuostabaus charakterio ir veislės šunys, tikrai turėsiu tikiuosi
>artimoje ateityje. Taip pat mėgstų įvairius paukštšunius, kitus šnaucerius, brakus.
>Kaip tavo namuose atsirado netgi du šnauceriai? Kokios yra šios šunų veislės ypatybės?
>Bonis (pirmasis šnauceris) atsirado namuose, kai persikėlėm į Prancūziją. Norėjosi
>kažkokio mažo draugo namie, kuris galėtų laisvai keliauti. Besidomėdami įvairiomis
>veislėmis ir nusprendėm, kad tai turėtų būti cvergas. Na, o Tango atsirado, kai pradėjau
>užsiminėti parodomis. Norėjau gero šuns, su kuriuo sėkmingai dalyvaučiau parodose. Taip
>jis ir atsirado. Cvergai ypatingi tuom, kad jie visiškai nesišeria ir neturi specifinio
>kvapo. Tai puikūs, aktyvūs šunys, kurie reikalauja nemažai dėmesio kailio priežiūrai.
>Galbūt turi kažkokių ateities planų, susijusių su šunimis?
>Na, žinoma savo ateitį tikrai, tikrai siesiu su šunimis. Be abejo ir toliau juos auginsiu,
>dalyvausiu parodose. Labai tikiuosi tapti tokia hendlere, kuri bus žinoma visame pasaulyje.
>Taip pat veisti kilmingus, gerus šunis, teisėjauti parodose. Galbūt studijuoti
>veterinariją. Tapti hendlingo mokytoja.
>Didžiausi tavo pasiekimai parodose?
>Užsiminėju 2,5m. ir turiu pakankamai neblogų pasiekimų. 2012 metais buvau išrinkta metų
>atradimu ir buvo sakoma, kad esu dar jauna hendlerė, tačiau sparčiai vėjuosi profesionalus.
>Pasaulinėje parodoje 2013m. gegužę buvau atrinkta tarp 13 geriausių dienos hendlerių iš
>60. Pasaulinėje šnaucerių/pinčerių - 1vt. Taip pat daugkartinė savo grupės 1vt
>nugalėtoja, 2,3,4,5 taip pat. Ringuose taip pat yra neblogų, mano statomi šunys tapo
>įvairių šalių čempionais.
>Na, ir pabaigai: ką palinkėtum augintiniams ir jų šeimininkams ateinančių švenčių
>proga?
>Na, visų pirma šeimininkams - mylėkite savo augintinius ir jų atsidavimą jums,
>nepagailėkite vakarienės trupinėlio nuo stalo (šypteli). Siekit savo svajonių, niekada
>nepasiduokite ir nesirkit! Linksmų švenčių!

Šį kartą 'debiutas' mano vienos, be Ramintos.

Interviu su Vilte (Viltux):

Labas, Vilte. Kaip ir Rūtai, pateiksiu tau tokią pačią „užduotį“: Ką galėtum papasakoti apie save?
Sveika, na domiuosi kaip daugiau mažiau visi šiame puslapyje be abejo šunimis. Kiek pamenu jie visada mane supo. Nuo pat mažens negalėdavau praeiti pro šunį nepaglosčius, nepakalbinus ar nepaklausus vardo. Pirmas mano šuo buvo bokserio veislės kalytė Dora, kuri deja mus paliko jau gana senai. Dabar auginu 2 cvergšnaucerius - jie mane ir atvedė į parodų pasaulį. Prieš 2,5 m. susidomėjau tokia sritimi kaip hendlingas. Tai menas parodyti šunį parodoje, paslėpti jo trūkumus, parodyti privalumus. Na, ir dabar aktyviai dalyvauju parodose užsienyje ir Lietuvoje su savo ir kitų įvairių veislių šunimis. Teko dalyvauti pasaulinėje parodoje, planuose yra dar keletas didelių parodų. Be hendlingo užsiminėju karate, bet pakol kas nepasiekiau tiek daug kiek parodų srityje. O kokia pati esu - tai manau pakankamai bendraujantis žmogus, be abejo mylinti gyvūnus ir neieškanti žodžio kišenėje.

Na, o jeigu dar plačiau apie parodas- kaip kilo mintis eiti į hendlingo užsiėmimus? Ką patartum tiems, kurie tik pradėjo juos lankyti, kaip tobulėti šioje srityje?
Prieš 3m. grįžau iš Prancūzijos (pragyvenau ten 3 metus), na ir reikėjo nuspręsti kokius būrelius lankysiu. Tačiau, apie tai daug negalvojau. Kovo mėnesį sužinojau apie "Litexpo" vyksiančią šunų parodą ir nusprendžiau ten nuvykti. Turbūt gyvenime nebuvau mačius tiek šunų! Dideli, maži, aktyvūs, plaukuoti, pliki ir t.t Tikrai pasijutau lyg rojuje. O, kai ringe pamačiau bėgiojant vaikus labai susidomėjau kas tai per užsiėmimas. Grįžus namo pasidomėjau - tai jaunųjų vedlių konkursui. Jau puikiai žinojau kokia bus mano ateitis ir kokį būrelį rinksiuos
Na, manau, kad svarbiausia turėti daug noro ir jausti meilę šunims. Nes tik atsidavimu jiems galima pasiekti gerų rezultatų. Kaip ten sakoma, elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Tas puikiai tinka ir hendlingo srityje.

Kokia veislė vis dėlto labiausiai prie širdies?
Na, turiu tris veisles, kurios man labiausiai patinka, tai yra cvergšnauceriai, veislė, kurią šiuo metu auginu ir visada auginsiu. Taip pat bokseriai - kaip jau minėjau seniau auginau bokserių veislės kalytę, todėl ir dabar jaučiu didelę simpatiją jiems. Na ir galų gale lasos apsai - nuostabaus charakterio ir veislės šunys, tikrai turėsiu tikiuosi artimoje ateityje. Taip pat mėgstų įvairius paukštšunius, kitus šnaucerius, brakus.

Kaip tavo namuose atsirado netgi du šnauceriai? Kokios yra šios šunų veislės ypatybės?
Bonis (pirmasis šnauceris) atsirado namuose, kai persikėlėm į Prancūziją. Norėjosi kažkokio mažo draugo namie, kuris galėtų laisvai keliauti. Besidomėdami įvairiomis veislėmis ir nusprendėm, kad tai turėtų būti cvergas. Na, o Tango atsirado, kai pradėjau užsiminėti parodomis. Norėjau gero šuns, su kuriuo sėkmingai dalyvaučiau parodose. Taip jis ir atsirado. Cvergai ypatingi tuom, kad jie visiškai nesišeria ir neturi specifinio kvapo. Tai puikūs, aktyvūs šunys, kurie reikalauja nemažai dėmesio kailio priežiūrai.

Galbūt turi kažkokių ateities planų, susijusių su šunimis?
Na, žinoma savo ateitį tikrai, tikrai siesiu su šunimis. Be abejo ir toliau juos auginsiu, dalyvausiu parodose. Labai tikiuosi tapti tokia hendlere, kuri bus žinoma visame pasaulyje. Taip pat veisti kilmingus, gerus šunis, teisėjauti parodose. Galbūt studijuoti veterinariją. Tapti hendlingo mokytoja.

Didžiausi tavo pasiekimai parodose?
Užsiminėju 2,5m. ir turiu pakankamai neblogų pasiekimų. 2012 metais buvau išrinkta metų atradimu ir buvo sakoma, kad esu dar jauna hendlerė, tačiau sparčiai vėjuosi profesionalus. Pasaulinėje parodoje 2013m. gegužę buvau atrinkta tarp 13 geriausių dienos hendlerių iš 60. Pasaulinėje šnaucerių/pinčerių - 1vt. Taip pat daugkartinė savo grupės 1vt nugalėtoja, 2,3,4,5 taip pat. Ringuose taip pat yra neblogų, mano statomi šunys tapo įvairių šalių čempionais.

Na, ir pabaigai: ką palinkėtum augintiniams ir jų šeimininkams ateinančių švenčių proga?
Na, visų pirma šeimininkams - mylėkite savo augintinius ir jų atsidavimą jums, nepagailėkite vakarienės trupinėlio nuo stalo (šypteli). Siekit savo svajonių, niekada nepasiduokite ir nesirkit! Linksmų švenčių!

9541/52ab2b4cf1fc6_size_75x56.jpg

9541/52ab2b59a9c8d_size_75x56.jpg

9541/52ab2b6314665_size_75x56.jpg

9541/52ab2b6adacfd_size_75x56.jpg

9541/52ab2b749f448_size_75x56.jpg

Ačiū mūsų sesėms niekogero ir Ievukas13 už gerą debiutą, kitą sykį nepamirškite ir nuotraukų prisegti, manau, dar ir prie šio interviu nevėlu prisegti gražią mūsų Rūtos foto, o po to ir su augintiniu, galima juk įkelti penkias,

Sveikinimai, ir didziule pagarba uz toki grazu inervniu

interviu

Mūsų pirmasis debiutas su Raminta (niekogero)

Interviu su Rūta (ruciux1) :

Labas, Rūta. Dažnai lankaisi bone.lt svetainėje. Kodėl prisiregistravai prie šios svetainės? Kokią nuomonę susidarei apie pačią svetainę ir jos narius?
Sveika. Prie bone.lt prisiregistravau kai tik įsigijau Loidą. Šuo pradėjo krėsti įvairias šunybes, kilo daugybė klausimų apie keturkojų priežiūrą ir pan. Tuomet internete sutikau būtent bone.lt ir iki šiol neatsitraukiu nuo šios puikios sveitainės Nuomonė apie boniečius - įvairi. Dauguma jų yra labai draugiški, bendraujantys ir savaip įdomūs. Čia netrūksta ir protingų, puikių patarimų dalijančių žmonių. Kartais pasitaiko ir pykčių, bet, kaip sakoma, nėra namų be dūmų (šypteli).

O kokia tu pati esi? Ką norėtum apie save papasakoti?
Ką galiu papasakoti apie save? Gyvenu mažame Žemaitijos miestelyje. Septintus, t. y. paskutinius metus, lankau muzikos mokyklą (groju smuiku, pianinu, bei gitara), mėgstu piešti, dainuoti... Tačiau labiausiai patinkantis užsiėmimas - šunų dresūra. Šis hobis man tvirtai ,,įaugęs" į širdį Esu kantri, kartais nedrąsi, mėgstu bendrauti su draugiškais žmonėmis, nemėgstu pykčių ir ginčų, o jei reikia pagalbos - mielai padedu ir patariu. Nors, išties, apie save nuomonę pasakyt yra sudėtinga, kokia aš esu reiktų klausti žmonių, kurie mane pažįsta.

Kaip jūsų šeima apsisprendė auginti būtent tokį šunį? Kodėl pasirinkote būtent labradorą?
Turėti šunį aš svajojau jau daugelį metų.. Būtų užtekę paprasto mišrūniuko, tačiau mama vis nesiliaudavo sakiusi ,,NE"... Paskui pagalvojau, kodėl neįsigijus veislinio šuns? Mėnesių mėnesius ieškojau veislės, kuri atitiktų mano, bei mamos lūkesčius. Tuomet atradau labradoro retriverius. Tačiau buvo dar viena kliūtis - atstumas. Teko ilgai ieškoti arčiausio varianto, tačiau jis atsirado. Dar viena šuns atsiradimo priežastis - mano gimtadenis. Taigi, Loidas pas mus atsirado būtent po jo. Tiesa, įsigijau ,,grynaveislį be dokumentų", tačiau, vienaip ar kitaip - Loidas yra mūsų šeimos narys.

Ką gali papasakot apie šią veislę? Ką patartum žmonėms, kurie norėtų įsigyti šios veislės šunelius?
Trumpai apie labradorus ir kokiems žmonėms tinka ši veslė, esu parašiusi savo blog‘e. Tad nesikartosiu, o iš kart pateiksiu nuorodą: http://ruciux1.blogas.lt/labradoro-retriveriai-trumpai-apie-juos-ir-kokiems-zmonems-patarciau-isigyti-sios-veisles-sunis-144.html

Labai smagu būtų, jog pasidalintum linksmiausiomis Loido išdaigomis.
Uoj, tų išdaigų tikra netrūko.. Nugraužti kompiuterio laidai, sugraužtas telefonas, kelios ,,perskaitytos" knygos... Bet visa tai nutiko Loido ,,vaikystėje". Dabar jis pradėjo vogti nuo stalo, bet stengiamės įveikti šią bėdą... (nusišypso).

Taigi, ačiū Rūtai už nuoširdžiai pateiktus atsakymus, ir iki kito susitikimo!

9541/5291ce3e44673_size_75x56.jpg

9541/5291ce4527041_size_75x56.jpg